Kinija

Pekinas penktadienį perspėjo Berlyną dėl „manipuliavimo ir šmeižto“ su Kinija susijusiose šnipinėjimo bylose po to, kai Vokietijoje buvo sulaikytas Kinijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu. „Tikimės, kad Vokietijos pusė (...) nustos naudoti vadinamąsias šnipinėjimo bylas manipuliacijoms ir šmeižtui, ir nuoširdžiai gins teisėtas Kinijos piliečių Vokietijoje teises ir interesus“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Trečiadienio popietę Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyksta trijų dienų vizito į Makao, kazino centrui rengiantis švęsti 25 metų Pekino valdymo jubiliejų. Buvusi Portugalijos kolonija buvo perduota Kinijai 1999 m. gruodžio 20 d., pagal „viena šalis, dvi sistemos“ principą žadant autonomiją ir platesnes nei žemyninėje Kinijoje piliečių laisves.

Kinijos verslininkas, kuris įgijo nepaprastą jaunesniojo karaliaus Charleso III brolio, princo Andrew, pasitikėjimą, pirmadienį paneigė kaltinimus, kad jis yra šnipas. „Nepadariau nieko blogo ar neteisėto, o Vidaus reikalų ministerijos iškeltos abejonės dėl manęs yra nepagrįstos. Plačiai paplitęs mano, kaip šnipo, apibūdinimas yra visiškai neteisingas“, – sakoma Yang Tengbo pareiškime.

Donaldui Trumpui kitų metų pradžioje pradedant antrąją JAV prezidento kadenciją, Taivano ir kitų šalių mokslininkai teigia, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vargu ar bandys įsiveržti į Taivaną D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu. Xi siekis įtvirtinti Kiniją kaip „tikrąją pasaulio galią“ metams bėgant vis labiau sustiprėjo, sakė Tokijo moterų krikščioniškojo universiteto garbės vizituojantis profesorius ir šiuolaikinės Kinijos politikos ekspertas Akio Takahara.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ketvirtadienį buvusiam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui pareiškė, kad Pekinas yra pasirengęs stiprinti ryšius su Maskva, pranešė valstybinė žiniasklaida. D. Medvedevas, kuris dabar eina Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas, šią savaitę vieši Kinijoje, kad galėtų surengti derybas su pagrindinės strateginės partnerės lyderiais.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pasmerkė Kinijos „prievartinį elgesį“ po to, kai Taivanas pareiškė, kad Pekinas vykdo didžiausią per daugelį metų jūrų mobilizaciją aplink savarankiškąją salą. „Dabar aiškiai matome, kokie iššūkiai kyla taikai ir stabilumui šiame regione ir visame pasaulyje.

Penktadienį Kinija perspėjo Jungtines Amerikos Valstijas „liautis kištis į reikalus, susijusius su Taivanu“. Prieš tai savarankiškai valdomos salos prezidentas Lai Ching-te pareiškė „pasitikintis“ glaudesniu bendradarbiavimu su JAV, kai išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį pradės eiti pareigas.

Kinija penktadienį pranešė, kad kitą savaitę ten lankysis Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. A. Baerbock vizitas rengiamas po šį mėnesį įvykusio Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo. Tai buvo antras toks valstybių galvų susitikimas šiais metais. Kalbose Xi Jinpingas ragino tarp Berlyno ir Pekino kurti ryšius su strategine, ilgalaike perspektyva.

Kinija penktadienį pareiškė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti tyrime dėl Baltijos jūroje pažeistų kabelių. „Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su atitinkamomis šalimis, kad būtų išsiaiškinta tiesa. Šiuo metu Kinija ir Švedija palaiko glaudžius ryšius šiuo klausimu“, – per reguliarią spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, jog trys kinai, kurie buvo „neteisingai įkalinti“ JAV, sugrąžinti Kinijai. Tuo metu JAV pareigūnai pranešė, jog baigė derybas ir sutarė dėl trijų Kinijoje kalintų amerikiečių grąžinimo namo. Vašingtonas trečiadienį teigė, jog tai paskutiniai kaliniai, kuriuos Valstybės departamentas klasifikavo kaip „neteisėtai sulaikytus“, ir dabar jų sugrįžimas jau užtikrintas.

Ketvirtadienį socialinės žiniasklaidos platforma „TikTok“ „kategoriškai“ atmetė Rumunijos valdžios kaltinimus, kad suteikė „lengvatinį režimą“ kraštutinių dešiniųjų kandidatui, užėmusiam pirmąją vietą per prezidento rinkimų pirmąjį ratą. „Visiškai klaidinga teigti, kad jo paskyra buvo traktuojama kitaip nei kitų kandidatų“, – sakė platformos atstovas spaudai, kalbėdamas apie Calino Georgescu paskyrą.

Taivano prezidentui Lai Ching-te besirengiant vykti į kelionę po užsienį, Kinija ketvirtadienį pažadėjo „ryžtingai sutriuškinti“ bet kokias savavaldžios salo pastangas siekti nepriklausomybės. Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir priešinasi bet kokiems oficialiems Taivano ir kitų šalių kontaktams.

Jungtinių Valstijų žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad Kinija per kalinių mainus paleido tris JAV piliečius. „Netrukus jie sugrįš ir pirmą kartą per daugybę metų susivienys su savo šeimomis. Dėl šios administracijos pastangų ir diplomatijos su KLR (Kinijos Liaudies Respublika) visi KLR neteisėtai sulaikyti amerikiečiai yra namie“, – pareiškė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė. Pasak CNN, minimi trys vyrai buvo sulaikyti dėl skirtingų priežasčių.

Švedijos premjeras kviečia Kinijos laivą, kuris įtariamas pažeidęs povandeninius kabelius Baltijos jūroje, atplaukti į Švedijos vandenis ir padėti išsiaiškinti incidento aplinkybes. Iš Rusijos į Egiptą plaukęs krovininis laivas šiuo metu prisišvartavęs prie Danijos krantų. Krovininis Kinijos laivas prieš kelias savaites Baltijos jūroje praplaukė vietas, kur buvo pažeisti du svarbūs povandeniniai komunikacijos kabeliai, jungiantys Lietuvą ir Švediją bei Suomiją ir Vokietiją.

Kinija antradienį įspėjo, jog prekybos karo nelaimės niekas, po to, kai JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo įvesti tarifus prekėms iš Kinijos bei kitur, kaip atsaką prekybai narkotikais ir nelegaliai migracijai. „Kinija tiki, jog JAV ir Kinijos ekonominis bei prekybos bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP teigė Liu Pengyu (Liu Pengju), Kinijos ambasados JAV atstovas.

Švedijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Stokholmas nori, jog Kinijos laivas, kuris dabar švartuojasi prie Danijos krantų po to, kai Baltijos jūroje buvo nutraukti du kabeliai, atplauktų į Švedijos vandenis ir padėtų atlikti tyrimą.

Taivano gynybos ministerija pranešė, kad pirmą kartą per šešis mėnesius virš jūros į šiaurę nuo salos vėl pastebėtas Kinijos balionas. Pasak ministerijos, balionas pastebėtas sekmadienį 18.21 val. vietos laiku už maždaug 111 km į šiaurę nuo Kilungo uosto 10 000 metrų aukštyje. Po dviejų valandų jis vėl dingo, balionas esą nepažeidė Taivano oro erdvės. Taivanas tokius incidentus laiko Kinijos spaudimo kampanijos, kurią vadina pilkosios zonos karu, dalimi.

 Kinija penktadienį dar kartą paragino visas karo Ukrainoje šalis laikytis rimties ir santūrumo. Toks raginimas nuskambėjo po to, kai Rusija patvirtino, kad paleido eksperimentinę hipergarsinę balistinę raketą. „Visos šalys turėtų išlaikyti rimtį ir elgtis santūriai, stengtis deeskaluoti padėtį dialogu ir konsultacijomis bei sukurti sąlygas greitoms paliauboms“, – reguliarioje spaudos konferencijoje pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Darbą pradėjęs naujasis Kinijos ambasadorius Ukrainoje gyrė gerus abiejų šalių santykius. Tačiau Ma Shengkuno pareiškime, kurį paskelbė Kinijos ambasada Kyjive, nė žodžiu neužsimenama apie Rusijos karą prieš šalį, kurioje jis dabar atstovaus Pekino interesams.

Kinija ketvirtadienį apkaltino Vašingtono paramą Taivanui dėl šią savaitę neįvykusio kinų ir amerikiečių gynybos ministrų susitikimo. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kolegos neatvykimą pavadino „nesėkme regionui“.  Šią savaitę kelios JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad L. Austinas tikėjosi regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime Laose susitikti su savo kolega iš Kinijos Dong Junu, siekdamas palaikyti abiejų supervalstybių karinius ryšius.

Kinija trečiadienį pareiškė neturinti žinių apie galimą kinų laivo vaidmenį incidente, kurio metu Baltijos jūroje buvo apgadinti du ryšių kabeliai. Paklausta apie leidinio „Financial Times“ publikaciją, kurioje teigiama, kad tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli šių povandeninių kabelių, Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.

Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione per spūstį mokykloje sužeista 14 žmonių, pranešė vietos pareigūnai. Incidentas įvyko pirmadienį apie 15 val. 25 min. vietos (7 val. 25 min. Lietuvos) laiku Kašgaro 8-ojoje pagrindinėje mokykloje, sakoma su miesto valdžia susijusioje socialinio tinklo paskyroje paskelbtame pranešime.

Honkongo teismas antradienį įkalino visus 45 kaltinamuosius, nuteistus didžiausiame miesto teismo procese pagal griežtą nacionalinio saugumo įstatymą, o ilgiausia 10 metų laisvės atėmimo bausmė skirta „organizatoriui“ Benny Tai. B. Tai įkalinimas yra ilgiausia iki šiol paskirta bausmė pagal įstatymą, kurį Pekinas įvedė 2020-aisiais, siekdamas susidoroti su kitaminčiais po masinių, kartais smurtinių prodemokratinių protestų metais anksčiau.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pirmadienį Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad dvišaliuose santykiuose Londonas bus „nuspėjamas, nuoseklus, suverenus ir teisinės valstybės principais besivadovaujantis veikėjas“, pranešė šalies žiniasklaida.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį per viršūnių susitikimą Peru paragino Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonomiką „vienytis ir bendradarbiauti“ didėjančio „protekcionizmo“ akivaizdoje.

Kinijos oro pajėgos oficialiai debiutuoja su savo naujos kartos, bet menkai ekspertams žinomu naikintuvu J-35A. Naikintuvas papildys sparčiai augantį šalies karinį pajėgumą. Ekspertai neatmeta, kad J-35A turėtų prilygti JAV naujosios kartos naikintuvams F-35, rašo CNN. Pareigūnai pranešė, kad naikintuvas, kurio vaizdas buvo paviešintas oro pajėgų spaudos konferencijoje, pasirodys lapkričio pradžioje vykstančioje aviacijos parodoje Kinijos pietiniame Džuhajaus mieste.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitiks derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu per G20 viršūnių susitikimą Brazilijoje kitą savaitę, penktadienį pranešė vyriausybės šaltinis Berlyne. Per susitikimą antradienį jie aptars karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, Kinijos ir Vokietijos santykius bei sąžiningos prekybos pasaulyje sąlygas, sakė šaltinis. Pernai Kinija buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Peru vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime surengs derybas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, trečiadienį pranešė Jungtinių Valstijų pareigūnai.  „Numatome, kad tai bus paskutinis jų kaip prezidentų susitikimas.

Kinijos pietuose esančiame Džuhajuje automobiliui įsirėžus į pėsčiuosius žuvo 35 žmonės, o dar 43 buvo sužeisti, antradienį pranešė vietos policija. „Rimtas ir žiaurus išpuolis įvyko Džuhajaus sporto centre, kur įtariamasis automobiliu rėžėsi į sportuojančius žmones; dėl to žuvo 35 ir buvo sužeisti dar 43 žmonės“, – sakoma policijos pareiškime. Anksčiau pranešta, kad Džuhajaus mieste sulaikytas 62-ejų vyras, automobiliu įsirėžęs į sporto centre sportavusius žmonesm o po to pabėgęs.

Nors pats Donaldas Trumpas tikrai nėra importo iš Kinijos mėgėjas, jo pergalė JAV prezidento rinkimuose buvo naudinga bent vienam Kinijos ekonomikos sektoriui – D. Trumpo atributikos gamintojams, antradienį pranešė vienas Honkongo dienraštis. „Tą naktį, kai buvo paskelbti rinkimų JAV rezultatai, mano apyvarta pernakt pasiekė daugiau nei 3 000 užsakymų“, – dienraščiui „South China Morning Post“ pasakojo internete prekiaujantis trisdešimtmetis Ricky‘is Luo.

Ketvirtadienį buvo parduoti du bilietai į kelionę su pirmuoju Kinijos raketiniu laivu, kuris ruošiasi nuskraidinanti turistus į kosmosą. Šalies komercinės kosmoso įmonės siekia prisijungti prie besiplečiančios kosminio turizmo pramonės, rašo CNN. Žurnale „Global Times“ skelbiama, kad bilietų kainos, norint išbandyti šią pramogą kainuoja 1 000 000 juanių (apie 130 tūkst. eurų). Kelionė truktų maždaug 12 minučių ir turėtų įvykti 2027 metais.

Didžiausia branduolinės valstybės pareiga yra apsaugoti savo kovines galvutes. Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasarį, maždaug 30 procentų iš deklaruojamų 5 580 kovinių galvučių atsidūrė nepagrįstai pavojingoje padėtyje.  Karo pradžioje nuogąstavimai, kad invazija padidino branduolinio konflikto ar atsitiktinio sprogimo pavojų, buvo sutelkti į pavojų keturioms Ukrainos atominėms elektrinėms ir Rusijos grasinimus tyčia eskaluoti konfliktą peržengus branduolinį slenkstį.

Kinija trečiadienį išreiškė formalią viltį dėl taikaus sambūvio su Jungtinėmis Valstijomis, kur prie pergalės prezidento rinkimuose priartėjo Donaldas Trumpas. Ankstesnės kadencijos metu D. Trumpas vykdė aršų ekonominį karą su Pekinu. „Ir toliau Kinijos ir JAV santykius (...) tvarkysime remdamiesi abipusės pagarbos, taikaus sambūvio ir abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo principais“, – eilinėje spaudos konferencijoje paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Rusijos pajėgų pažangiausias reaktyvinis naikintuvas „Suchoi Su-57“ Kinijoje sulaukė pajuokų.  Kaip rašo leidinys „Forbes“, Rusija šį lėktuvą atgabeno į Kiniją netrukus vyksiančiai tarptautinei aviacijos ir kosmoso parodai. Tai pirmas kartas, kai šis Rusijos lėktuvas bus pristatytas šioje parodoje. Sulaukė kritikos Planuojama, kad „Su-57“, kurį Kremlius vadina pažangiausiu eksploatuojamu naikintuvu, atliks skrydžių demonstracijas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas perspėjo kariškius kovoti su korupcija ir „nesveikomis tendencijomis“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pastaraisiais mėnesiais Pekinas sustiprino susidorojimą su įtariamu kyšininkavimu ginkluotosiose pajėgose.

Ekonomikos profesoriaus pasiūlymas 35 milijonams Kinijos „vyrų pertekliui“ išgyvendinti rengiant tarptautines santuokas, sukėlė pasipiktinimą internete. Nurodoma, jog kai kurios santuokų agentūros jau bando supiršti ruses ir kinus, pasinaudodamos Rusijos moterų ir Kinijos vyrų pertekliumi. Kinija susiduria su unikaliu demografiniu iššūkiu – joje yra beveik 35 milijonai vyrų, kurie nėra sukūrę šeimų.

Didžiausias JAV dronų gamintojas „Skydio“, tiekiantis bepiločius orlaivius Ukrainos kariuomenei, susidūrė su gamybos problemomis dėl Kinijos sankcijų.

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad yra susirūpinusi dėl padėties Korėjos pusiasalyje, Pchenjanui pranešus, jog išbandė vieną galingiausių savo raketų, kad sustiprintų savo branduolinio atgrasymo priemones. „Kinija yra artima Korėjos pusiasalio kaimynė ir yra susirūpinusi dėl įvykių pusiasalyje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas, paraginęs rasti politinį sprendimą.

„TikTok“ įkūrėjas Zhang Yimingas pirmą kartą atsidūrė Kinijos turtingiausiųjų sąrašo viršūnėje, paskelbė Šanchajuje leidžiamas žurnalas „Hurun“, jo turtą įvertinęs 49,3 mlrd. JAV dolerių. Pasak „Hurun“, 41 metų Zhang Yimingas priklauso naujos kartos Kinijos verslininkams, labiau nei jų pirmtakai orientuotiems į tarptautinį pasaulį. „TikTok“ savininkė „ByteDance“, taip pat įkurta Zhang Yimingo, pernai 30 proc. padidino pasaulinę apyvartą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas BRICS grupės viršūnių susitikime pareiškė, kad Ukrainoje neturi būti kovų eskalavimo. Centrinėje Rusijos dalyje esančioje Kazanėje susirinko apie 20 pasaulio lyderių. Tai yra didžiausias diplomatinis susitikimas Rusijoje nuo 2022-ųjų, kai Kremlius įsakė įvesti karius į Ukrainą. Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu.

Trečiadienį Taivano sąsiauriu praplaukė Kinijos lėktuvnešių grupė, pranešė Taivano gynybos ministras. Ši žinia pasirodė praėjus dienai po to, kai Kinija netoli Taivano surengė kovinio šaudymo pratybas. Kinija, kuri laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi, pastaraisiais metais suintensyvino karinę veiklą aplink šią salą. Pekinas yra pareiškęs, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų Taivano kontrolę.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas antradienį, susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu per BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Kazanėje, pasidžiaugė savo šalies ryšiais su Rusija šiame „chaotiškame“ pasaulyje. „Pasaulis išgyvena gilius pokyčius, kokių nematėme jau šimtmetį, o tarptautinė padėtis yra chaotiška ir persipynusi tarpusavyje“, – sakė Xi V. Putinui, girdamas „gilią draugystę“ tarp jųdviejų šalių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per susitikimą BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Kazanėje savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) pasakė, kad norėtų stiprinti ryšius su Kinija, kad būtų užtikrintas stabilumas pasaulyje. „Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas pasaulio reikaluose yra vienas iš stabilizuojančių veiksnių pasaulinėje arenoje“, – sakė V. Putinas.

Kinija antradienį pareiškė, kad pasiekė susitarimą su Indija dėl klausimų, susijusių su ginčijamomis pasienio zonomis. Naujasis Delis anksčiau paskelbė susitaręs su Pekinu dėl kariškių patruliavimo pasienio zonose. „Pastaruoju metu Kinija ir Indija diplomatiniais ir kariniais kanalais glaudžiai bendradarbiauja, spręsdamos su Kinijos ir Indijos siena susijusius klausimus.

Antradienį Kinija pranešė pasiekusi susitarimą su Indija dėl patruliavimo prie ginčijamos sienos, anksčiau apie tai paskelbė ir Naujasis Delis. Kinija ir Indija, dvi daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės ir varžovės, nuolat kaltino viena kitą mėginimu užgrobti teritoriją palei jų neoficialią sieną, vadinamą kontrolės linija.

 Išlaikydama spaudimą Taivanui, Kinijos kariuomenė antradienį netoli šios demokratiškai valdomos salos pradėjo kovinio šaudymo pratybas. Kinijos Komunistų partija niekada nėra valdžiusi Taivano, tačiau laiko jį savo teritorijos dalimi ir yra pareiškusi, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, kad į savo rankas perimtų jo kontrolę. Šį mėnesį ji jau buvo pasiuntusi lėktuvus ir karo laivus į teritoriją aplink Taivaną.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį išvyko į BRICS grupės viršūnių susitikimą Rusijoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Manoma, kad aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose Kinijos vadovas surengs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. BRICS grupė, kurią įkūrė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, atstovauja beveik pusei pasaulio gyventojų.

Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta, savo komentare sako „The Washington Post“ autorius George F. Will. Anot jo, ateitis gali parodyti, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo kartu su Rusijos agresija prieš Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį ir 2014 m. Rusijai užgrobus Krymą. Naujojo JAV prezidento atsakomybė O naujasis JAV prezidentas kitų metų pradžioje turės dorotis su Kinija, Rusija, Iranu ir Šiaurės Korėja.

Mianmare ir Kinijoje internetas yra pats nelaisviausias pasaulyje, o kai kuriose kitose šalyse, tarp kurių pirmauja Kirgizija, interneto laisvė sumažėjo, teigiama trečiadienį paskelbtame tyrime. Tolesnis padėties prastėjimas Mianmare, Pekino sąjungininkėje, kurioje 2021 metais valdžią užgrobė kariuomenė, žymi pirmą kartą per dešimtmetį, kai kokia nors šalis prilygsta Kinijai pagal žemiausią rezultatą, nurodomą „Freedom on the Net“ ataskaitoje.