Europa

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį griežtai gynė savo nepopuliarią pensijų reformą, tačiau teigė suprantantis prancūzų pyktį, kurį jie jaučia po tris mėnesius trunkančių protestų. Jo kalba visoje Prancūzijoje buvo sutikta su dar daugiau protestų, kartais smurtinių. Kreipdamasis į tautą pirmą kartą po to, kai pasirašė reformos įstatymą, E. Macronas apgailestavo, kad nepavyko pasiekti sutarimo dėl šio pakeitimo.

Estijos parlamente pirmadienį prisaikdinta naujoji, 53-ioji, vyriausybė, kuriai vadovauja ministrė pirmininkė Kaia Kallas. Estijos prezidentas Alaras Karis anksčiau pirmadienį oficialiai paskyrė naująją K. Kallas vadovaujamą koalicinę vyriausybę, kurią sudaro Reformų partija, „Eesti 200“ ir Socialdemokratų partija (SDE). A. Karis teigė, kad koalicinės vyriausybės yra Estijos stiprybė, nes tokia politika grindžiama kompromisais ir reikalauja platesnio požiūrio nei tik vienos partijos norai ir p...

Estijos prezidentas Alaras Karis pirmadienį oficialiai paskyrė naująją Kajos Kallas (Kajos Kalas) vadovaujamą koalicinę vyriausybę, kurią sudaro Reformų partija, „Eesti 200“ ir Socialdemokratų partija (SDE). A. Karis teigė, kad koalicinės vyriausybės yra Estijos stiprybė, nes tokia politika grindžiama kompromisais ir reikalauja platesnio požiūrio nei tik vienos partijos norai ir pažadai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį po derybų dėl Kinijos su Didžiojo septyneto (G-7) šalių kolegomis pareiškė, kad Europa turėtų ne tik ginti savo taiką, bet ir veikti vadovaudamasi plačia pasaulėžiūra.

Europos Komisija nepriimtinais laiko vienašališkus Lenkijos ir Vengrijos sprendimus dėl grūdų importo iš Ukrainos uždraudimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ ir tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“. EK oficialus atstovas sekmadienį pareiškė, jog tokie Europos Sąjungos valstybių narių vienašališki prekybos veiksmai yra nepriimtini.

Buvusi kanclerė Angela Merkel pirmadienį bus apdovanota aukščiausiu Vokietijos apdovanojimu už beveik 16 metų trukusį vadovavimą šaliai. Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris planuoja keturis kadencijas dirbusiai kanclerei įteikti ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių. Ji taps tik trečiąja buvusia šalies lydere, gavusia tokio lygio apdovanojimą. Kiti du buvo Konradas Adenaueris, pirmasis Vakarų Vokietijos lyderis, ir Helmutas Kohlis, kuris atvedė Vokietiją prie susivienijimo.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių diplomatijos vadovai pirmadienį Japonijoje pradėjo derybas ir stengsis pasiųsti vieningą susirūpinimo dėl Kinijos žinią po prieštaringai vertinamų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarų. Užsienio reikalų ministrai nori pamiršti triukšmą, kilusį dėl Pekine apsilankiusio E. Macrono pareiškimo, kad Europa turėtų vengti „ne savo krizių“, ir apie Kiniją kalbėjo dar prieš pirmadienio rytą prasidedant oficialioms deryboms.

Graikijos europarlamentarė Eva Kaili, apkaltinta korupcija vykdant „Katargeito“ tyrimą, pažadėjo negrįžti į tėvynę, kol nebus išteisintas jos vardas. „Jei man nepavyks įtikinti Belgijos teisingumo, kad esu nekalta, niekada nebegrįšiu į savo gimtąją šalį“, – sekmadienį Graikijos savaitraštyje „To Vima“ paskelbtame interviu sakė ji. Penktadienį E. Kaili buvo paleista iš kalėjimo, bet jai buvo paskirtas namų areštas.

Kaliningrado sritis, besiribojanti su Lenkija, Lietuva ir Baltijos jūra, neturi sausumos ryšių su likusia Rusijos Federacijos dalimi. Ir iki Antrojo pasaulinio karo ji visai nebuvo Rusijos dalis. Teritorija pakeitė savininkus pasibaigus karui. Sovietų valdžia atėmė iš regione gyvenusių vokiečių viską, kas dar buvo likę ir pakeitė šios žemės pavadinimą iš Karaliaučiaus į Kaliningradą. Šimtmečius gyvavęs uostamiestis buvo paverstas apribota karine zona.

Vokietija šeštadienį išjungė tris paskutines savo atomines elektrines, taip pasiekdama seniai planuoto atominės energijos atsisakymo proceso kulminaciją. Šalis šį žingsnį žengė nepaisant siekio nutraukti iškastinio kuro vartojimą ir suvaldyti energetikos krizę, kilusią dėl karo Ukrainoje. Nors daugelis Vakarų šalių didina investicijas į atominę energiją, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį, Vokietija paankstino savo branduolinio amžiaus pabaigą.

Lenkija šeštadienį laikinai uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos, siekdama apginti vietos ūkininkus, pareiškė valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynski. Ukrainos eksportuojami grūdai per Europos Sąjungą (ES) į kitas šalis gabenami nuo tada, kai karinę invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija blokavo tradicinius ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra maršrutus.

Greitkelyje netoli Graikijos ir Turkijos sienos per automobilio avariją šeštadienį žuvo penki migrantai ir Graikijos pilietis, pranešė policija naujienų agentūrai AFP. Automobilis, kuriame buvo 10 migrantų, važiavo dideliu greičiu į priešingą pusę, kad išvengtų policijos kontrolės posto, ir atsitrenkė į visureigį, kurio 46 metų vairuotojas taip pat žuvo, pranešė policija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pasirašė prieštaringai vertinamos pensijų reformos įstatymą, nepaisydamas tris mėnesius trukusių protestų ir profsąjungų prašymų neįgyvendinti šio teisės akto. Įstatymo pakeitimai įsigaliojo po to, kai tekstas prieš aušrą buvo paskelbtas Prancūzijos oficialiajame leidinyje, o opozicija apkaltino E. Macroną, kad šis siekė jį slapta įteisinti gilią naktį.

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį pritarė pagrindiniams prezidento Emmanuelo Macrono pensijų reformos elementams, atvėręs jam kelią įgyvendinti nepopuliarius pokyčius, dėl kurių šalyje jau ne vieną mėnesį vyksta protestai ir streikai. Devynių narių Konstitucinė Taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų, ir nusprendė, kad reformos teisės aktas neprieštarauja įstatymams.

Praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai Suomijos centro dešiniųjų partija nedidele persvara laimėjo visuotinius rinkimus, penktadienį jos lyderiui Petteriui Orpo pavesta suformuoti vyriausybę. P. Orpo pareiškė, kad tikisi iki gegužės 1 dienos nurodyti, kurios partijos prisijungs prie naujos vyriausybės sudėties, po to, kai įstatymų leidėjai jam patikėjo jos formavimą.

Kinijos užsienio reikalų ministras pyktelėjo po susitikimo su Vokietijos diplomatijos vadove. Pasak jo, kinams nereikia, kad būtų pamokslaujama apie žmogaus teises. Po susitikimo su Annalena Baerbock Pekine Qin Gangas kirto, esą „Kinijai nereikia mokytojos iš Vakarų“. Vokietijos užsienio reikalų ministrė savo ruožtu perspėjo Kiniją sumažinti įtampą dėl Taivano ir sakė, kad karas regione „būtų siaubo scenarijus visam pasauliui“, rašo Politico.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį išreiškė palaikymą Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui dėl jo prieštaringai vertinamo perspėjimo, kad Europa gali tapti Jungtinių Valstijų vasale. Savaitgalį duodamas interviu E. Macronas sukėlė nerimą abiejose Atlanto pusėse sakydamas, kad Europa neturėtų būti Vašingtono ar Pekino sekėja arba įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.

Dar vasario mėnesį Latviją ir kitas Baltijos šalis apskriejo žinia apie kilusį didelio pavojaus gaisrą – užsidegusį „K-Parks“ gamybos pastatą Marupėje, kuriame buvo įsikūrusi „Edge Autonomy“ dronų gamykla. Gaisro padaryta žala siekė 720 tūkst. eurų, kurią išmokėjo draudimas. Gaisro padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėjo nekilnojamojo turto valdymo bendrovei „K-Parks“, rašoma draudimo bendrovės pranešime.

Gelbėtojai penktadienį rado trijų italų slidininkų, dieną prieš tai žuvusių per laviną Alpėse prie Prancūzijos ir Italijos sienos, kūnus. Ankstų penktadienio rytą buvo rasti trijų vyrų kūnai, kurie buvo nugabenti į Aostos miestą, kad būtų nustatyta jų tapatybė, naujienų agentūrai AFP sakė Valdostano Alpių gelbėjimo tarnybos atstovas Tiziano Trevisanas. Jų gidas, patyręs kalnų slidininkas, sugebėjo išsilaisvinti po to, kai lavina užgriuvo Goletės kalną, ir iškvietė pagalbą.

Rusijos režimui palankus Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Ukraina yra „finansiškai neegzistuojanti šalis“ ir be partnerių paramos karas tuoj baigsis. Jo žodžius palaiko Maskva.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį Kinijoje pareiškė, kad Europa yra vieninga dėl savo politikos Pekino atžvilgiu, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarams sukėlus kai kurių Vakarų sąjungininkių nepasitenkinimą. „Turime ne tik bendrą požiūrį dėl Europos pozicijos, bet jei dalijamės bendra vidaus rinka, negalime turėti skirtingų pozicijų dėl didžiausios ES prekybos partnerės“, – žurnalistams Tiandzine sakė A. Baerbock.

Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį pareiškė, kad europiečiai, siekdami glaudesnių ryšių su Kinija, galimai daro istorinę klaidą, veikiausiai turėdamas galvoje neseniai Pekine viešėjusį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, ir perspėjo dėl pasekmių Ukrainai.

Ukrainietis, kuris save padegė prie gimtinės konsulato pietų Lenkijoje, ketvirtadienį sunkios būklės buvo paguldytas į ligoninę, pranešė policija. Pasak policijos atstovo spaudai Piotro Szpiecho, incidentas įvyko prieš 8 val. (9 val. Lietuvos) laiku Krokuvos mieste. Jo teigimu, vyras buvo 63 metų amžiaus.

Šimtai tūkstančių žmonių ketvirtadienį vėl išeis į gatves visoje Prancūzijoje protestuoti prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą – paskutinę demonstracijų dieną prieš lemiamą teismo sprendimą dėl šio teisės akto. Policija tikisi, kad visoje šalyje protestuose dalyvaus apie 400–600 tūkst. žmonių, tai yra mažiau nei pusė beveik 1,3 mln. žmonių, kurie kovo mėnesį dalyvavo pačiame demonstracijų prieš siekį padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų įkarštyje.

Prancūzijos prezidento pasisakymai dėl Europos saugumo ir Jungtinių Valstijų sukėlė reakcijų bangą. Kiek reali Emmanuelio Macrono puoselėjama Europos strateginės autonomijos idėja ir kokios galime sulaukti Jungtinių Valstijų reakcijos, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Estijos parlamentas trečiadienį pavedė ministrei pirmininkei Kajai Kallas (Kajai Kalas) suformuoti naują vyriausybę po to, kai jos vadovaujama centro dešinioji Reformų partija praėjusį mėnesį didele persvara laimėjo visuotinius rinkimus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį nurodė, kad buvimas Jungtinių Valstijų sąjungininku nereiškia, kad Paryžius yra Vašingtono „vasalas“ Taivano klausimu.  „Būti sąjungininku anaiptol nereiškia būti vasalu... nereiškia, kad neturime teisės spręsti patys“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Amsterdame, baigdamas valstybinį vizitą Nyderlanduose.

JAV prezidentas Joe Bidenas paragino nesutariančius Šiaurės Airijos politinius lyderius atkurti valdžios pasidalijimo vyriausybę ir išreiškė savo nuomonę apie investicijų ir augimo galimybes praėjus 25 metams po istorinio taikos susitarimo.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį atvyko į Airiją, kur per nostalgijos kupiną trijų dienų viešnagę lankys savo protėvių šalį. Dublino oro uoste, lyjant lietui, 80-metį prezidentą, lipantį iš lėktuvo „Air Force One“, pasitiko Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras. Prieš tai J. Bidenas apsilankė Šiaurės Airijoje, kur paragino nesutariančius politinius lyderius atkurti valdžios pasidalijimo vyriausybę praėjus 25 metams po istorinio taikos susitarimo.

Prancūzija tariamai blokuoja ES sprendimą finansuoti amunicijos tiekimą Ukrainai, skelbiama Lenkijos naujienų agentūros PAP pranešime. Šiam sprendimui, kuriam jau buvo iš esmės pritarta šalių viršūnių susitikime, turi būti vienbalsiai pritarta suderinus visas sandorio detales.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį sakė, kad užsikrėtė COVID-19 ir dėl to atideda diplomatiškai keblią kelionę į Kiniją. J. Borrellis per trijų dienų vizitą, kuris turėjo prasidėti ketvirtadienį, ketino aptarti su Kinijos užsienio reikalų ir gynybos aukščiausio rango pareigūnais Taivano ir Rusijos karo Ukrainoje klausimus.

Lenkijos naujasis žemės ūkio ministras Robertas Telusas po susitikimo su šalies grūdų augintojais pažadėjo prašyti Europos Komisijos grąžinti importo muitus ukrainietiškiems grūdams. „Suprantame, kad Ukrainai reikia padėti, tačiau tai turėtų vykti tolygiai. Todėl kreipsiuos į kolegas iš kitų šalių kartu prašyti EK nuo birželio atkurti muitus“, – ministrą cituoja Lenkijos radijas.

Lietuvos gynybos politika yra viena labiausiai aptarinėjamų temų ne tik politiniuose sluoksniuose, bet ir visuomenėje. Visi turi savo nuomonę apie tai, kokia šiuo metu yra situacija. Tiesa, šiose diskusijose nesigirdi pačių aukščiausių politikų balsų, o Seime šalies gynybos politika nuo svarbiausių problemų persimeta prie tokių, kurios, pasak ekspertų, imituoja veiklą arba barsto žoleles ant pagrindinio patiekalo, bet nėra pagrindinis patiekalas.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono netikėtas pasiūlymas Europai nesivadovauti JAV politika Taivano atžvilgiu šią savaitę Kinijoje sulaukė pagyrų. Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu, paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.

Vengrija antradienį pasirašė naujus susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį Rusijos energijos tiekimą. Tai rodo, kad šalis su Maskva tęsia diplomatinius ir prekybinius ryšius, kurie dėl rusų karo Ukrainoje kelia nerimą nemažai daliai Europos lyderių.

Protestuotojai antradienį nutraukė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai jis valstybinio vizito Nyderlanduose metu Hagoje sakė kalbą apie Europos suverenitetą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. „Kur yra Prancūzijos demokratija?“ – šaukė demonstrantai teatre E. Macronui tik pradėjus sakyti kalbą.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pateikė klausimus ES vykdomajai valdžiai – Europos Komisijai – dėl galimo Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje situacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kovo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie ketinimus šią vasarą dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėjo dviejų dienų valstybinį vizitą Nyderlanduose ir ketina pasakyti kalbą apie savo Europos ateities viziją. Hagos teatre antradienio popietę planuojama kalba nuskambės po to, kai E. Macronas po neseniai įvykusio vizito į Kiniją savo komentarais apie Taivaną sukėlė ažiotažą.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pasakė vieną svarbią žinią: neleiskite Europai įsitraukti į Amerikos žaidimą. Pekinas trokšta, kad ES nepatektų į JAV įtakos zoną, tuo metu, kai Baltieji rūmai vykdo ryžtingesnę politiką Kinijos atžvilgiu. Tiesa, tokios idėjos nepatinka daliai Europos politikų, taip pat ir lietuviams.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė ragina „taip stipriai“ neakcentuoti Europos strateginės autonomijos nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Taip ji kalbėjo po Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono komentarų žiniasklaidai, jog blogiausia būtų manyti, kad Europa Taivano klausimu turėtų „būti pasekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių tempo bei Kinijos perdėtos reakcijos“. Jis taip pat pabrėžė, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios mums nepriklauso“. Anot Prancūzi...

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis antradienį išskrido į JAV dalyvauti susitikimuose, kurių pagrindinis tikslas – stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą ekonomikos ir gynybos srityje.  M. Morawieckis antradienį Baltuosiuose rūmuose turėtų susitikti su JAV viceprezidente Kamala Harris. Tris dienas truksiančio vizito metu taip pat numatyti jo susitikimai su amerikiečių gynybos bendrovių atstovais.

Po to, kai pirmadienį gelbėtojai rado tris kūnus, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki šešių, viltis rasti du dingusius žmones antrajame pagal dydį Prancūzijos mieste Marselyje sugriuvusio pastato griuvėsiuose išblėso. Praėjus beveik 48 valandoms po sprogimo daugiabutyje, kurio gyventojai pranešė apie stiprų dujų kvapą, dešimtys civilinės gynybos darbuotojų, pasitelkę dronus, šilumos jutiklius ir tarnybinius šunis, dirbo prie nuolaužų, kuriose vis dar teberuseno liepsnos.

Estijos prezidentas Alaras Karis pirmadienį oficialiai pavedė Kajai Kallas suformuoti naują vyriausybę. Susitikimo metu K. Kallas informavo valstybės vadovą, kad dabartinė vyriausybė, kurią sudaro jos Reformų partija, Socialdemokratų partija (SDE) ir „Isamaa“ („Tėvynė“), atsistatydina. Visgi ji toliau vykdys savo įsipareigojimus, kol pradės dirbti naujas ministrų kabinetas.

Silvio Berlusconi gydytojas, gydantis jį nuo plaučių infekcijos, šeštadienį pareiškė, kad buvęs italų premjeras, kuris anksčiau buvo paguldytas į vienos Milano ligoninės intensyviosios terapijos skyrių, „gerai reaguoja į gydymą“, pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA.

Vieno Pietryčių Prancūzijos miesto merui pateikti kaltinimai dėl tariamo bandymo šantažuoti politinį varžovą pasinaudojant vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jį Paryžiaus viešbutyje masažuoja eskorto paslaugas teikiantis vyras.

Policija penktadienį pranešė, kad 11-metis berniukas įtariamas prisidėjęs prie 10 metų mergaitės mirties vaikų globos namuose Vokietijoje. Mergaitė antradienį buvo rasta negyva savo kambaryje vaikų ir jaunimo globos įstaigoje Vunzydelio mieste Vokietijos Bavarijos regione. Nusikaltimo vietoje surinkti įrodymai „rodo, kad prie nusikaltimo prisidėjo toje pačioje įstaigoje apsistojęs 11 metų berniukas“, sakoma bendrame vietos policijos ir prokurorų pareiškime.

Penkiolika iš 27 ES valstybių narių remia Briuselio teisinius veiksmus prieš Vengriją dėl Budapešto priimto įstatymo, kuris laikomas diskriminuojančiu LGBT+ asmenis. Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį prisijungė prie sąrašo, remiančio Europos Komisijos pateiktą ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą ketvirtadienį visoje Prancūzijoje protestavo apie 570 000 žmonių, iš jų 57 000 – Paryžiuje, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Šis skaičius buvo gerokai mažesnis nei per ankstesnių savaičių protestus. Kovo 28 dieną pareigūnai suskaičiavo 740 000 protestuojančių žmonių visoje šalyje, iš jų 93 000 – Paryžiuje, ir šie skaičiai nuolat buvo mažesni už profsąjungų, koordinavusių streikus ir demonstracijas, duomenis.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas 86 metų Silvio Berlusconi, skubiai paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių dėl kvėpavimo sutrikimų, serga leukemija ir plaučių infekcija, ketvirtadienį pranešė jo gydytojai. „S. Berlusconi šiuo metu gydomas intensyviosios terapijos skyriuje dėl plaučių infekcijos“, be to, jis serga „lėtine mielomonocitine leukemija“, kraujo vėžio rūšimi, teigiama Milano San Rafaelės ligoninės gydytojų pranešime.