Ar yra būdų sustiprinti mūsų imuninę sistemą, ar kaukių dėvėjimas ilgainiui kaip tik jos nesusilpnins, kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene.
Panašu, kad kol kas vienintelis patikimas „ginklas“ prieš COVD-19 – stiprus imunitetas. Nuo ko gi tai priklauso? Kodėl vieną šis virusas paguldo į reanimaciją, o kitas nė neįtaria jį nešiojantis?
Pirmiausia imunitetą labai nulemia genetika, ir čia jau nieko nebepadarysi. Tam tikri imuniteto baltymai, kurie sukelia imuninį atsaką, jų genai, yra paveldimi ir ką jau gavome iš tėvų, tą ir turime. Yra tokios specialios molekulės HLA, tos pačios, kurios nulemia audinio atmetimą ir dėl jų, pavyzdžiui, negalima vieno žmogaus organų persodinti kitam. Tai šios molekulės dalyvauja ne vien audinių atmetimo procese, bet taip pat ir imuniniame atsake, aktyvinant T-limfocitus. Tai kokias molekules žmogus turi, kaip jos sugeba antigenus pateikti, nuo to irgi priklauso imuninio atsako efektyvumas.
Kita kartą susirgusysis COVID-19 neužkrečia net namiškių, su kuriais turi artimą kontaktą.
Taip, būna tokių atvejų. Kaip ir, atvirkščiai, žinau pavyzdį, kai žmona užsikrėtė darbovietėje, gana lengva forma prasirgo, o vyras sirgo labai sunkiai, nes turėjo ir lėtinių ligų. Taigi, negali iki galo žinoti, kaip bus. Manau, kad tiems žmonėms, kurie žino, kad serga, įmanoma namie pasaugoti kitus šeimos narius, nebūti labai glaudžiame kontakte.
Nes reikia nepamiršti dar vieno dalyko – užsikrėtimo tikimybė priklauso ir nuo gaunamos viruso dozės. Jei ji bus mažesnė, imunitetui lengviau bus susitvarkyti, o jei iš karto teks didelė dozė, bus didesnis šansas susirgti.
Pabrėžiama, kad COVID-19 pavojingesnis lėtinių ligų jau turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad padidėjusį arterinį kraujospūdį galėtų turėti net kas ketvirtas gyventojas. Taigi, rizikos grupėje esančių būtų visai nemažai.
Taip, tos rizikos yra įvardintos ir tas pats aukštas kraujospūdis yra susijęs su tuo, kad tada paprastai žmonės vartoja kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Ir būtent tas mūsų ląstelių baltymas, per kurį virusas „įlenda“ į mūsų ląsteles, yra susijęs su kraujospūdžio reguliavimo sistema mūsų kūne.
Tai čia yra visiškai tiesioginis ryšys – tiems žmonėms, kurių kraujospūdis pakilęs, vartojant vaistus pasikeičia molekulių kiekis ląstelėse ir jos lengviau įsileidžia virusą.
Taip pat ir kitos ligos, pavyzdžiui, lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tuomet ir taip plaučių audinys būna pažeistas ir blogiau išsivalo visos dalelės iš plaučių. Taip dar padidinama rizika virusui pakliūti. O jei koronavirusas jau sukelia patologiją, tai plaučių audinys dar labiau surandėja. Sergančiųjų astma žmonių kvėpavimo sistema taip pat jau būna paveikta ir susidūrimas su virusu dar blogina išeitį.
Su amžiumi imuninė sistema „pavargsta“?
Jau visi žinome, kad amžius labai stipriai didina sergamumo ir mirštamumo nuo šio viruso riziką. Taip jau yra, kad bėgant laikui labai keičiasi ir žmogaus imuninė sistema. Kai žmogus yra vyresnis, tai mažiau yra galimybių imuninei sistemai atpažinti naujus nežinomus antigenus. Vyresni žmonės turi daugiau imuninės atminties ląstelių, kurios atpažįsta tuos antigenus, su kuriais jau esame susidūrę. O formuoti imunitetą prieš naują patogeną yra sunkiau.
Dabar tenka nesiskirti su kaukėmis. Tačiau atsiranda pasvarstymų, ar toks barjeras, neleidžiantis įprastai kontaktuoti su gausybe mus supančių patogenų, virusų nesilpnins imuniteto?
Reikia suprasti, kad kaukių visgi nenešiojam namie, darbo kolektyvuose. Tad nebus taip, kad visai neapsikeisime virusais. Kadangi kaukės nenešiojame nuolatos, o tų aplinkos patogenų knibždėte knibžda aplinkui, tai jų tikrai į organizmą pakliūna pakankamai. Kaukės tikrai nepadaro mūsų aplinkos perdėm sterilia.
O kaukės reikia tam, kad būtų bent šioks koks fizinis barjeras, kuris sumažina lašelių patekimą į aplinką, jei netyčia pro šalį ėjo ar patalpoje buvo užsikrėtęs žmogus.
Dalis žmonių, įsibaiminę dėl viruso, atrodo, nebesiskiria su dezinfekciniu skysčiu. Ar besaikis rankų plovimas ir dezinfekavimas neatsisuks galu ir kaip tik nesimažins atsparumo virusams?
Svarbu nepersistengti, nes išties tas rankas reikia plauti tada, kada buvome neaiškioje situacijoje, neaiškioje vietoje, kur lankosi daug žmonių ir galbūt virusas galėjo būti nusėdęs ant paviršiaus. Jei jį lietė užsikrėtęs žmogus, mes prisilietę ir vėliau patrynę akis, nosį ar burną galime labai lengvai užsikrėsti.
Taigi, pavyzdžiui, jei važiuojame viešajame transporte, kur prie paviršių liečiasi labai daug žmonių, tai rankų dezinfekavimas yra labai svarbus. Tikrai nereikia perėjus per gatvę pulti dezinfekuoti rankų.
Pasakymas, kad tokiu būdu yra pažeidžiama mikroflora, yra iš dalies teisingas, nes labai dažnai plaunant rankas su muilu, dezinfekuojant, oda išsausėja, o jos paviršiaus bakterijų – tiek „blogųjų“, tiek „gerųjų“ – gali laikinai sumažėti. Visgi jų balansas gana greitai atsistato. Taigi rankų plovimas neturėtų virsti paranoja, visur reikėtų vadovautis sveiku protu.
Ką galime patys padaryti, kad imuninė sistema veiktų taip, kaip reikia?
Reikia nebūti išsekusiems, pervargusiems, neišsimiegojusiems. Stresas, įrodyta, irgi turi poveikį imunitetui, nes nervų sistema yra susijusi ir su imunine. Taigi žmonės, išsekinti ilgalaikio streso, paprastai dažniau serga įvairiomis, taip pat – ir infekcinėmis ligomis.
Ne mažiau svarbi ir mityba. Aišku, nėra taip, kad kažkoks vienas produktas būtų stebuklingas, bet jei žmogus labai save nualina dietomis, mažai vartoja baltyminio maisto, tai apskritai sutrinka visos organizmo sistemos, kartu ir imuninė sistema nebe taip efektyviai veikia.
O kaip vitaminas C, kiti papildai – ar jais galime sustiprinti imunitetą?
Dėl papildų – asmeniškai netikiu jų poveikiu, daugiau matau tame rinkodaros triuką, nes trūksta mokslinių įrodymų dėl daugelio jų veiksmingumo. Pati sąvoka „imuniteto stiprinimas“ yra abejotina. Kita vertus, trūkstant kai kurių vitaminų imuninė sistema gali veikti ne taip efektyviai. Svarbu, kad žmogui netrūktų vitamino D, nes yra patvirtinta moksliškai, kad vitaminas D yra susijęs su imunine sistema.
Taip pat, maiste neturi trūkti ir vitamino C, bet jo galima gauti su paprastais vaisiais, daržovėmis. Tad nereikia saujomis jo vartoti ir galvoti, kad tai apsaugos nuo COVID-19. Taip nebus. Bet, natūralu, neturi žmogus valgyti vienodo maisto, reikia gauti pakankamai baltymų, daržovių, visų būtinų elementų ir vitaminų.
Ačiū už pokalbį.
