Svarstant pacientų patekimo pas gydytojus klausimą Seimo narė valstietė Laimutė Matkevičienė Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu užsiminė ir apie dar vieną primirštą problemą, kuri galimai galėtų stabdyti pacientų patekimą pas specialistus.
Ji teigė girdinti signalų iš pacientų, kad neva pirminio lygio specialistai, t. y. šeimos gydytojai, nesuinteresuoti siųsti pacientų antrinio lygio specialistams, kad gautų finansavimą už gerus darbo rezultatus.
„Suprantu, kad neturėtų būti „pageidavimų koncertas“ – kada noriu, tada siunčiu. Tačiau jei tokia tendencija yra, klausimas, ar ta tvarka neprisideda prie apsunkinto patekimo pas gydytojus. Juo labiau ji visai nepalanki esant COVID-19 situacijai“, – portalui tv3.lt sakė parlamentarė.
Rodiklius stebi, bet pinigų nemoka
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) vertina pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbą, taikydama gerų darbo rezultatų rodiklius. Už kai kuriuos rodiklius, pvz., prevencinių programų aprėptį arba skiepijimo dažnį, gydymo įstaigoms yra skiriamas papildomas finansavimas pagal surinktų sąlyginių vienetų skaičių.
Vienas iš vertinimo kriterijų yra ir kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų konsultacijų dažnis. Tačiau, kaip teigiama, šiuo metu šiam rodikliui taikoma tik stebėsena, bet ne finansinės priemonės.
„Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad šis rodiklis skirtas ne bausti, o skatinti šeimos gydytojus ne už siuntimų išrašymą, o už aukštesnę pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros kokybę, t. y. geresnę lėtine liga sergančiųjų priežiūrą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.
Rodiklis yra vertinamas atsižvelgiant į šalies siuntimų išrašymo vidurkį, todėl šeimos gydytojams paliekama galimybė konsultuotis su gydytojais specialistais tada, kai reikia“, – aiškina VLK atstovai.
Pabrėžiama, kad rodiklis pradėtas stebėti pastebėjus, jog kai kurie šeimos gydytojai patys išsamiai ištiria, prižiūri lėtinėmis ligomis sergantį pacientą ir tik tuomet siunčia jį gydytojo specialisto konsultacijai.
„Tuo metu kiti šeimos gydytojai be jokių tyrimų – iš karto žmogui duoda siuntimą pas gydytoją specialistą. Siekiant kad tokių atvejų būtų mažiau, ir yra stebimas sergančiųjų lėtinėmis ligomis konsultavimo dažnio rodiklis“, – dėstoma atsiųstame atsakyme.
Lėtinių ligų priežiūra – ant šeimos gydytojo pečių
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Tomos Kundrotės teigimu, situacijų būna įvairių, tačiau kiekviena ji individuali ir dėl siuntimo sprendžia gydytojas.
„Kitą kartą gal ir nereikėtų siųsti, bet yra tą verčiantis daryti vienoks ar kitoks ministro įsakymas. Bet šiaip šeimos gydytojas turėtų siųsti pacientą tik kai pat mato tam poreikį.
Galbūt šeimos gydytojas jo nemato ir gali parinkti gydymą, o kitam gal toks poreikis yra, viskas individualu. Taip, yra gydytojų, kurie nenori nieko ir visą laiką siunčia. Yra tokių, kurie patys noriai sprendžia problemas“ – kalbėjo ji.
Pašnekovė konstatavo, kad realiai dažniausiai lėtinių ligų priežiūra gula ant šeimos gydytojo pečių:
„Šeimos gydytojas tiek pirmą kontaktą turi, tiek dažniausiai mato pacientą ir jo būklės pokyčius. Jei dėl kokių širdies ligų pas vieną kardiologą einama vienu metu, o pas kitą pateks po kokio pusmečio, tai kokia gali būti intensyvi priežiūra, kai reikia iš naujo žiūrėti, kokius vaistus parinkti ir t.t.“
Problema tęsiasi nuo karantino?
Dar vos pasibaigus karantinui komentuodamas situaciją apie atnaujinamas paslaugas Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės vadovas Vygantas Sudaris atkreipė dėmesį į tai, kad procesą stabdo vangus pirminių sveikatos priežiūros centrų pacientų siuntimas konsultacijoms.
Jo teigimu, nors situacija šiuo metu kažkiek keičiasi, ji nėra tokia, kaip buvo dar prieš karantiną.
„Situacija dėl siuntimų kažkiek gerėja. Tikimės, kad įsivažiuosim. Aišku, už visus tris mėnesius sunkoka. Bet liepa, kaip siūlėm, neturėjo būti įtraukta į pasiekiamo atnaujintų paslaugų rodiklį“, – kalbėjo vadovas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Pakruojo, kaip ir dalis kitų rajoninių ligoninių liko už „raudono brūkšnio“, t. y. tų įstaigų, kurios liepos mėnesį nepasiekė reikiamos paslaugų atnaujinimo apimties.
„Jei pirminiai centrai nesiunčia pacientų, tai mes turime finansinius nuostolius. Turime didžiulę problemą ir minusinę eilutę. Ir labai keista, kai taikomi tokie reikalavimai, kai dabar vėl kyla susirgimų COVID-19 banga.
Bet viskas labai paprasta – jei pirminis sveikatos centras teikia ir antrinio lygio paslaugas, tada jie „prigamina“ tų konsultacijų. O kai yra atskiros įstaigos, dirbi sąžiningai, bet dar yra kažkiek didesnė pacientų baimė, o dar pirminis lygis „užsidaręs“, tai labai sudėtinga pasiekti tuos procentus“, – kalbėjo jis.
Siuntimą duoda „pagal nuotaiką“
Ligoninės vadovas nesiėmė komentuoti, kiek realu tai, kad pacientai nesiunčiami siekiant geresnių įstaigos rezultatų, tačiau atkreipė dėmesį ir į kitus aspektus dėl siuntimų negavimo.
„Yra taip, kad vienų pirminių centrų gydytojai siunčia, kitų – nesiunčia. Žmonės netgi skundžiasi, kad jiems nerašo siuntimų. Sakau jiems, kad eitų skųstis pas vadovus. O šiaip yra kartais situacija „myliu-nemyliu“. Gydytojai yra labai įžeidūs, jei dar piktas pasitaikė, tai visko būna“, – pastebėjo V. Sudaris.
Mato siekį sukiršinti
Paklaustas, kodėl susidariusi tokia paradoksali situacija, kad pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus, o šie beda į laisvas konsultacijų vietas, pašnekovas įžvelgė dar kitų aspektų.
„Gal yra taip, kad skundžiasi vienas ar penki, bet gal ne visada pagrįstai? Kitas dalykas, gal išties mažiau siunčia. Manau, kad šioje vietoje reikėtų įvertinti dar vieną dalyką, ko tikrai niekas nefiksuoja. Tai konsultacijų skaičius pirminių centrų perleidžiamų pacientų, reikėtų jį lyginti su tuo, kuris buvo iki pandemijos. Tada išrašytų siuntimų skaičiai koreliuotų su antro lygio konsultacijų kiekiu. Ir tada būtų aiškūs skaičiais“, – kalbėjo V. Sudaris.
Dabar, jo teigimu, gi toks jausmas, kad vos ne kaip tik norima supriešinti pirminę ir antrinę grandis:
„Panašu, kad jūs čia peškitės: vieni kitiems nerašote siuntimų, vieną baudžiam, kitas kaltas, o mes kaip ir liekame nuošalyje, vadovaujantis ministerijos požiūriu. Tai kartais susidaro toks įspūdis. O pacientai savo ruožtu irgi visada bus nepatenkinti ir lieka pacientų pyktis, nukreiptas į įstaigas, o vadovybė lieka švarūs, gražūs.“
