Redakcija rekomenduoja

Jau nuo rugsėjo pirmos savaitės pasipylė susirūpinusių tėvų skambučiai, besikreipiančių tiek nuotoliniu būdu, tiek ateinančių į fizines konsultacijas dėl peršalusių vaikų – tokią dabartinę situaciją konstatavo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Visgi kartu jis akcentavo, kad tokio negalavimo priežastis tikrai nebūtinai yra COVID-19 ir juo labiau gydymo įstaigos neturi teisės reikalauti kažkokio įrodymo, kad vaikas šia infekcija neserga.

Ruduo vos prasidėjo, o tėvai jau su nerimu veda vos suslogavusius vaikus į ugdymo įstaigas, mat kai kurios tokiu atveju sako be neigiamo COVID-19 testo negrįžti. Nors ministro Aurelijaus Verygos įsakymuose aiškiai nurodyta, kad turintieji kvėpavimo takų infekcijų simptomų mokyklos suole ar darželyje sėdėti negali, dabar jau aiškinama, kad sloga slogai nelygu ir raginama atvejus vertinti individualiai.

Dauguma politinių partijų savo rinkimų programas pristatė dar vasarą, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) delsė. Vis tik po ilgo laukimo partija savo puslapyje paskelbė programą. Tačiau tai ne partijos kurta vizija, kaip ji, jei laimėtų rinkimus, dirbtų ketverius metus, o Vyriausybės ir atskirų ministerijų parengti valstybiniai dokumentai.

Kasmet lietuviai nusiperka per 100 tūkst. naudotų ir naujų lengvųjų automobilių. Atrodytų, kad jų spalva nėra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis pasirinkimą. Vis dėlto oficiali statistika rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvoje registruojamų automobilių yra pilki arba juodi. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra populiariausios transporto priemonių spalvos Lietuvoje ir kokios spalvos mašinas renkasi užsienio šalių gyventojai.

Piliečių laisvės, teisės, prievolės bei draudimai – bene labiausiai viešai aptarinėjami klausimai partijų rinkimų programose. Įvairios gyventojų grupės baiminasi drakoniškų draudimų, apribojančių jų laisves, ir tikisi sulaukti daugiau teisių ir laisvių. Ir kol vienos partijos grūmoja pirštu, sakydamos, kad skiepai ar kūno kultūros pamokos bus privalomos, kitos atleidžia vadeles ir žada įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, kartais net santuokas ar galimybę įsivaikinti vaikus.

Nuo darželio iki aukštojo mokslo, nuo ikimokyklinio ugdymo pedagogų iki aukščiausio lygio šalies mokslininkų – švietimas yra tema, kurią plačiau ar siauriau savo programose apžvelgia kiekviena partija. Tiesa, visų partijų prioritetai švietimui reikšmingai skiriasi. Vienos nori panaikinti atrankas į mokyklas ir universitetus, kitos – jas griežtinti, vienos mokyklų tinklą nori plėsti, kitos – mažinti.

Nors Vilniaus regione gyvenančiai Rasai buvo diagnozuotas COVID-19, ji besijaučianti tebuvusi statistikos auka, mat nei simptomų jautusi, o ir savo iniciatyva atlikus pakartotinius testus, jie buvo neigiami. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad testams taikomi tam tikri algoritmai, nors mokslininkai atkreipia dėmesį, kad klausimai apie tyrimų tikslumą ne taip paprastai atsakomi.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderę Ingridą Šimonytę.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką.

Neseniai paskelbtus, kad mirštamumas nuo COVID-19 nėra toks didelis, kaip skelbta anksčiau, epidemiologai visgi ragina neatsipalaiduoti. Mat nors ir dabar daugiau serga jauni žmonėms, kuriems virusas ne toks pavojingas, duomenų, kad naujasis koronavirusas galėjo evoliucionuoti į „mažiau pikto“ pusę, dar nėra. Pandemijos pradžioje labiau įsisukęs į sveikatos priežiūros įstaigas dabar koronavirusas dažniau susargdina jaunus žmones, kurie neretai praserga jausdami labai menkus simptomus.

Nors vaikai vos spėjo grįžti į klases, medikai jau dabar su baime laukia įsibėgėjančio rudens ir virusinių ligų sezono pradžios. Šeimos gydytojai tvirtina esantys lyg ant adatų, nes kol kas stokoja aiškios tvarkos, ką reikės daryti su karščiuojančiais vaikais ir įspėja dėl pacientų „kamščių“. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu ramina, kad rudens sezonui pradėta ruoštis dar nuo vasaros.

Pastarąsias kelias savaites užsikrėtusių koronavirusu kasdien skaičiuojama jau dešimtimis. Dar daugiau žmonių, turėjusių kontaktą su sergančiais ar grįžusių iš užsienio, turi priverstinai izoliuotis. Neatmetama, kad rudeniui įsibėgėjus susirgimų dar padaugės.

Covid-19 infekciją skirtingos Lietuvos savivaldybės suvaldė nevienodai. Vienose susirgimai siekia šimtus, kitose – vienetus. Už Covid-19 suvaldymą atsakingi savivaldybių darbuotojai portalui tv3.lt atvirai pasakoja, kas įtemptu metu buvo sudėtinga ir kokios pagalbos pritrūko.  Didžiausias susirgimų skaičius per visą pandemijos laikotarpį tenka Vilniaus miestui. Ten iš viso sirgo 845 asmenys, šiuo metu serga 352. Kauno mieste iš viso užfiksuoti 349 atvejai, šiuo metu serga 203 asmenys.

Nuo to, koks prieš rinkimus bus partijos biudžetas, priklauso itin daug – politinės reklamos gausumas, plakatų ir skrajučių margumas bei partijos ar politiko komandos dydis. Todėl nenuostabu, kad partijos skuba sukaupti kuo didesnį iždą. Tačiau, kol vieni gali planuoti didžiules išlaidas, sukaupę šimtus tūkstančių eurų, kitų kišenėse švilpauja vėjai. Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija užregistravo 21 politinės kampanijos dalyvį daugiamandatėje apygardoje.

Nors sunkiau koronavirusu sergantieji ligoninėje vidutiniškai praleidžia 2 savaites, lydintieji simptomai juos gali varginti net kelis mėnesius, įspėja medikai. Negana to, jau pasveikę pacientai ilgą laiką gali skųstis nuovargiu ir jėgų stoka, o aiškumo, kiek ilgai galėtų laikytis įgytas imunitetas, dar trūksta. Tokiais pastebėjimais VUL Santaros medikai dalinosi apžvelgdami pusės metų COVID-19 pandemijos laikotarpį Lietuvoje.

„Laisvė ir teisingumas“ – nauja partija, susibūrusi prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partija visiškai nauja, jos gretose – gerai pažįstami politiniai veikėjai, o paskui dalį jų velkasi ir senos skandalingos istorijos. Kartu su „Laisvės ir teisingumu“ šiemet rinkimuose dalyvauja ir teisti, dėl alkoholio ar korupcijos postus praradę politikai.

Ypač daug nerimo prieš mokslo metus tėvams kyla aiškinantis, kaip reikės elgtis vaikui sukarščiavus ar tiesiog ėmus sloguoti. Nors tokiems asmenims ugdymo procese dalyvauti draudžiama, prievolės tikrinti vaikų sveikatą ugdymo įstaigoms neliko. Mokyklos gi tikina, kad yra pasiruošusios stebėti vaikų sveikatą, nors didžiausio atsakingumo laukia iš pačių tėvų.

Tūkstančiai žmonių Baltarusijos miestų gatvėse, policijos smurtas, į kalėjimus sodinami protestuotojai ir opozicijos lyderiai. Šie žodžiai tinka apibūdinti ne tik 2020-ųjų įvykius kaimyninėje šalyje, bet ir protestus vykusius prieš trejus, dešimt ar net dvidešimt metų.

Keli Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai į dienos šviesą iškėlė skandalą – savivaldybė ketino pirkti penkis rajono mero Alvydo Katino žmonai priklausančius sklypus. Tarybos narių teigimu, informacija apie tai, kad sklypai priklauso būtent mero žmonai, buvo slepiama „iki paskutinės minutės“. Tuo metu pats A. Katinas tvirtina, kad žmona tik gavo pasiūlymą sklypus parduoti savivaldybei, tačiau jų parduoti nesutinka.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis kaunietis Darius teigia buvęs šokiruotas, kai atvežtas į priėmimo skyrių taip ir nesulaukė pagalbos, o galiausiai e.sveikatoje išvydęs įrašą, kad iš įstaigos tiesiog pasišalino. Kauno klinikos situacija aiškina kitaip ir sako, kad bendradarbiauti su medikais nepanoro pats pacientas. Kaip pasakoja kaunietis, medikų pagalbos jis kreipėsi dar prieš savaitę, kai pasijuto blogai – buvo sunku kvėpuoti, spaudė krūtinę.

Ruduo, kai žadama ne tik galima antra koronaviruso banga, bet ir ūmių kvėpavimo takų ligų pakilimas, jau ant nosies. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija sukaupusi reagentų COVID-19 testams atlikti turi tik iki rugsėjo galo. Pirkimai suplanuoti, tačiau specialistai apskritai siūlo kitaip planuoti testavimą. Nors pastarosiomis savaitėmis fiksuojama daugiau susirgimų COVID-19 infekcija, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad reagentų tyrimams atlikti tikrai nestinga.

Sunkia COVID-19 forma dar pavasarį persirgusi Jovita sako įklimpusi į absurdišką biurokratizmo liūną. Nors turi medikų išrašą, kad įgijo imunitetą ligai, grįžusi iš Jungtinės Karalystės moteris šiuo metu priversta izoliuotis. Medikų manymu, tai viso labo nesusipratimas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi teigia, kad stokojama įrodymų norint reglamentuoti tokius atvejus. Rugpjūčio 20 d. į Lietuvą parskridusi Jovita (vardas pakeistas ir redakcijai žinoma – aut. past.

Nors tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse stebimas susirgusiųjų COVD-19 skaičiaus augimas, mirčių taip drastiškai nedaugėja. Portalas teiraujasi specialistų, kokios galėtų būti to priežastys ir ar virusas bėgant mėnesiams išties galėtų tapti mažiau pavojingas. Atsakydama į klausimą, kodėl augant susirgimams mirčių skaičiai nedidėja, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė įvardijo kelias galimas priežastis.

Vėl ūgtelėjus sergančiųjų COVID-19 skaičiui Lietuvoje, daugėja svarstančių, ar tai jau prasidėjusi antra viruso banga, kurią specialistai įsivaizdavo ateisiant tik rudeniui įsibėgėjus. Nors mokslininkai taip vertinti neskuba, tačiau kalbinti specialistai vieningai pabrėžia, kad iššūkiai toli gražu laukia ne tik spalio ar lapkričio mėnesiais.  VUL Santaros klinikų gydytojo infektologo prof.

Baltarusijoje gimęs ir augęs, o dabar Vilniuje gyvenantis Tomas tikina, kad šiuo metu Baltarusijoje vykstantys protestai skiriasi nuo ankstesnių tuo, kad juose dalyvauja ne siauras opozicijos būrelis, o visa šalis. Vaikino nuomone, Aliaksandro Lukašenkos režimas skaičiuoja paskutines minutes, o 26 metus šalį valdęs diktatorius bus nuteistas pačia žiauriausia bausme. 23 metų Tomas Valkauskas gimė ir didesniąją gyvenimo dalį praleido Minske.

Įsibėgėjus COVID-19 pandemijai vis daugiau žmonių jaučia nerimą ne tik dėl to, ar galėjo turėti kontaktą su sergančiuoju ir patys tapti infekcijos nešiotojai, bet ir galbūt jau anksčiau galėję persirgti šia liga. Tam išsiaiškinti yra atliekami dviejų tipų – molekuliniai PGR ir antikūnų – tyrimai. Portalas tv3.lt domisi, kur ir kokiais atvejais juos galima atlikti ir kiek tai kainuos.

Atšauktas draudimas atvykti užsieniečiams iš aukštos rizikos šalių, toliau plečiamas renginiuose dalyvauti asmenų skaičius – dėl tokių naujų valdžios priimtų priemonių kai kurie gydytojai kraipo galvomis. Jų teigimu, taip elgiantis veriama Pandoros skrynia, kada susirgimų skaičius gali tik dar sparčiau išaugti. Dar prie kito COVID-19 „giminingo“ viruso – SŪRS (sunkaus ūminio respiratorinio sindromo) protrūkio suvaldymo 2002–2003 m. prisidėjusio gydytojo infektologo prof.

Nesiliaujant pacientų skundams dėl sunkiai prieinamų sveikatos paslaugų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai davė žalią šviesą gyvoms, o ne nuotolinėms konsultacijoms. Visgi tai gydytojus mažai džiugina, mat ypač daug iššūkių laukia atvėsus orams, kai kiekvienam sloguojančiam besiveržiant į gydymo įstaigą šios vėl gali tapti COVID-19 protrūkių židiniais. Portalas tv3.lt domisi, kokios priėmimo tvarkos pas gydytojus galima tikėtis nuo rudens.

Nuo rugpjūčio 1 d. grąžinus prievolę tam tikrose viešose uždarose vietose, o ką tik sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai prabilus apie būtinumą ir renginiuose atvirose erdvėse dėvėti veido kaukę ar kitą priemonę, netyla pasipiktinusiųjų balsai, kad tai karštu oru ne tik nepatogu, bet ir neva ne visada prasminga. Kiek tokiose kalbose tiesos, portalas tv3.lt teiraujasi mokslininkų.

Nors karantinas pasibaigė jau prieš porą mėnesių, netyla pacientų skundai dėl apsunkinto patekimo į gydymo įstaigas. Jų teigimu, negelbsti ir Valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nurodymai, kad pirmenybė būtų teikiama nenuotolinėms konsultacijoms, nes neretai neįmanoma net prisiskambinti į įstaigos registratūrą. Medikai savo ruožtu teigia esantys atsidūrę tarsi tarp dviejų ugnių.

Infekcinių ligų specialistai griebiasi už galvų – šiemet jau užregistruota veik trečdaliu daugiau susirgimų erkiniu encefalitu nei pernai per tokį patį laikotarpį. Visgi siaučiant COVID-19 pandemijai dar daugiau nerimo kelia tai, kad šios „vasariniu gripu“ vadinamos erkių platinamos ligos simptomai gali imituoti šiuo metu visuomenėje dažniau minimą koronavirusinę infekciją.

Vis pasigirsta tautiečių skundai, kad greitoji medicinos pagalba (GMP) iš tiesų atvyko ne taip greitai ir teko laukti valandą ar daugiau. Negana to, COVID-19 pandemijos laikotarpiu nestigo pasakojimų, kaip medikai neva atsisakė vežti pacientą į ligoninę ar kitokių panašių nesusipratimų. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, per kiek laiko iš tiesų turėtų atvykti GMP brigada.

Nors karštomis vasaros dienomis miesto fontanai neretai tampa daugeliu ypač mažus vaikus auginančių tėvų išsigelbėjimu, kaip pasirodo, neretai čia nereikėtų nė kojos kelti.  Kaip įspėja specialistai, pasaulyje fiksuojami užkrečiamųjų ligų protrūkiai, kurie susiję su interaktyvių fontanų naudojimu, dažniausiai yra įvairios žarnyno infekcijos, pasireiškiančios gastroenteritais ir taip pat – legionelioneliozė.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdantieji prisiėmė per daug nuopelnų dėl koronaviruso suvaldymo šalyje. Kalbėdama apie praėjusią Seimo kadenciją, liberalų lyderė pabrėžė, kad nors pavyko sustabdyti dalį valstiečių buldozeriu stumiamų sprendimų, tačiau vienybės opozicijoje trūko. 2015 metų balandį, likus daugiau nei metams iki Seimo rinkimų, Viktorija Čmilytė-Nielsen prisiekė ir tapo Seimo nare.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose rinkėjų simpatijų sieks ir iki šiol mažai girdėta partija „Lietuva – visų“. Buvusio krepšininko ir trenerio Tomo Pačėso į priekį vedamas judėjimas subūrė nemažai žinomų žmonių – tai ir krepšininkai, ir politologai, ir su Nagliu Puteikiu bei jo Centro partija susipykusi Rūta Janutienė. „Lietuva – visų“ nėra naujas judėjimas, tai pavadinimą pakeitusi 2012 m. įkurta Emigrantų partija.

Vos termometro stulpeliai spėja šoktelti kiek aukščiau, šilumos išsiilgę žmonės skuba gaudyti kuo daugiau saulės spindulių. Nors gydytojai akcentuoja, kad saulėje pabūti yra privaloma, tačiau įspėja, kad nesaugus joje praleidžiamas laikas tiesiogiai proporcingas didesnei odos vėžio išsivystymo rizikai. Dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės pastebėjimu, šiandien, kai kaip niekada daug kalbama apie vitamino D svarbą ir stoką, saulėje būti reikalinga.

Užkrečiamųjų ligų specialistai skambina pavojaus varpais – šiemet fiksuojama ypač daug susirgimų erkiniu encefalitu. Negana to, pasirodo, ta pati erkė gali „padovanoti“ ir dar vieną invalidizuojantį susirgimą – Laimo ligą. Gydytojų teigimu, tokiam žmogui turėtų itin nepasisekti. Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pasakojo susidūręs su ne vienu tokiu atveju, kai asmuo vienu metu sirgo ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.

Įsibėgėjus koronaviruso pandemijai sveikatos priežiūros specialistai su nerimu laukia rudens, kada ne tik tikimasi antros COVID-19 bangos, bet ir kitų kvėpavimo infekcijų spartesnio plitimo. Neatsitiktinai kai kurios šalys jau dabar skuba įsigyti specialių greitųjų testų, kurie vos per 1,5 valandos gali padėti atskirti žmogus serga koronavirusu ar gripu. Vis dėlto apie tokią galimybę mūsų šalyje nėra svarstoma.

Nuo vasaros liūčių kenčia tiek valstybinės institucijos, tiek verslas ir gyventojai. Jiems po beveik kiekvienos didesnės liūties tenka susidurti su užlietomis gatvėmis, kiemais ar namų rūsiais. Specialistų teigimu, bėdų kyla dėl senų lietaus nuotekų tinklų ir žaliųjų erdvių trūkumo. O lietaus nuotekų sistemas įrenginėjančios įmonės pataria jas įsirengti visuose pastatuose, ne tik gyvenamuosiuose namuose.

Paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas Žygimantas Augustas dažniausiai prisimenamas dėl meilės istorijos su Barbora Radvilaite. Istorikai pripažįsta, kad mitais apipinta pora tikrai buvo išskirtinis epochos pavyzdys. Tačiau Žygimantas Augustas nėra tik romantinis veikėjas – tai nevienareikšmiškai vertinama figūra, kritikuojama dėl savo neryžtingumo, tačiau giriama dėl to, ką padovanojo Vilniui.

Fiziškai įjungti visai šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje pastatytą Astravo atominę elektrinę (AE) planuojama jau rugpjūčio pradžioje. Iki elektrinės starto sparčiai tirpstant laikui, Lietuvos valdžia stiprina pasirengimo galimai branduolinei avarijai darbus. Ir ministrai, ir civilinės apsaugos specialistai akcentuoja, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi žinoti, kaip elgtis, jei šalies pašonėje esančioje atominėje elektrinėje įvyktų nelaimė.

Kasmet Lietuvoje naujai registruojama gerokai per 100 tūkst. naudotų automobilių. Pirkti juos asmeniniam naudojimui būna kaip loterija – su vienais nebus jokio vargo, o kitus teks nuolat varyti į autoservisą. Jei tikėsime kai kuriais tyrimais, lietuvių dažniausiai perkami modeliai nėra patikimiausi. Tad kodėl tokius renkamės? „Regitros“ duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje pirmą kartą buvo registruota per 71 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Smulkusis ir vidutinis verslas su nerimu laukia, ar šalį pasieks antroji Covid-19 banga. Verslininkai tikisi, kad, jei Lietuvoje vėl tektų skelbti karantiną, jų veikla nebūtų apribota taip, kaip šį pavasarį. Ir nors pripažįsta po karantino sulaukę Vyriausybės skirtų išmokų bent kiek atgaivinti verslą, prekybininkai griežia dantį, kad skirtos sumos – gerokai per mažos ir skirtos tik pasireklamuoti prieš rinkimus.

Paskolos palūkanos paprastai susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir tarpbankinių palūkanų normos. Netrukus vienos iš jų planuojama atsisakyti. Dėl to dešimtims tūkstančių gyventojų palūkanos bus perskaičiuotos, o jų bankams mokama suma padidės arba sumažės. Pasiskolinus pinigų, reikia grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet palūkanas – kažką panašaus į mokestį už galimybę turėti ir naudoti svetimus pinigus. Jis susideda iš dviejų dalių.

Kaukėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaiko įtariamuosius, jų namuose atlieka kratas, o po to sulaiko bent dviem paroms. Taip skambiai prasideda bene kiekvienas STT pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio kulminacijos ir atomazgos vėliau reikia laukti keletą metų. Jau buvo ne vienas atvejis, kai tokios bylos nutraukiamos ar baigiasi kaltinamųjų pergale.

Sutarus dėl naujo ES biudžeto paaiškėjo, kad Lietuvai bus skirti milijardai eurų ES išmokų. Tačiau kartu su šiais pinigais planuojama jau nuo kitų metų įvesti ir naujus mokesčius. Juos mokės visi europiečiai – taip pat ir lietuviai. Ekonomistai pripažįsta, kad dėl to brangs kai kurios prekės ir paslaugos. Visų ES šalių vadovų pasirašytose išvadose dėl būsimo bendrijos biudžeto sutariama, kad bendrijai reikia įvesti naujus pajamų šaltinius.

Dėl galimos infekcijos į gydytoją besikreipusi moteris liko šokiruota – specialistė ne tik nesutiko gyvai priimti pacientės, svarstė, ar jai būtini vaistai, bet ir stebėjosi, kad moteris paprašė nedarbingumo pažymos. Klinikos, kurioje dirba minėta gydytoja, vadovė tikina, kad specialistės elgesys yra nepateisinamas, jai gresia nuobauda. Įspėjame, kad tekste yra nukentėjusios moters nuotraukos.

Konkurenciją tarp Latvijos ir Lietuvos galima fiksuoti įvairiose gyvenimo srityse, netgi skaičiuojant, kuriai iš sesių kaimynių pavyko geriau suvaldyti Covid-19 protrūkį šalyje. Ir nors skaičiuojant nustatytus koronaviruso atvejus bei kasdienę susirgimų statistiką Latvija atrodo geriau nei Lietuva, neverta skubėti sveikinti kaimynų. Mokslininkai pažymi, kad susirgimų Latvijoje nustatyta mažiau jau vien dėl to, kad šalis atliko gerokai mažiau tyrimų nei Lietuva.