Tarp tokių partijų – Darbo partija, kurios veidu tapo Viktoras Uspaskichas, partija „Drąsos kelias“ su Neringa Venckiene priešakyje, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga kartu su Valdemaru Tomaševskiu bei Laisvės partija ir Remigijus Šimašius.
Nei V. Uspaskichas, nei V. Tomaševskis neketina iškeisti savo europarlamentaro mandato į galimybę būti išrinktiems Seimo nariais. Tačiau V. Uspaskichas „darbiečių“ sėkmės atveju įvardinamas partijos kandidatu į premjerus. Kaip ir Vilniaus miesto meras R. Šimašius, tituluojamas Laisvės partijos kandidatu į premjerus.
Na, o N. Venckienei kandidatuoti į Seimą draudžia dabartinė Lietuvos įstatymų bazė. Seimo rinkimų įstatymas draudžia kandidatuoti asmenims, kurie apkaltos būdu prarado savo mandatą Seime.
Rinkėjai turėtų susimąstyti
Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Bernaras Ivanovas neabejoja, kad savo vėliavnešiais pasirinkdamos žymius asmenis, kurie net nedalyvauja rinkimuose, partijos apgaudinėja rinkėjus.
„Kitose valstybėse tokie dalykai yra uždrausti ir negali būti iš principo toks agitacijos metodas, tai juodoji technologija. Bet Lietuvoje tai legalu, kaip ir daugelis kitų dalykų. Tai nepermąstyta iki šiol. <...> Manau, tai visiškai nepateisinamas dalykas, bet jis legalus ir niekas šito klausimo nekelia“, – tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.
Anot politologo, toks politikų cinizmas, kai, pavyzdžiui, postas Europos Parlamente yra svarbesnis nei postas Seime, tačiau politikai vis tiek yra reklaminiai veidai savo partijoms, turėtų priversti rinkėjus susimąstyti.
„Bet mūsų rinkėjas mąsto kitomis kategorijomis, jis mąsto širdimi, o ne protu. Todėl, aišku, tai suveikia dažniausiai. Todėl tas apkabinimas ar V. Uspaskicho, ar kito politiko, buvimas plakate kai ką reiškia. Nes tie personažai, kurie eina į rinkimus po tų partijų vėliava, jie patys iš savęs neturi kuo labai pasigirti, nelabai populiarūs, jų reitingus kelia tik partijos lyderiai“, – pastebėjo B. Ivanovas.
Čia pat politologas pasitelkia Darbo partijos pavyzdį.
„Kaip matėme su Darbo partija – kol nebuvo V. Uspaskicho, Darbo partija tiesiog gulėjo, o grįžęs jis savo charizma, savo retorika kažkaip tai prikėlė. Be jo šita partija, vieno lyderio partija negali gyvuoti“, – teigė VDU docentas.
Tuo metu R. Šimašiui, anot politologo, mero postas leidžia rengti kur kas geresnę rinkiminę kampaniją.
„Jis, kaip ir kiti, nevertina Seimo nario mandato, jam mero postas yra svarbesnis, kadangi ten jis gali kur kas labiau paagituoti, labiau pasirodyti. Tą kampaniją jis vedė, sakyčiau, ilgą laiką, ne tik dabar, bet dar ir vasarą. Ir tą paplūdimio istoriją aš vertinčiau kaip rinkiminę kampaniją“, – svarstė B. Ivanovas.
O štai V. Tomaševskio atvejis B. Ivanovui atrodo kiek kitoks. LLRA-KŠS, anot politologo, net ir be V. Tomaševskio pagalbos turi ištikimą rinkėjų ratą.
„Tai praktiškai vienintelė Lietuvoje tautinė partija. Čia žmonės balsuoja ne už ideologijos principus, o už etniškumą, solidarizuojasi etniniu principu. <...> Sunku tikėtis, kad už V. Tomaševskio partiją prabalsuotų gausus būrys Klaipėdos ar Kauno gyventojų. Čia Vilniaus regiono partija, orientuota į savo konkretų, labai tikslinį rinkėją“, – teigė B. Ivanovas.
Galbūt rinkėjai to ir nori
Tuo metu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys partijų sprendimą reklaminiais veidais paversti populiarius politikus vertina nevienareikšmiškai.
Jis pastebi, kad ir tikrieji partijų lyderiai ne visada veda partijas į rinkimus.
„Tėvynės sąjunga – pirmininkas Gabrielius Landsbergis, sąrašo lyderė – Ingrida Šimonytė, ir ji dabar dalyvauja visur. Reiškia, jis nėra savininkas tos „akcinės bendrovės“. Štai, valstiečiai – pirmininkas Ramūnas Karbauskis, bet Saulius Skvernelis sąraše pirmas“, – pastebėjo V. Gaidys.
R. Šimašiaus vaidenimąsi Laisvės partijos reklamose V. Gaidys aiškina paprastai – jis partijos narys.
„Jis iš tos pačios kompanijos, jis nėra koks kviestinis Nobelio premijos laureatas. Jis iš tos kompanijos, tikrai liberalus, legalizuotų kažką. Tai, kad jis įkvėpėjas, man to pakanka, kad jis susietas su tuo nedirbtinai“, – sakė V. Gaidys.
Taip pat ir N. Venckienę, ir V. Uspaskichą V. Gaidys linkęs vadinti savų partijų veidais ar net savininkais.
„Naudojasi ir teisėtai naudojasi [savo žinomumu]. Tos partijos – jų kūriniai, jų moralinė nuosavybė. O rinkėjai... Kad V. Uspaskichas ir nebus kažkuo, jis juk vis tiek virveles tampys. Tai gal rinkėjas to ir nori. Vienu atveju aš matau apgavystę, o šiuo atveju nematau apgavystės, o reiškinį, kokio anksčiau nebuvo“, – pastebi V. Gaidys.
Tiesa, jis neabejoja, kad būtent žinomi politikų veidai paskatins rinkėjus balsuoti už jų partijas nepaisant to, kad pačių įžymybių sąrašuose nė kvapo.
Numatytas draudimas
Įdomu tai, kad Lietuvos įstatymai nereglamentuoja tokių atvejų, kai partijas reklamuoja kartu su jomis rinkimuose neinantys politikai. Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos šiemet patvirtintose taisyklėse, kaip turėtų būti vykdomos rinkimų diskusijos vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose, rašoma:
„Diskusijų programose dalyvauja tik pats kandidatas. Jeigu kandidatas programoje nedalyvauja, vietoj jo dalyvauti jo įgaliotas atstovas negali“.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
