Pacientai ir medikai griebiasi už galvų – patvirtinus naujus vaistų kainynus nebeliko 47 populiarių ir dažnai žmonėms skiriamų vaistų nuo įvairių ligų – hipertenzijos, diabeto, astmos ir kitų.
Dėl to kai kurie pacientai privalės rinktis kitą veikliąją medžiagą, kas, pacientų teigimu, daliai jų nepakeliama. Kitas variantas norintiesiems gydytis tuo pačiu vaistu – pirkti jį už visą kainą.
Išsiuntė raštus
Nuo spalio 1 d. vaistinėms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos sudariusios sutartis, nebus apmokama pagal neteisėtai išrašytus receptus. Tai yra už vaistus, kurių negalima išrašyti kaip kompensuojamuosius nuo atitinkamų datų.
Tokie įspėjamieji raštai praėjusią savaitę buvo išsiųsti Valstybinės ligonių kasos (VLK). Ji kartu informavo, kad vaistai vis dar yra išduodami vaistinėse, nors jų nebegalima išrašyti kaip kompensuojamųjų nuo liepos 1 d.
Kartu pridėtas 47 preparatų sąrašas. Kaip nurodoma, sveikatos apsaugos ministro rugsėjo 15 dienos įsakymu patvirtintame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne yra 36 vaistiniai preparatai, kurių negalima išrašyti nuo liepos 1 d.
Taip pat – 11 vaistų, kurių negalima išrašyti nuo spalio 1 d. Tačiau šiuos vaistus galima išduoti, jei jie išrašyti iki nurodytos dienos.
Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) deklaravo siekį, kad į kompensuojamų vaistų sąrašą būtų įtraukta kuo daugiau veikliųjų medžiagų, kaip pasirodo, panašu, nebelieka ir dalies veikliųjų medžiagų.
Pacientai – lyg bandomieji triušiai
Lietuvos pacientų organizacijos atstovės Vidos Augustinienės teigimu, dabar pacientai jaučiasi lyg paversti bandomaisiais triušiais.
„Žmonėms yra sudėtinga, nes jei keletą metų vartojamas vienoks ar kitoks vaistas ir pacientui jis padeda ligą kontroliuoti, ypač sergančiajam diabetu, tai yra sudėtinga vėl pereiti prie gydymo kita veikliąja medžiaga.
Ir gydytojui yra sudėtinga parinkti vaistą ir ne kiekvienas pacientas sugeba tvarkytis pakeitus vaistą. Kai kuriems net prireikia į ligoninę gultis, kad sureguliuotų tą gliukozę“, – pasakojo pacientų atstovė.
Juo labiau, jos teigimu, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės neretai turi kelias ligas, tad jei pakliūna taip, kad reikia net kokius tris vaistus iš karto keisti, tai yra labai sudėtinga.
Sudėtingas įtraukimo į sąrašą mechanizmas
Nors pati V. Augustinienė dalyvaujanti Vaistų kompensavimo komisijos posėdžiuose, ji teigė, kad yra daugybė ministro įsakymų, Vyriausybės nutarimų, kurie tiesiog neišvengiamai sudaro tokias sąlygas, kad dalies vaistų sąraše nebelieka.
„Yra užsibrėžtos maksimalios vaistų priemokos pacientams. Jei atsiranda brangesnis vaistas, tai bazinė vaisto kaina yra perskaičiuojama ir kai kurie vaistai, kurie jau nenuleidžia kainos, lieka už ribos, kai priemoka yra didesnė, nei ministerijos numatyta maksimali priemoka.
Tai yra vedamos derybos su farmacinėmis kompanijomis, prašoma mažinti vaistų kainas. Tačiau esant daugybei įvairiomis ligomis sergančių pacientų, matyt, ir tos farmacinės kompanijos ne kiekvienu atveju gali tas kainas pastoviai mažinti arba mažinti perpus, nei yra tie vaistai įkainuoti.
Ir atsitinka taip, kad įvedus tuos apribojimus, kurie buvo jau kelis kartus atidėti, iki liepos 1 d. nesumažinus kainų vaistai „iškrito“ iš kainyno – dalis jau liepos mėnesį, o dalis dabar“, – dėstė pacientų atstovė.
Pavyzdžiui, V. Augustinienės teigimu, vieni išbraukiamų diabetui skirtų gydyti vaistai Lietuvoje jau yra senokai.
„Nėra didelės jų kainos, tačiau „žaidžiant“ su jų priemokomis, statant įvairius ultimatumus praktiškai yra lyg „suvedinėjamos“ SAM sąskaitos su farmacijos kompanijomis, o iš tiesų pirmiausia jie nubaudžia niekuo dėtus pacientus“, – dėstė ji.
Anot pacientų atstovės, ir hipertenzija sergantys žmonės skundžiasi, kad kainyne neliks paprasčiausio, bet efektyvaus, greitai kraujo spaudimą mažinančio vaisto.
Galėjo rinktis ir primokėti skirtumą
Pašnekovės nuomone, žymiai geresnis variantas buvo, kai buvo kompensuojama bazinė vaisto kaina, tačiau kainyne buvo ir pigesnių, ir brangesnių vaistų.
„Tuomet žmogus pagal savo galimybes galėdavo rinktis ir reikėdavo prisimokėti skirtumą nuo kompensuojamos kainos. O dabar jei žmogus nori tinkamai valdyti savo ligą ir nenori keisti gydymo kas tris mėnesius, kai keičiamas kainynas, tai paprasčiausiai priverstas, jei turi tokią galimybę, pirktis vaistus už pilną kainą. O tas, kuris neturi, lieka žaidimai jo sveikatos sąskaita“, – sakė ji.
V. Augustinienė akcentavo, kad gydytojas, o ne sveikatos apsaugos ministras turi spręsti, kokiu vaistu gydyti sergantį žmogų.
„Dabar gydytojams yra palikta galimybė rašyti tik pačius pigiausius vaistus. Praktiškai vaistų kompensavimo politika yra tokia, kad žiūrima, kas šiandien pigu, bet negalvojama, kas ryt bus ir kiek kainuos žmogaus komplikacijos“, – apgailestavo ji.
VLK garantuoja: pacientai be vaistų neliks
Tiek SAM, tiek VLK, paprašytos pakomentuoti situaciją, atsiuntė bendrą atsakymą. Jame akcentuojama, kad nė vienas pacientas neliks be kompensuojamųjų vaistų.
„Vaistai, kurių negalima bus išrašyti, visais atvejais gali būti pakeičiami kitais kompensuojamaisiais. Tad dar kartą norime pabrėžti – pacientai neliks be gydymo kompensuojamaisiais vaistais“, – rašoma atsiųstame atsakyme.
Patvirtinama, kad, iš tiesų, 47 vaistus nuo spalio 1 d. bus galima įsigyti tik su tęstiniais receptais: 36 vaistus išrašytus iki liepos 1 d., 11 vaistų – iki spalio 1 d. (tarp jų yra preparatų nuo hipertenzijos, cukrinio diabeto, alerginio rinito, antibiotikai ir kt.).
Tačiau pabrėžiama, kad visi jie gali būti keičiami kitais esančiais kainyne kompensuojamaisiais vaistais.
Būklių gydymas nepasikeis
Aiškinama, kad sprendimas pakeisti šiuos preparatus kitais priimtas, įvertinus Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos (Komisijos) nuomonę.
„Tai priimta todėl, kad jų paciento priemokos, gamintojui nesumažinus kainos, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be to, kaip minėta, jie gali būti pakeisti kitais kompensuojamaisiais vaistais, todėl šių būklių gydymas iš esmės nepasikeis. Kol kas šie vaistai palikti kainyne, kad būtų galima juos įsigyti pagal receptus, kurie buvo išrašyti anksčiau, atitinkamai iki liepos 1 d. ar spalio 1 d.
Atskirai norime pabrėžti, kad visi šie sprendimai nėra priimami tik SAM ar VLK nuomone. Sprendimus dėl vieno ar kito vaisto kompensavimo tikslingumo priima Komisija, kuri sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jos sudėtyje – Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų organizacijų atstovai, gydytojai, kompetentingi aukštųjų mokyklų, didžiausių gydymo įstaigų, šeimos gydytojų organizacijų, ligonių kasų atstovai“, – dėstoma atsakyme.
Dalį vaistų grąžino
VLK kartu informavo, kad vaistai, kurie keičiami kitais, – tai vieno gamintojo vaistai, kuriems taikomas palyginimas su kitų ES šalių vaistų kainomis.
„Ir jei šis gamintojas nustato Lietuvai per aukštą kainą, tokie vaistai negali būti kompensuojami – tačiau pacientai nelieka be vaistų, nes jie keičiami kitais. Šie vaistai ilgą laiką neatitiko kainos reikalavimų, tačiau Komisija, užuot neįtraukusi šių vaistų į kainyną, atsižvelgdama į tai, kad jais gydoma nemažai pacientų, vis priimdavo sprendimą palikti juos su apribojimu „gydymui tęsti“.
Gamintojai dar 2019 m. viduryje buvo įspėti, kad nesumažinus kainų, šie vaistai bus keičiami kitais. Tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų ir buvo padarytas atitinkamas sprendimas. Beje, 4 vaistai, kuriems gamintojai sumažino kainą tokiu būdu, kad ji atitiktų kainos reikalavimus, buvo sugrąžinti į kainyną ir bus kompensuojami visiems pacientams nuo spalio 1 d.“, – komentavo VLK atstovai.
„Nauja tvarka apsunkins kas ketvirto lietuvio gydymą. Nemaža dalis mirčių Lietuvoje yra įvardinamos kaip dėl hipertenzijos sukeltų komplikacijų. Ar galite įsivaizduoti, kokia atsakomybė gula ant mūsų pečių, kai net žinodami ligos keliamas rizikas, būsime priversti skirti ne tinkamiausius, bet pigiausius vaistus?“ – sako LSMU MA Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas.
Dėl pigiausių vaistų skyrimo pažeidė įgaliojimus
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo nuspręsta, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nustatydamas kompensuojamųjų vaistinių preparatų įrašymo į kainyną tvarką bei kompensuojamųjų vaistinių preparatų įsigijimo taisykles, viršijo savo kompetencijas.
LVAT išnagrinėjęs bylą konstatavo, jog sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją nustatydamas, kad apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, o jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos.
