Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovės Rasos Isevičienės teigimu, pirminės grandies gydytojams šiandien tenka „atremti“ begales sunegalavusių pacientų skambučių. O tai kelia ne vieną iššūkį.
„Visi yra pavargę, pikti, o visi keliai vis tiek veda pas šeimos gydytoją. Žmonės nori pasitarti, ką daryti, nes paslaugos ir taip buvo sunkiai prieinamos dėl pacientų srauto. Visi suprato, kad jei yra problema, tai reikia ją greitai tvarkytis“, – dėstė medikė.
Anot jos, didžiausias srautas norinčiųjų pasitikrinti profilaktiškai buvo rugpjūčio–rugsėjo mėnesį.
„O dabar skambučių dėl to, kad susirgo, sukarščiavo, dingo uoslė, blogai jaučiasi, silpna, tai jų skaičius yra nenusakomas. Klausimų, į kuriuos mes patys turime rasti atsakymus, kiekis irgi yra labai didelis“, – konstatavo šeimos gydytoja.
Per 10 dienų koronaviruso simptomai retam dingsta
Anot jos, situacijos nelengvina ir pakeista tvarka dėl COVID-19 pacientų pasveikimo nustatymo.
Dabar, jei jau praėjus 10 dienų nuo simptomų pradžios žmogus jų nebejaučia, dvi paras be vaistų nebekarščiuoja, jis yra laikomas pasveikęs.
„Tai tokių žmonių yra labai nedaug, nes kažkas tai pakosėja, kažkam dar negrįžo uoslė, kitas tiesiog silpnai jaučiasi. Tai kiek tokį žmogų mes galime laikyti? O jie skambina, klausia, ar jūs tikrai galima užtikrinti, kad esu sveikas.
Dar kitam dingo uoslė, bet Covid testo atsakymas yra neigiamas. Ir tokių situacijų yra n+k kvadratu. Mums skambina visi, kurie nori išsitirti ir nepapuolė, kurie turėjo konsultacijas pas specialistus ar operacijas, bet nepateko, kuriems neramu, kurie serga, kuriems reikia nedarbingumo“, – kalbėjo R. Isevičienė.
Ji pridūrė, kad šeimos gydytojai ir NVSC pranešinėja, kad pacientai susirgo, tada pildo informaciją, kad pasveiko.
„Jei antrinis, tretinis lygis „užsidaro“, pirminis niekada neužsidaro, visada dirba“, – konstatavo pašnekovė.
Didžiausias nerimas – dėl karščiuojančių pacientų
Gydytoja pasakojo, kad su didžiausia baime laukiama karščiuojančių pacientų, nes kyla daug neaiškumo, kaip reikės valdyti jų srautus.
Juo labiau problemą gilina tai, kad kaip reikiant neveikia karščiavimo klinikos.
„Vilniuje, Kaune jos neveikia, Klaipėdoje dar veikia, bet yra problemų dėl apmokėjimo. Bet realiai, galima sakyti, kad didžioji dalis klinikų neveikia ir neveiks, nes nepasiteisino. Taigi, turime rasti galimybių, ką ir kaip darysime su karščiuojančiais žmonėmis.
Galbūt bus taip, kad tirsime patys, bet pirmiausia juk stengiamės išsaugoti savo personalą. Bet būna taip, kad nukreipiame žmogų atlikti Covid testo, bet jis greitai nepapuola, laukia tyrimo, tada dar kelias paras – atsakymo. O karščiuojantį žmogų laikyti keturias paras kažko laukiant – tai vėl yra didelė atsakomybė šeimos gydytojui“, – pažymėjo pašnekovė.
Perėmė karščiavimo klinikų paslaugas
Jurbarko rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas sveikatos klausimais Skirmantas Mockevičius portalui tv3.lt yra aiškinęs, kad nors karščiavimo klinikų kaip atskiro vieneto kai kur neliko, jų funkcijos perduotos kitoms gydymo įstaigoms.
„Dar kai karščiavimo klinikos buvo įsteigtos, išties kilo problemų, kada reikėjo surasti patalpas. Taigi jos vienaip ar kitaip veikė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pacientų srautai labai maži. Kai kuriose savivaldybėse buvo vos vienas kitas pacientas per dieną, o darbuotojai turėjo visada būti pasiruošę, budėti su kostiumais, privalomai daryti rentgeną.
Taigi savivaldybių asociacijos prašymu nuo rugpjūčio 14 d. įsigaliojo naujos opcijos, kad karščiavimo klinikos paslauga gali būti atliekama ne tik pačioje karščiavimo klinikoje, bet ir tiek pirminės ambulatorinės priežiūros įstaigoje, tiek antrinėje įstaigoje, ligoninėje. Be to, savivaldybės net gali tartis tarpusavyje, kad dviejų ar trijų savivaldybių gyventojus aptarnautų viena klinika“, – kalbėjo meras.
Perkraus priėmimo skyrius
Visgi tai šeimos gydytojų atstovei vėlgi neatrodo išeitis. Priešingai, tai kaip tik gali sukelti dar daugiau problemų.
„Sunkesnius atvejus, be abejo, nukreipinėsime. Bet kartais tikrai būna tokia situacija, kai dar nesinorėtų apkrauti priėmimo skyriaus.
Jei Covid atsakymas neigiamas, o uždegiminiai organizmo rodikliai dar „ramūs“, žmogus dar tikrai galėtų būti namuose. Jei kiekviena įstaiga pradėtų tokius žmones siųsti į priėmimo skyrius, tai ten stovėtų GMP automobilių eilė“, – sakė R. Isevičienė.
Jos teigimu, sudėtingiausia situacija ir yra dėl to, kad dalis įstaigų dar kaip ir galėtų rasti būdą, kaip atskirti pacientų srautus, apžiūrėti pacientą, patikrinti uždegiminius rodiklius, bet rentgeną vis tiek daryti teks priėmimo skyriuje.
„Aišku, tikrai ne visos įstaigos tą gali, tad teks visada nukreipinėti žmones į priėmimo skyrius. Bet jei reikia atlikti rentgeno nuotrauką, tą žmogų vis tiek reikės čia nukreipti. Tai tada lieka klausimas, gal mes be reikalo jį apskritai kviečiame pas save?“ – svarstė gydytoja ir pridūrė, kad kiekvienas atvejis reikalauja atskiros analizės.
Eilėje pas šeimos gydytoją – ir 2–3 savaitės
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, situacija vis dar mažai pasikeitusi – pacientams toliau sunku prisibelsti pas gydytojus.
Ano jos, visai nesvarbu, ar nori pasitikrinti profilaktiškai, ar sergi lėtine liga, vis tiek be išankstinės registracijos pas gydytoją nepateksi.
„Rajonuose gal tą padaryti yra greičiau, ten ir per kelias dienas, savaitę patenka, o, pavyzdžiui, Vilniuje, ir 2–3 savaites reikia laukti, kad patektum šeimos gydytoją.
Jei nori pas kitus specialistus, pirmiausia turi gauti šeimos gydytojo siuntimą. O nei jo gausi, nei vaistų išrašys, jei nesi užsiregistravęs. Jau nebe tie laikai, kai galėjau pas gydytoją ateiti tiesiog „iš gatvės“, – sakė pacientų atstovė.
Ji pridūrė, kad kai kurie pagalbos laukia dar nuo karantino laiko, nes registracijos tai atšauktos ar nukeltos buvo. Kartu V. Augustinienė neslėpė, kad nerimas dėl vėl galimo paslaugų uždarymo yra.
Šeimos gydytojų atstovė sutiko, kad jei vėl tektų riboti gydymo paslaugas, situacija galėtų būti gerokai sudėtingesnė nei pavasarį.
„Jei jos „užsidarys“, bus didelė problema, nes tada reikės spręsti, kaip žmogui gauti konsultaciją. Jau pavasarį pasitaikė situacijos, kai teko dėl pacientų kautis kaip savo artimiausio žmogaus, kaip išsaugoti jo gyvybę, kad jis kažkur papultų, kad būtų apžiūrėtas, nes pirmoje vietoje buvo vien covidas“, – pasakojo ji.
Veryga: planinių paslaugų neribos
Visgi pats sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad planinių paslaugų stabdyti kol kas neketinama, tačiau įspėja apie duotus pavedimus gydymo įstaigoms dėl lovų pertvarkymo.
„Gydymo įstaigoms jau yra duotas pavedimas plėsti covidinių lovų skaičius, nes pacientų skaičius yra augantis. (...) Kuo daugiau žmonių yra užsikrėtusių, tuo statistiškai daugiau bus daugiau žmonių, esančių didesnėje rizikos grupėje, kuriems reikės pagalbos stacionaruose“, – Seime kalbėjo jis.
Visgi besikeičiant epidemiologinei situacijai jis neslėpė, kad kai kurių paslaugų prieinamumas gali automatiškai sumažėti dėl covidiniams pacientams didinamų lovų:
„Tose ligoninėse, kurioms teks dalį savo lovų skirti covidiams pacientams, reiškia, į tuos skyrius arba korpusus, kur bus gydomi papildomi covidiniai pacientai, ten kitomis ligomis sergantieji negalės būti guldomi. Bet kur, kokiame regione, kokioje ligoninėje koks skyrius bus pertvarkytas į covidinį, dar šiandien negaliu pasakyti. Manau, pačios įstaigos galės tą patikslinti. (...) Ir tam tikrų planinių paslaugų sumažės, bet skirtinguose regionuose su jomis bus skirtingai.“
Jau anksčiau ministras yra įspėjęs, kad tam tikras pavojaus signalas bus, kai vadinamųjų COVID-19 lovų rezervo užimtumas pasieks 70 proc. Jis teigė, kad tada jau reikėtų pradėti galvoti apie tam tikrų gydymo įstaigų darbo ribojimo. Savaitės pradžioje, kaip pranešė premjeras Saulius Skvernelis, šis rodiklis jau siekė 57 proc. Pagal naujausius duomenis, šis procentas tik auga.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad tiek pacientai, tiek gydymo įstaigų vadovai naujo gydymo paslaugų stabdymo lauktų su siaubu.
Trečiadienį fiksuotas naujas per praėjusią parą Lietuvoje koronavirusu susirgusių asmenų skaičius. Jis pasiekė 311. Iš viso dėl viruso jau mirė 120 gyventojų.
