Nepatenkinti dėl ribotų galimybių patekti pas gydytojus daugybė pacientų jau ne vieną mėnesį skundžiasi, neva šalyje nebeliko jokių kitų ligų, o tik koronavirusas. Juo labiau kad ir ligoninėse per visą šalį gydomų pacientų skaičius šiuo metu siekia vos daugiau nei tris dešimtis.
„Nespekuliuokime, ar ženkliai yra daugiau mirčių nuo kitų priežasčių. Tą geriausiu atveju sužinosime kitų metų apie vidurį, kai turėsime visą šių metų statistiką ir kai galėsime detaliai padaryti analizę šios statistikos ir pasakyti, kas vis tik atsitiko, ar išaugo mirčių skaičius, ar ne“, – šitaip tokią situaciją replikavo A. Veryga.
Pandemijos mėnesių mirties statistika
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistai, remdamiesi Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, gaunamais iš medicininių mirties liudijimų ir kitų mirtį patvirtinančių dokumentų, skelbia išankstinius duomenis apie mirties priežastis asmenų, kurių mirtys užregistruotos 2020 m.
Remiantis šiais duomenimis, iš viso kovo–birželio mėnesiais fiksuota 13 472 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirčių, iš jų 7 462 mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, 2 625 – nuo piktybinių navikų, 73 – nuo COVID-19. Dar 17 asmenų buvo nustatyta COVID-19 infekcija, tačiau ji nebuvo pagrindinė jų mirties priežastis.
Nepaisant dėl pandemijos atsiradusios atskiros – mirusiųjų nuo COVID-19 – eilutės, pabrėžiama, kad kitų mirties priežasčių statistika panaši, ji reikšmingai neišsiskyrė, palyginti su 2015–2019 m. išankstiniais mėnesiniais duomenimis apie Lietuvos nuolatinių Lietuvos gyventojų mirties priežastis.
Birželį – 9 mirtys nuo COVID-19
Naujausiais duomenimis, birželio mėnesį užregistruotos 3535 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirtys. Didžioji dalis jų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (1931 mirtis, 55 proc.), piktybinių navikų (693 mirtys, 20 proc.) ir dėl išorinių mirties priežasčių (217 mirčių, 6 proc.).
Mirties atvejų ir jų priežasčių registro duomenimis, per 2020 m. birželio mėn. užregistruotos 9 mirtys nuo COVID-19 ir 2 mirtys asmenų, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija, tačiau ši infekcija nebuvo pagrindinė jų mirties priežastis.
Gegužę mirusiųjų fiksuota mažiau
Gegužės mėnesį užregistruotos 3045 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirtys. Didžioji dalis jų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (1674 mirtys, 55 proc.), piktybinių navikų (597 mirtys, 20 proc.) ir dėl išorinių mirties priežasčių (165 mirtys, 5,4 proc.).
Mirties atvejų ir jų priežasčių registro duomenimis, per 2020 m. gegužės mėn. užregistruotos 26 mirtys nuo COVID-19 ir 6 mirtys asmenų, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija, tačiau ši infekcija nebuvo pagrindinė jų mirties priežastis.
Balandį – daugiausiai mirčių nuo COVID-19
Balandžio mėnesį užregistruotos 3322 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirtys (kovą – 3570). Didžioji dalis jų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (1924 mirtys, 57,9 proc.), piktybinių navikų (621 mirtis, 18,7 proc.) ir dėl išorinių mirties priežasčių (149 mirtys, 4,5 proc.).
Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, per 2020 m. balandžio mėn. užregistruotos 32 mirtys nuo COVID-19 (kovą – 6) ir 7 mirtys asmenų, kurie mirė sirgdami COVID-19 infekcija, tačiau pagrindinė jų mirties priežastis – kitos lėtinės ligos.
Kovo mėnesį – daugiausiai mirčių
Pirmą pavasario mėnesį užregistruota 3570 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirčių. Didžioji dalis jų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (1933 mirtys, 54 proc.), piktybinių navikų (714 mirčių, 20 proc.) ir dėl išorinių mirties priežasčių (200 mirčių, 5,6 proc.).
Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, per 2020 m. kovo mėn. užregistruotos 6 mirtys nuo COVID-19 ir 2 mirtys asmenų, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija, tačiau pagrindinė jų mirties priežastis – išeminė širdies liga.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad šiuo metu mirštamumo nuo COVID-19 pasaulyje gerokai skiriasi, nei manyta iš pat pradžių.
