Šalys pažadėjo nutraukti ekonominius ryšius su Rusija ir įvedė sankcijas, bet Rusija, būdama viena svarbiausių naftos, dujų ir žaliavų gamintojų pasaulyje, turi ilgalaikes ir pelningas prekybos partnerystes. Nutraukti tuos ryšius nėra lengva.
2020 m. Rusija iš viso pasaulio importavo produktų už 220 milijardų dolerių, įskaitant automobilius ir automobilių dalis, vaistus ir kompiuterius, daug pirkdama iš Kinijos, Vokietijos, Korėjos ir kitų šalių.
Remiantis „New York Times“ prekybos duomenų analize, jos importo apimtys nuo to laiko sumažėjo, nes įsigaliojo sankcijos ir prekybos apribojimai. Tačiau kelios šalys, įskaitant Kiniją ir Turkiją, nuo karo pradžios pagilino savo prekybinius santykius su Rusija. Prekyba su Rusija po karo pradžios padidino ir Japonija, Ispanija, Nyderlandai, Belgija, Brazilija, Indija.
Daugeliui šalių buvo neįtikėtinai sunku gyventi be rusiškų žaliavų. Daugiau nei du trečdalius Rusijos eksporto, vertinant pinigais, prieš karą sudarė nafta, dujos ir pagrindiniai metalai bei mineralai, kurie padeda aprūpinti automobilius, šildyti namus ir aprūpinti gamyklas visame pasaulyje.
Todėl, įsigaliojus sankcijoms, Vakarų politikai pajautė „galvos skausmą“, nes tikrovė pasirodė esanti labiau proziška, nei politikų ir visuomenės norai, o Rusijos eksporto vertė vietoje sumažėjimo, padidėjo. Taip nutiko todėl, kad Rusijos eksportuojamos prekės pabrango.
Rusijos santykiai su pasauliu ir toliau sparčiai vystosi, nors ateityje Rusijos galimybės prekiauti su likusiu pasauliu gali būti dar labiau apribotos, nes Vakarai įves naujus apribojimus. Tačiau kol kas duomenys rodo, kaip Rusija yra labai susipynusi su pasauline ekonomika, todėl Maskva vis dar gali generuoti dideles pinigų sumas, nors jau prasidėjo devintasis karo mėnuo. Vakarų šalių bandymai panaudoti sankcijas ir kitas priemones Rusijos ekonomikai sužlugdyti iki šiol turėjo ribotą poveikį.
„Labai sunku gyventi be Rusijos išteklių“, – sakė buvęs Rusijos finansų viceministras ir centrinio banko pirmininko pavaduotojas Sergejus Aleksašenka.
Pasak jo, „nėra pakaitalo“.
Karui užsitęsus pasaulio reakcija į jį atneša nepaprastus tarptautinių prekybos srautų pokyčius. Maisto trūksta daugelyje šalių, kurios priklauso nuo kviečių ir kitų pagrindinių produktų, auginamų už jų sienų. Rekordinės infliacijos metu kilo degalų ir kitų produktų kainos. Duomenys rodo, kad ilgalaikiai Rusijos ekonominiai ryšiai su Europa pamažu nutrūksta, formuojasi nauji aljansai, prekės nukreipiamos į kitas šalis.
Europos Sąjunga, JAV ir Didžioji Britanija Rusijai skyrė griežtas ekonomines bausmes, sankcionuodamos šimtus turtingų piliečių ir vyriausybės pareigūnų ir iš esmės atjungdamos šalį nuo tarptautinės finansų sistemos.
Jie taip pat pažadėjo nebesiųsti pažangių technologijų ir uždraudė Rusijos oro linijoms skraidyti į Vakarus. Didelės įtakos turėjo ir pasaulinių kompanijų sprendimai stabdyti veiklą Rusijoje. Į Sankt Peterburgo uostą, pagrindinį susisiekimo su likusiu pasauliu tašką, nebeplaukia konteineriniai laivai, kurie užpildyti užsienio prekėmis. Dėl infliacijos ir ekonominio neapibrėžtumo Rusijos vartotojai „spaudžia stabdį“ ir vis mažiau perka to, kas dar liko parduotuvių lentynose.
Tačiau sankcijos Rusijos energetikai, kuri padeda klestėti Vakarų ekonomikai, įsigaliojo lėčiau. JAV jau nutraukė rusiškos naftos pirkimą, o Jungtinė Karalystė tai padarys iki metų pabaigos. Tačiau nė viena šalis nėra pagrindinė pirkėja. Europos Sąjunga, kuri yra labai priklausoma nuo Rusijos energetikos ir, kaip ir daugelis šalių, jau kovoja su infliacija, veikė lėčiau. Rugpjūtį Europa nustojo importuoti rusišką anglį. Gruodį ji uždraus bet kokį jūra gabenamos naftos importą iš Rusijos, o vasarį – visus naftos produktus. Rusija savo ruožtu uždraudė dalį savo eksporto, įskaitant žemės ūkio ir medicinos produktus.
Nafta ir dujos yra svarbiausias Rusijos eksportas ir pagrindinis vyriausybės finansavimo šaltinis. Aukšta naftos ir dujų kaina pastaraisiais metais padidino jos eksporto vertę, o tai padėjo Maskvai kompensuoti dėl sankcijų prarastas pajamas.
Valstybinė Rusijos energetikos gigantė „Gazprom“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo rekordinį pelną, net kai siuntos į Europą pradėjo mažėti. Tarptautinis valiutos fondas ne kartą peržiūrėjo savo šių metų Rusijos ekonomikos prognozes, sakydamas, kad ji susitrauks mažiau, nei tikėjosi organizacija. TVF spalį pareiškė, mananti, kad Rusijos ekonomika šiemet susitrauks 3,4 proc., o tai yra daug mažesnis susitraukimas nei liepą prognozuoti 6 proc. ir balandį prognozuoti 8,5 proc.
„Rusija atlaikė ekonomines sankcijas geriau nei tikėtasi, o jai padėjo didelės naftos ir dujų kainos bei mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro“, – sakė Gilberto Garcia-Vazquezas, bendrovės „Datawheel“, valdančios Ekonomikos sudėtingumo observatoriją, vyriausiasis ekonomistas.
Nauji naftos ir naftos produktų draudimai, kuriuos Europos pareigūnai įves artimiausiais mėnesiais, gali atnešti didelių nuostolių Rusijai. Tačiau iš Rusijos okeaniniais laivais išplaukianti nafta tikriausiai atsidurs naujose rinkose. Po invazijos į Ukrainą Indija ir Kinija tapo daug didesniu rusiškos žaliavos pirkėju nei anksčiau.
Savo ruožtu šalys, kurios anksčiau parduodavo daugiau naftos Indijai ir Kinijai, pavyzdžiui, Saudo Arabija, Irakas ar Angola, dabar gali parduoti daugiau naftos Europai. Tai sukeltų pasaulinį „energetikos rinkos pertvarkymą“, kai Rusijos nafta tik nukreipiama į naujas rinkas, o ne „išspjaunama“ iš rinkos.
Kiek pinigų Rusija uždirbs iš naftos pardavimo, lieka neaišku. Sumažėjus jos produktų paklausai kitur, Maskva yra priversta parduoti naftą Indijai ir Kinijai su nuolaida. Vakarų šalys dabar bando įvesti kainų viršutinę ribą, kuri dar labiau apribos, kiek pajamų Maskva gali uždirbti iš kiekvieno parduoto naftos barelio.
Iki šiol aukštesnės energijos kainos kompensavo šiuos padarinius. Etaloninių naftos produktų, tokių kaip „Brent“ žaliavinė ir „Urals“, kainos, kuriomis plačiai prekiaujama yra pasaulinės orientacinės kainos naftos pirkėjams ir pardavėjams ir jos pastaraisiais mėnesiais sumažėjo.
Tačiau kadangi didžiąją šių metų dalį energijos kainos buvo pakilusios, Rusija iš tikrųjų gavo daugiau pinigų iš naftos ir dujų pardavimo doleriais nuo kovo iki liepos, nei gavo ankstesniais metais, teigia Tarptautinė energetikos agentūra.
Ilgainiui Rusijos perspektyvos parduoti savo dujas atrodo blankesnės. Skirtingai nuo naftos eksporto, kurio didžioji dalis jūroje gabenama tanklaiviais, didžioji dalis Rusijos dujų iš šalies iškeliauja vamzdynais, kurių tiesimas trunka ne vienerius metus, todėl Maskvai sunku pereiti į naujas rinkas. Iki liepos Vokietija perpus sumažino iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kiekį ir pradėjo daugiau importuoti iš Norvegijos ir JAV. Rugsėjo mėnesį per sprogimus buvo apgadinti dujotiekiai Baltijos jūroje, kuriais dujos teka iš Rusijos į Vokietiją.
Rusija savo dujoms bando ieškoti pirkėjų kitur. Jos eksportas į Kiniją išaugo, tačiau ji turi tik vieną dujotiekį į Kiniją, kuris gali pakelti tik dalį vamzdynų apimties į Europą. Kad dujas gabentų laivais, Rusija turėtų statyti naujus įrenginius dujoms suskystinti – tai brangus ir daug laiko reikalaujantis procesas.
Be energetikos, Rusija ir toliau yra pirmaujanti kitų būtiniausių prekių eksportuotoja – nuo trąšų, asbesto ir branduolinių reaktorių iki kviečių. Tarptautiniai automobilių gamintojai vis dar priklauso nuo Rusijos paladžio ir rodžio katalizinių konverterių gamybai. Prancūzijos atominės elektrinės priklausomos nuo rusiško urano, o Belgija vis dar vaidina pagrindinį vaidmenį Rusijos prekyboje deimantais.
Didelė Rusijos prekyba ir jos sukurta karo skrynia kitais metais gali pradėti mažėti, nes įsigalios daugiau sankcijų. Karnegio tarptautinio taikos fondo vyresnysis bendradarbis Aleksandras Gabujevas teigė, kad Rusijos eksporto apimtys ilgainiui labai sumažės, nes Europa palaipsniui pereis prie naujų energijos šaltinių ir bus taikomos papildomos sankcijos, įskaitant galimas naftos kainos lubas.
Karo įvykiai, kuriuose Rusija pastaruoju metu patyrė daugybę nesėkmių, taip pat gali turėti įtakos ekonominiams santykiams. Pavyzdžiui, jei Rusija panaudotų branduolinius ginklus Ukrainoje, tai galėtų paskatinti daugiau pasaulinių sankcijų, kurios galėtų atkirsti Rusiją nuo prekybos su Azija, sakė J. Gabujevas.
„Kitais metais tikriausiai pamatysime kitokį vaizdą“, – sakė jis.
