Vilnietė Rūta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) portalui tv3.lt teigė, kad situacija sveikatos sektoriuje darosi sunkiai suvokiama. Moteris pasakojo, kad šiandien norint gauti tam tikras sveikatos paslaugas ir kantriausiems nervai gali neatlaikyti.
„Kai mano šeimos gydytoja paskiria kraujo tyrimus po 3 savaičių mano sveikatos centre, kur lankausi 100 metų, aš tyliu. Kai kraujo tyrimams pakomentuoti telefonu man pasiūlo dar po 3 savaičių, aš tyliu, googlinu, susipažįstu su kraujo sandara, eritrocitų ar kažko ten greičiais, susirandu ligų ir pasveikstu per tą laiką. O gydytojai paskambinus anksčiau džiaugiuosi kaip loterijoje laimėjusi.
Kai sūnus pasitempia koją siekdamas kažkokio mokyklos rekordo ir pas vaikų traumatologą paprastam vizitui pavyksta užregistruoti po 3,5 mėn., jau galvoju, kad tai – ne sutapimas. O kai šiandien atkaklumo vedama prisiskambinu vaikų kardiologui ir man džiaugsmingai pasiūlo vizitą gegužės 18 dienai, tai jau darosi sunkiai suvokiama...“ – karčia patirtimi dalinosi moteris.
Tiesa, po dienos kitos moteriai pavyko užregistruoti sūnų pas vaikų kardiologą Centro poliklinikoje jau sausio 23 d. „Po to, kai Antakalnio poliklinikoje siūlė gegužės 18 d., tai jau skamba visai smagiai“, – pastebėjo Rūta.
Nors tokiu atveju ne vienas dairosi į privačių gydymo įstaigų pusę, tokia išeitis nėra prieinama visiems.
„Aišku, dar pridėčiau truputį pozityvo, kad ten, kur sistema „žudo“, gelbsti žmogiški santykiai. Šeimos gydytoja tikrai rūpinosi ir perskambino kraujo rezultatų pakomentuoti ir toliau rekomenduoti tikrai greitai“, – pridūrė vilnietė.
Ruošia naujovę
Nors įstatymu įtvirtinta, kad pas šeimos gydytoją pacientas turėtų papulti per 7 dienas, o gydytoją specialistą – 30 dienų, tokia istorija, kai vizito pas specialistą tenka laukti mėnesiais, toli gražu ne vienintelė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad eilių problemos sprendimas – dabar yra prioritetinis klausimas. Kaip vieną pirmųjų greitųjų priemonė jis paskelbė naujos švieslentės atsiradimą, kur būtų „gėdinamos“ tos gydymo įstaigos, kurios į e.sveikatą kelia mažiausiai vizitų pas gydytojus laikų.
Sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko teigimu, aštuoni mėnesiai patekti pas specialistą – turbūt jau yra kraštutinumas.
„Kai turime išsirinkę vieną konkretų specialistą, galbūt kuris yra garsus ar labai mėgstamas žmonių, pas jį patekimas gali būti toks. Bet jei žiūrime į bendrą statistiką, bendrą patenkamumą, bent iš tų duomenų, kuriuos teikia įstaigos Valstybinei ligonių kasai, didžiąja dalimi atvejų tie tikslai yra pasiekiami“, – aiškino jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pas kardiologus ir traumatologus – vienos ilgesnių eilių
Antakalnio poliklinikos komunikacijos atstovė Rūta Vanagienė patvirtino, kad eilės pas gydytojus specialistus svyruoja nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
„Ilgiausios jos – pas kardiologus, neurologus, gydytojus traumatologus, oftalmologus. Visgi pacientams svarbu suprasti, kad turint gydytojo siuntimą jie gali kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasomis. Laisvus laikus jie patogiai gali matyti ipr.esveikata.lt“, – nurodė ji.
Tuo metu pas šeimos gydytojus eilės nėra išaugusios – pas didžiąją dalį jų planiniam vizitui galima užsiregistruoti per 7 dienas.
„Jei pacientas ūmiai suserga ir jam reikalinga pagalba tą pačią dieną, Antakalnio poliklinikoje veikia budinčių gydytojų tarnyba, kuri teikia paslaugas tokiems pacientams“, – pridūrė R. Vanagienė.
Svetur 3–6 mėnesių eilė – normalu
Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša patikino, kad eilių dydis – vienas tų rodiklių, kuris stebimas nuolatos.
„Šiuo metu vidurkis norint patekti pas šeimos gydytoją – apie 7 dienos, nuotolinei konsultacijai – kiek ilgiau, pas specialistus – labai skirtingai, bet neviršijame 30 dienų limito“, – tvirtino jis.
Pašnekovas priminė, kad labiausiai eiles išpučia tai, kad pas mus yra labai liberali, pacientui draugiška sistema. „Pacientas pas mus ne tik gali rinktis, pas kokios srities specialistą jam reikia, bet ir patį gydytoją. Vieni jie yra populiaresni, kiti – mažiau populiarūs.
Ir turime tokią situaciją, kad, skaičiuojant vidurkį, pas labai populiarius gydytojus žmonės iškart registruojasi, nežiūri, po mėnesio ar pusantro papuls, o pas kitus nelabai nori eiti. Tai turime aritmetinį vidurkį kaip temperatūrą ligoninėje – 36,6 laipsnius, kai vienas karščiuoja, o kitas jau numiręs, bet vidurkis vis tiek siekia 36,6“, – palygino jis.
Vis tik sprendimas, nors ir nebūtų labai populiarus tarp pacientų, poliklinikos vadovo teigimu, yra.
„Daugelyje šalių negali rinktis specialisto planinei konsultacijai. Anglijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje 3–6 mėnesiai laukimo pas specialistą nelaikoma daug. Tai mes gal kiek per jautriai reaguojame. Su tais resursais, kurie pas mus skiriami gydymui, turėtume labai džiaugtis, mylėti gydytojus, kad jie paskutiniai neišsibėgiotų.
Aišku, žmogiškai galima suprasti pacientų norą nuo greičiau patekti pas gydytoją, kai skauda, neramu. Bet ne visada valstybės galimybės yra tokios, kad patenkintų visus mūsų norus“, – pastebėjo P. Kibiša.
Plačiau apie eiles gydymo įstaigose kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:
