Tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose yra suderinama su civiliu gyvenimu, todėl tokią karinės tarnybos rūšį dažnai renkasi žmonės, turintys kitų įsipareigojimų. Už tarnybos dienas, kurių per metus vidutiniškai būna nuo 20 iki 50, savanoriui mokamas atlygis už kiekvieną aktyvios tarnybos dieną.
Tačiau Viktoras jau dukart šių nedidelių pinigų negavo, nes du kartus buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų pirmaisiais vaiko priežiūros metais. Pinigai bus išskaičiuojami iš vaiko priežiūros išmokų ir trečią kartą, nes pernai gruodį šeimai gimė trečias vaikelis ir Viktoras vėl išėjo vaiko priežiūros atostogų.
Kadangi tarnybinis atlyginimas už tarnybos dienas yra laikomas draudžiamosiomis pajamomis, jos išskaičiuojamos iš vaiko priežiūros išmokos. O atsisakyti tarnybos Krašto apsaugos savanorių pajėgose jis negali ir nenori, nes prisiekė savo šaliai.
„Tai beveik kaip bausmė. Tu tarnauji tėvynei, davei priesaiką, bet valstybė sukūrė tokį mechanizmą, kad tau trukdytų ar kenktų. Mano nuomone, valstybėje tokių demotyvuojančių dalykų neturėtų būti. Teisinė bazė turėtų būti sutvarkyta taip, kad tokių dalykų nebūtų“, – teigia Viktoras.
„Kadangi šiuo metu esu trečio vaiko priežiūros atostogose, nusiunčiau prašymą nešaukti manęs į pratybas, užduotis ar panašiai. Bet buvo vienos labai svarbios šaudymo pratybos, tai jose nusprendžiau dalyvauti, nes jos tikrai labai svarbios. Tai dabar iš „Sodros“ gavau tris raštus. Vienas buvo apie tai, kad gavau pajamų, antras – kad jie nusprendė išskaityti tas pajamas, o trečias – kad nuskaitytus pinigus nusprendė išieškoti iš gaunamos išmokos“, – pasakoja vyras.
Savanoriai pasitelkiami ir taikos metu
Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra integrali Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų dalis, bet savanorių pajėgose tarnyba derinama su civiliniu gyvenimu. Per pratybas, kurios dažniausiai vyksta savaitgaliais, savanoriai mokosi kovoti mažais koviniais vienetais gerai pažįstamoje aplinkoje, rengti pasalas, greitus apšaudymus, sabotuoti. Lietuvą užpuolus priešininkui jie turėtų pasirūpinti, kad šalies okupacija būtų kuo sunkesnė.
Savanoriai pasitelkiami ir taikos metu: pavyzdžiui, Baltarusijos režimui per sieną pasiuntus tūkstančius migrantų, savanoriai padėjo pasieniečiams saugoti sieną, pandemijos metu užtikrino operacijų vadovo sprendimų laikymąsi, dirbo oro uoste, skambučių centre ir panašiai.
Tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose yra nenuolatinė. Tai reiškia, kad gyvenime toks karys savanoris dirba civilinį darbą, bet dalį laisvalaikio skiria karinei tarnybai. Per metus tarnyba užima nuo 20 iki 50 dienų, dažniausiai savaitgaliais. Krašto apsaugos savanorių pajėgose gali tarnauti asmenys nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Sutartis sudaroma ketverių metų laikotarpiui, bet vėliau gali būti tęsiama.
Už tarnybos dienas nenuolatinės karo tarnybos kariui mokamas atlyginimas, kuris paprastai yra ne mažesnis nei vidutinė asmens alga civiliniame darbe už dieną, bet ne daugiau nei nuo dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių dienai. Atlygis priklauso ir nuo karinio laipsnio, tarnybos metų. Tarkime, jaunesnysis eilinis mažiausiai gali gauti apie 38 eurus „ant popieriaus“ už dieną, vyresnysis eilinis – apie 43 eurus. Pažymėtina, kad nuo atlygio dar sumokami mokesčiai.
Užduočių metu nenuolatinės savanoriškos tarnybos kariui taip pat garantuojamas socialinis draudimas, padengiamos su tarnyba susijusios išlaidos, pavyzdžiui, atvykimas į tarnybos vietą.
Atlygį už tarnybą išskaičiuoja iš vaiko priežiūros išmokos
Viktoras pasakoja, kad pirmą kartą vaiko priežiūros atostogų keliems mėnesiams išėjo prieš maždaug šešerius metus, antrąjį – 2019 metais, o trečiąjį kartą yra išėjęs šiuo metu iki mažiausiajam gruodžio mėnesį sueis metukai. Kadangi pratybos ir užduotys Krašto apsaugos savanorių pajėgose dažniausiai vyksta savaitgaliais, o darbo dienomis tik išskirtiniais atvejais, tai niekaip netrukdo tinkamai prižiūrėti vaikus vaiko priežiūros atostogų metu.
„Tais savaitgaliais mes su žmona susideriname, kad ji mane išleistų į tarnybą. Kariams savanoriams pagal laipsnį yra mokamas atlygis už tarnybos dieną. Tai nedidelė suma, bet už tas tarnybos dienas iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų gautą atlygį man „Sodra“ minusuodavo iš vaiko priežiūros išmokos. Tai, pavyzdžiui, jeigu vaiko priežiūros išmoka 1000 eurų, tai man minusuoja 60 eurų ir moka skirtumą“, – pasakojo Viktoras.
Pavyzdžiui, kadangi šiais metais vaiko priežiūros atostogų metu vyras dalyvavo labai svarbiose kelių dienų šaudymo pratybose, iš „Sodros“ jis vėl gavo keletą raštų, kad gavo draudžiamųjų pajamų ir kad šios pajamos bus išskaičiuotos iš vaiko priežiūros išmokos. Šįkart tai sudarys apie 90 eurų.
Pasak pašnekovo, tai šiek tiek demotyvuoja, nes susikuria regimybė, kad valstybė tave baudžia už tai, jog gimus vaikams pasirinkai tęsti tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Šiuo atveju svarbus ne sumos dydis, bet pats faktas, kad atlygis už tarnybą išskaičiuojamas iš išmokos už vaiko auginimą.
„Mes su žmona paprastai dalijamės vaiko priežiūrą pirmaisiais metais, po 9 ir 3 arba 8 ir 4 mėnesius. Šiais metais išėjus vaiko priežiūros atostogų, man vėl ta pati situacija. Pratybų metu gautas atlygis nuskaičiuojamas. Tai iš esmės jeigu būsiu pašauktas ginti tėvynę dabartinio konflikto aplinkoje, tai valstybė padėkos išskaičiuodama iš išmokos“, – pastebi tris vaikus jau turintis vyras.
„Mano požiūriu, abu partneriai šeimoje turi dalintis pareigomis vienodai. Nepriklausomai, esi vyras ar moteris, mama ar tėtis. Visos pareigos šeimoje yra vienodai svarbios kiekvienam: ir namų ruoša, ir vaikų priežiūra, ir, galų gale, automobilio tvarkymas. Visų interesas turi būti vienodas, viskas gi šeimos labui. Toks yra mūsų požiūris. Abu partneriai turi kiek įmanoma dalyvauti šeimos gyvenime, vaikų auginime, todėl ir dalijamės tuos mėnesius. O tie atskiri mėnesiai, kas ir kada eina prižiūrėti vaiko, priklauso nuo galimybių. Pačioje pradžioje, kai mama maitina vaikiuką, tėtis mažiau gali prisidėti, bet kai jau vyresnis, gali daugiau, todėl renkuosi tą antrą dalį vaiko priežiūrai“, – pasakoja Viktoras.
Kaip Lietuvoje mokamos vaiko priežiūros išmokos?
Vaiko priežiūros išmoka Lietuvoje gali būti mokama iki vaikui sukanka dveji metai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo, kiek ilgai nusprendžia nedirbti. Išmoka kompensuoja netektas pajamas, todėl ji mokama tik dirbusiems ir socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 12 mėnesių per paskutinius dvejus metus iki vaiko gimimo mokėjusiems žmonėms.
Pirmaisiais vaiko auginimo metais mažylį prižiūrintis vienas iš tėvų negali gauti jokių draudžiamųjų pajamų arba jų gavus, tokiu pačiu lygiu mažinama vaiko priežiūros išmoka. Antraisiais vaiko priežiūros metais išmoka gavus draudžiamųjų pajamų nemažinama.
Jeigu pasirenkama vaiką auginti iki sukanka vieni metai, tuomet išmoka sudaro 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jeigu norima vaiką auginti iki jam sukanka dveji, tuomet pirmais metais išmoka siekia 54,31 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o antrais – 31,03 proc.
Tačiau išmokai galioja ir „lubos“ bei „grindys“. Tai yra kad ir kiek žmogus uždirbo dirbdamas, išmoka negalės būti didesnė nei du užpraeito ketvirčio vidutiniai šalies darbo užmokesčiai. Tai, pavyzdžiui, šiuo metu didžiausia išmoka gali siekti 3536,8 eurus už mėnesį. Mažiausia išmoka arba „grindys“ – 276 eurų mėnesiui.
Taisyklė, kad pirmaisiais vaiko priežiūros metais gaunama išmoka yra mažinama, jeigu tėvas arba mama gauna draudžiamųjų pajamų, yra pagrįsta tuo, kad išmoka kompensuoja netektas pajamas, o jeigu pajamos toliau gaunamos, tokiu atveju nėra ką kompensuoti arba reikia kompensuoti tik dalį netektų pajamų. Be to, Lietuvoje pakankamai ilgos vaiko priežiūros atostogos yra numatytos specialiai tam, kad tarp kūdikio ir bent vieno iš tėvų formuotųsi prieraišumas, taigi stengiamasi pasiekti, kad tėvai vaikus išties prižiūrėtų, o ne dirbtų gaudami išmoką. Tačiau tai susitarimo klausimas, sistema gali būti ir bus kitokia jau nuo 2023 m. sausio 1-osios.
Pritarė naujai tvarkai, bet padėtis pasitaisys tik iš dalies
Seimas yra pritaręs vaiko priežiūros sistemos reformai, kurios pagrindinis akcentas yra neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių įteisinimas tiek vaiko tėčiui, tiek mamai. Tai reiškia, kad gimus vaikui bent 2 mėnesius prižiūrėti vaiko turės išeiti mama ir bent 2 mėnesius tėtis, o kitus mėnesius vaiko priežiūrai tėvai galės dalintis patys, kaip norės. Taip norima paskatinti į vaiko priežiūrą įsitraukti kuo daugiau tėčių, nes priešingu atveju, šeima praras kelių mėnesių išmokas.
Iš viso bus galima vaiką prižiūrėti arba iki vaikui sueina 18 mėnesių arba iki 24 mėnesių. Jeigu, pavyzdžiui, tėtis nepasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tuomet bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 16 arba 22 mėnesių.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, išmokos dydis sieks 60 proc. nuo buvusio darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Bet iš tų 18 mėnesių, 4 mėnesius šeima gaus 78 proc. nuo buvusio tėčio ir mamos darbo užmokesčio (kai 2 mėnesius vaiką prižiūri mama ir 2 mėnesius tėtis).
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis metai sieks 45 proc. nuo buvusio darbo užmokesčio, o paskui – 30 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“. Ir šiuo atveju, iš visų šių mėnesių, 4 mėnesius šeima gaus 78 proc. nuo buvusio tėčio ir mamos darbo užmokesčio (kai 2 mėnesius vaiką prižiūri mama ir 2 mėnesius tėtis).
Tačiau naujoji sistema sudaro šiek tiek geresnes galimybes tėvams dirbti ir gauti darbinių pajamų bei kartu neprarasti vaiko priežiūros išmokų. Per tuos neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius papildomos pajamos, kaip ir dabar, sumažins išmokas, bet paskui prižiūrint vaiką bus galima gauti tiek pajamų, koks buvo ankstesnis darbo užmokestis – išmoka dėl to nesumažės. Jeigu pajamos bus didesnės nei iki vaiko gimimo buvęs atlyginimas, tuomet išmoka mažės.
Bet šie pakeitimai įsigalioja tik nuo 2023 metų, todėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys Viktoras jau trečią kartą praras atlygį už tarnybą, kuris bus išskaičiuotas iš vaiko priežiūros išmokos.
Iš Krašto apsaugos ministerijos atsakymo galima spręsti, kad ji nėra labai patenkinta, jog nenuolatinės tarnybos kariai savanoriai, išėję vaiko priežiūros atostogų, kai kuriais atvejais praranda atlygį už dalyvavimą pratybose, mokymuose ar užduočių atlikimą.
„Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kurie sudarytų sąlygas kariams savanoriams pirmaisiais vaiko auginimo metais atlikti tarnybą ir gauti pilną vaiko priežiūros išmoką, galėtų daryti teigiamą įtaką karių savanorių, gaunančių vaiko priežiūros išmoką, tarnybos organizavimui“, – savo atsakyme teigia Krašto apsaugos ministerija.
Nors nuo kitų metų, įteisinus neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius tėčiui ir mamai, padėtis keisis, bet jeigu karys savanoris dalyvaus pratybose ar mokymuose, kai bus išėjęs prižiūrėti vaiko per neperleidžiamus mėnesius, padėtis bus lygiai tokia pati, kaip ir dabar.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad neperleidžiamų mėnesių tikslas yra paskatinti tėčius būti su vaikais, todėl jeigu tuo laiku gaunamas papildomas atlygis, išmoka mažinama tuo pačiu dydžiu. Kadangi tai yra tik du mėnesiai, manoma, jog kariai savanoriai užduotis galėtų atlikti kitu laiku, nes visais kitais mėnesiais papildomos pajamos iki buvusio atlyginimo dydžio nesumažins išmokos.
„Įsigaliojus pakeitimams nuo 2023 m., tik du mėnesius (tai yra neperleidžiamus mėnesius) dirbant išmoka būtų mažinama, tačiau šių mėnesių tikslas būtent ir yra paskatinti tėčius būti su vaiku. Visais kitais mėnesiais išmoka nebus mažinama, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
