Už redakcinės komisijos sprendimą, kad ministro atsakymai į klausimus yra tinkami, balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 47 parlamentarai ir dar 6 tautos atstovai susilaikė. M. Majauskas balsavime nedalyvavo, nors Seime buvo. Paprastai valdančiosios koalicijos politikai svarbiuose balsavimuose stengiasi dalyvauti.
Interpeliacijos procedūros paprastai nebūna sėkmingos, nes valdančioji dauguma parlamente turi daugumą, taigi atstatydinti ministrų dažniausiai nepavyksta. Išimtis gali nutikti tik tuo atveju, jeigu ministru yra nepatenkinti ir valdantieji, bet viešai to niekas nedemonstruoja, tik paburnoja neoficialiai.
Dažnai to neišgirsi: pagyrė Gražulį
Nepasitikėjimo procedūros metu politikas paprastai atsako į opozicijos iš anksto parengtus klausimus bei taip pat į ad hoc Seimo posėdžių salėje kilusius pastebėjimus.
Opozicija iš viso G. Landsbergiui suformulavo keturiasdešimt penkis klausimus, bet premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nė vienas klausimas nebuvo politinis. Jai netgi susidarė įspūdis, kad kažkur buvo atversta knyga, pro kurią praeidamas klausimą galėjo įrašyti bet kas. Tarp klausimų pateko Taivano vardo atstovybės atidarymas Vilniuje, taip pat blokuotas prekių tranzitas į Kaliningradą nesulaukus galutinio Europos Komisijos oficialaus išaiškinimo, ambasadorių skyrimas.
Ministrui skaitant atsakymus į klausimus atrodė, kad jis stengiasi tai daryti kuo nuobodžiau, bet prasidėjus klausimų ir atsakymų sesijai šiek tiek perėjo ir į puolimą. Pavyzdžiui, ėmė juokauti, kad valstiečių žaliųjų frakcijos atstovas Giedrius Surplys nelabai dalyvauja Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose, todėl ne kažką gali prisiminti apie ambasadorių skyrimus, bei kontratakavo buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui, jog atėjęs į užsienio reikalų ministro kėdę turėjo stabdyti dviejų su buvusiu ministru pirmininku susijusių asmenų „įdiplomatinimą“.
Atsakinėdamas į kausimus užsienio reikalų ministras netgi rado progą juokais pagirti ne ką kitą, o Petrą Gražulį, kuris pasižymi itin didele antipatija konservatoriams. Šio politiko užduotas klausimas ministrui nebuvo labai malonus, bet įdomus geopolitiniu požiūriu.
„Seimo nariai čia bando paklausti, kokia didžiausia klaida ne tik užsienio politikoje, bet ir Vyriausybės. Tai yra puikybė. Visų nuodėmių karalienė yra puikybė bei arogancija. Tai šitą puokštę turi ir Gabrielius, ir Šimonytė, ir visa Vyriausybė. O iš čia kyla didžiulės klaidos. Ponas Gabreiliau, jūsų vykdoma politika yra labai naudinga Vladimirui Putinui. V. Putinas niekaip negalėjo pasiimti į savo glėbį Aliaksandro Lukašenkos, jūs tą padarėte. Ir jis jums už tai labai dėkingas. Klausimas dėl „Belaruskalij“. Šiandien „Belaruskalij“ dirba gal 30 proc. pajėgumu, bet uždirba daugiau, nes jūsų dėka šešis kartus pabrango trąšos. Antras dalykas. Ar jūs žinote, kad Rusijos oligarchai siūlė nupirkti „Belaruskalij“, bet jis nepardavė. O šiandien Rusija pasiims veltui“, - pastebėjo P. Gražulis.
„Belaruskalij“ iki 2022 m. pradžios per Lietuvą eksportavo gana didelius kiekius kalio trąšų ir tai buvo vienas iš Baltarusijos režimo finansų šaltinių, leidusių A. Lukašenkai šiek tiek laviruoti ir nevisiškai priklausyti nuo Rusijos. Tačiau po suklastotų 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų šioje valstybėje prasidėjo masiniai protestai, kuriuos A. Lukašenka numalšino jėga, kalėjimuose atsidūrė daugybė režimo oponentų. Norėdamos stuktelkti A. Lukašenkai per kišenę Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas „Belaruskalij“, nors Lietuva nesugebėjo laiku jų įgyvendinti. Dėl to netgi buvo kilusi Vyriausybės drama. Šiuo metu trąšų tranzito draudimas yra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijas, bet „Belaruskalij“ istorija pateko tarp opozicijos klausimų G. Landsbergiui.
„Petrai, jūs kaip neklausęs atsakymų, esate gana neblogai įsigilinęs į temą. Gana įspūdinga. Aš atsakysiu tuo, ką sakiau anksčiau. Mes turime labai aiškiai įvardinti Lietuvos interesą. Kas yra Lietuvos interesas? Ir jeigu Lietuvos interesas yra daugiau tranzito per Lietuvą iš Rytų, tai čia yra viena politinė pozicija. Mano supratimu, ne. Mano supratimu, Lietuvos geopolitinė orientacija turi būti į jūras, iš Šiaurės į Pietus. Jeigu norime būti kokiu nors jungiamuoju tranzito kraštu, tai ne iš Rytų į Vakarus“, - atsakė G. Landsbergis.
Daug klausimų apie Taivaną
Opozicija G. Landsbergiui parengė keturiasdešimt penkis klausimus, bet į juos ministras atsakė itin taupiai. Pavyzdžiui, opozicija klausė, kodėl Užsienių reikalų ministerija nesugebėjo tinkamai informuoti visuomenės ir susijusių šalių apie birželio 17 dieną pradedamas taikyti sankcijas tam tikroms prekių grupėms, tarp jų ir iš Rusijos į Kaliningradą, nors Europos Sąjunga savo reglamentais ėmėsi riboti importą iš Rusijos į Europos Sąjungą ir eksportą iš Sąjungos į Rusiją.
Anuomet Rusijos propagandai sukėlus skandalą, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas nesugebėjo paaiškinti, kas vyksta. O paklaustas apie tai per interpeliaciją G. Landsbergis nudavė, kad problemų dėl to nemato: „Viceministras atsakė, disponuodamas informacija, kuri jam tuo metu buvo asmeniškai prieinama.“
Lygiai taip pat taupiai G. Landsbergis atsakinėjo ir į klausimus apie Taivano vardo atstovybės atidarymą Vilniuje, kas supykdė Lietuvą su Kinija. Pasaulyje daugiau nėra valstybės, kuri būtų pavadinusi neoficialią salos atstovybę Taivano pavadinimu, išskyrus Somalilandą.
Užsienio reikalų ministras ginčija, kad oficialus atstovybės pavadinimas anglų kalba yra Taiwanese Representative Office in Lithuania, tačiau kinų kalba pavadinimas yra Taivano atstovybė, o ne Taivano žmonių. Vakarų šalyse Taivano atstovybės vadinamos Taipėjaus vardu, nes taip tinka ir Kinijai, ir Vakarams. Taip yra dėl to, kad Kinija reiškia pretenzijas į salą ir ketina suvienyti su žemynine Kinija, o JAV turi tam tikrus įsipareigojimus vidaus teisės aktuose ginti salą, tačiau nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis tai tikrai būtų įgyvendinta.
Ir nors savaime suprantama, kad Kinija yra diktatūrinė komunistinė valstybė, nuo kurios reikia priklausyti kuo mažiau, tačiau šis Lietuvos žingsnis buvo įvertintas kaip ypatingai tiesmukas, suderintas su JAV, bet daugumai Europos Sąjungos partnerių tai buvo visiška naujiena.
„Laikomės principo, kad sprendimą dėl pavadinimo turi teisę priimti steigiančioji pusė, taigi, tokį pavadinimą pasiūlė Taivano atstovai. Manome, kad tai tenkina Lietuvos ir Taivano interesus“, – atsakė G. Landsbergis.
Opozicijos atstovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos užsienio politika yra labai nenuspėjama ir dėl jos mūsų šalyje nėra sutarimo. Kaip pavyzdys gali būti tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pasakęs, kad Taivano atstovybės pavadinimas Vilniuje su juo nebuvo derintas.
„Man atrodo, kad didžiausia vertybė mūsų valstybei ir žmonėms yra mūsų šalies nacionaliniai interesai. O nacionaliniai interesai apibrėžiami kaip mūsų valstybės ekonominiai, kariniai arba kultūriniai siekiai bei tikslai. Nacionaliniai interesai susideda iš daugelio sudėtinių dalių, bet aš norėčiau išskirti pagrindinius. Ir užduokime sau ir retorinius, ir neretorinius klausimus, ar tai, kas vyksta pastaruosius dvejus metus atitinka šiuos kriterijus? Tarp pagrindinių kiekvienos valstybės nacionalinių interesų paprastai išskiriami: pirma, nacijos, kaip laisvos ir nepriklausomos valstybės egzistavimas, antra, ekonominis vystymasis ir nacijos gerovė, trečia, karo vengimas ir suverenumo gynimas, ketvirta, sąjungininkų paieška ir jų paramos garantija, penkta, valstybės prestižo tarptautinėje arenoje saugojimas ir didinimas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Opozicija daug klausimų uždavė ir apie ambasadorių skyrimus. Pavyzdžiui, ambasadore Italijoje paskirta G. Landsbergio bendrapartiečio, ilgamečio kolegos, energetikos ministro Dainiaus Kreivio žmona Dalia Kreivienė, Lietuvos nuolatiniu atstovu prie Europos Sąjungos – buvęs G. Landsbergio viceministras Arnoldas Pranckevičius, ambasadoriumi Japonijoje – Liberalų sąjūdžio politikas, japonologas Aurelijus Zykas, ambasadoriumi Vokietijoje – konservatoriaus Žygimanto Pavilionio bičiulis Ramūnas Misiulis.
Anksčiau G. Landsbergis daug kalbėjo apie diplomatinės tarnybos depolitizavimą, bet reikia turėti mintyse, kad ambasadorių skyrime dalyvauja ir prezidentas G. Nausėda, o pagal įstatymus diplomatiniais atstovais galima skirti ne karjeros valstybės diplomatus.
Tačiau G. Landsbergis nesutiko su abejonėmis. Jo teigimu, A. Zykas yra garsus japonologas, moka japonų kalbą, todėl labai tiko ambasadoriaus pareigoms Japonijoje, D. Kreivienė nuosekliai kilo karjeros laiptais ministerijoje, taip pat pažymėjo, kad Ž. Pavilionis dėl R. Misiulio nepateikė jokių prašymų, o dėl A. Pranckevičiaus išdėstytos Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos.
G. Landsbergis ėjo dar toliau: jis pareiškė, kad turėjo sustabdyti dviejų asmenų paskyrimus, nes jie buvo susiję su buvusiu premjeru S. Skverneliu ir turėjo būti „įdiplomatinti“, tai yra skiriami ne tik diplomatiniais atstovais, bet ir patekti į diplomatinę tarnybą.
Už pavardę diplomą gavo ar dar ir primokėjo?
