Prieš kelias dienas opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis pareiškė, kad be interpeliacijos Užsienio reikalų ministrui ir svarstomos idėjos skelbti interpeliaciją Vidaus reikalų ministrei, opozicija tarsis ar nereiktų skelbti nepasitikėjimo visa Ingridos Šimonytės Vyriausybe.
Esą norima, kad dabartinė Vyriausybė pasitrauktų, o naująją sudarytų tie patys valdantieji, tikėtina – Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai.
„Ką ir kolegos kalba Seime iš opozicinių frakcijų, mes tikrai tarsimės, matyt, kai bus priimtas ar nepriimtas biudžetas, dėl galimybės skelbti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras. Pasak jo, procedūrai pasisekus, galimi įvairūs variantai – taip pat ir galimybė tai pačiai daugumai formuoti naują Vyriausybę.
„Niekas nekvestionuoja rinkimų rezultatų Seimo, bet Vyriausybė nebūtinai turi būti sudaroma iš šitų ministrų, kurių praktiškai kiekvieną galima interpeliuoti – arba didžiąją daugumą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, valdantiesiems nepavykus susitarti, galimybė sudaryti Vyriausybę galėtų būti siūloma didžiausiai Seimo frakcijai – konservatoriams.
Jis mano, bet kokia kita Vyriausybė būtų geresnė nei esama, nes joje „dauguma ministrų tikrai yra ne savo vietose“. To paties S. Skvernelis valdoma partija praeitą ketvirtadienį paskelbė surinkusi parašus dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.
S. Skvernelis sako, kad po interpeliacijos užsienio reikalų ministrui opozicija analogišką procesą inicijuos ir vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Kol kas laukiama dėl ministrės darbo vis dar laukiama Generalinės prokuratūros išvadų.
Savo ruožtu valdantieji ginasi, kad tokia interpeliacijų lavina ir grasinimai skelbti nepasitikėjimą Vyriausybe yra ne kas kita, bet opozicijos, o tiksliau S. Skvernelio, bandymas nukreipti dėmesį nuo buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio bėdų dėl leidimo dirbti su slapta informacija. Tos pačios bėdos vejasi ir S. Skvernelį, kuris tuo metu buvo premjeru.
Portalo tv3.lt kalbinti politologai pripažįsta, kad problemų ir nesusikalbėjimų Vyriausybėje yra, bet tai, ką dabar daro opozicija, o tiksliau S. Skvernelis, tėra savo nugaros dangstymas, ruošimasis savivaldos rinkimams ir nenoras daryti, o tik kalbėti.
Pasak politikos mokslo specialistų, jei siūloma nepasitikėti Vyriausybe, pačiam reikia būti pasiruošus formuoti naują. Kol kas tokių norų politologai nemato.
Užsipuolimai – planuoti?
Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad dalies opozicijos pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe ir atskirais ministrais, bet tuo pačiu nenoras imtis atsakomybės patiems, atrodo juokingai.
Anot apžvalgininko, belieka sutikti su premjerės išsakyta nuomone, kad interpeliacijos ir nepasitikėjimai pasipylė būtent po to, kai S. Skvernelio ilgamečiam bendražygiui A. Stončaičiui buvo mesti nemalonūs įtarimai. Šešėlis, beje, krito ir ant paties S. Skvernelio.
„Dabar, žiūrint atgal, atrodo, kad ir vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė buvo užsipulta planuotai, matyt, žinota apie būsimą publikaciją dėl A. Stončaičio. Vyksta politinė kova dėl išlikimo ir A. Stončaičio istorija tikrai nėra nekalta, ji tiesiai duria į S. Skvernelį, jo atsakomybę.
Tai buvo bene artimiausias jam žmogus visą premjero kadenciją, o dabar ima aiškėti faktai, kurie nėra gražūs. Tiksliau, informacija jau buvo žinoma anksčiau, dabar atsiranda daugiau įrodymų. Tai ta interpeliacijų banga tiesiog išreiškia S. Skvernelio nerimo laipsnį“, – sakė V. Valentinavičius, patikinęs, kad tokio tipo interpeliacijos Vyriausybės neturėtų išgąsdinti, jie jau matė visko.
„Pati interpeliacija G. Landsbergiui su 50 klausimų verčia klausti papildomai. Kodėl tiek klausimų, kodėl tokie, kodėl dabar? Kaip ten besuksi, gali G. Landsbergis, o tiksliau jo pavardė, patikti, gali ne, bet jis pasirodė esąs labai neblogas užsienio reikalų ministras.
Interpeliuoti vieną stipriausių ministrų šioje Vyriausybėje atrodo keista. S. Skvernelis skyrėsi, skyrėsi su Ramūnu Karbauskiui, bet atrodo neišsiskyrė, nes naudoja tą pačią taktiką. Kai yra sunku reikia kaltinti konservatorius, o dar geriau – Landsbergį“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Jis pabrėžė, kad S. Skvernelio, kaip premjero, reputacija nebuvo stipri. Būta istorijos su keliuku, keisto žmonos įdarbinimo, painiavos su Jaroslavu Narkevičiumi ir kitko. Ši istorija su A. Stončaičiu, pasak apžvalgininko, jam tikrai nebūtų naudinga, o ir primintų senas nuodėmes.
Nenoras keisti ministrus didina įtampą
Politologė Rima Urbonaitė mano, kad klaidų daro ir Vyriausybė, ir ją kritikuojanti opozicija. Visų pirma dėl to, kad be kritikos daugiau nieko nesiūlo. Atsakomybės prisiimti nenori, laukia geresnių laikų. Anot jos, vyksta priešrinkiminės kovos.
„S. Skvernelis kalba apie Vyriausybę ir nepasitikėjimą ja, bet atsakomybės (ką nors daryti), taip pat neprisiima. Jis sako, kad valdantieji kaip ir galėtų nesikeisti, nes jis neis ir neformuos valdančiosios daugumos, nieko čia negelbės. Bet jei tu tikrini Vyriausybės pasitikėjimą, turi būti pasiruošęs prisiimti atsakomybę ir pasiūlyti alternatyvą, jei Vyriausybė šio pasitikėjimo testo neatlaikytų.
Tai yra manipuliacinis žaidimas, kuris didina S. Skvernelio populiarumą, nes rinkėjai nėra patenkinti Vyriausybės darbu, yra nusivylimo, nuotaikos yra nekokios. Tai jis atrodo, kaip gelbėtojas, bet jis joks gelbėtojas. Nėra ir nebus juo, nes atsakomybės prisiimti nenori.
Bet tai gali neblogai suveikti kalbant apie ateinančius rinkimus. Jie bus svarbūs, nes parodys naujos S. Skvernelio partijos potencialą. Tai pirmieji rinkimai, parodysiantys to politinio darinio potencialą, pamatysime, kas yra kas“, – sakė politologė, patikinusi, kad ir sudaryti alternatyvią valdančiąją daugumą opozicija yra bejėgė, nes veikai chaotiškai ir destruktyviai.
Tiesa, ji pridūrė, kad Vyriausybė laikosi keisto principo nekeisti nė vieno ministro. Toks užsispyrimas kelia įtampas.
„Nenoro keisti pasekmė yra tai, kas dabar vyksta. Tai dovana opozicijai, kuria jie bando pasinaudoti, tuo pačiu neprisiimdami jokios atsakomybės“, – svarstė R. Urbonaitė, patvirtinusi, kad tvyro neklystamumo atmosfera, o ministrams suklydus visą atsakomybė prisiima premjerė. Tarkime susisiekimo ar vidaus reikalų ministrai iš balų išlipo sausi.
„Yra ir daugiau ministrų, dėl kurių kyla klausimų, bet nei premjerė, nei delegavusių partijų pirmininkai apie tai kalbėti nenori. Nežinau iš kur tas principas atsirado, ar tikrai taip sunku pakeisti žmones, ar yra įsitikinimas, kad pakeitimas stipriai įsiūbuotų Vyriausybės laivą.
Bet buvo momentai, kai tas laivas nebuvo labai blaškomas, todėl buvo geras laikas peržiūrėti Vyriausybės sudėtį ir padaryti pakeitimus“, – svarstė ji. Tiesa, keitimas vien dėl keitimo, anot R. Urbonaitės, taip pat neturi prasmės.
Politologė taip pat užsiminė, kad opozicijos nenoras prisiminti atsakomybę ir nuolatinė kritika nereiškia, kad jie nenori valdžios. Nori, bet ne dabar.
„Rinkimai bus 2024 metų pabaigoje, dar liko pusantrų metų, todėl dar kišti nagus į dabartinę „peklą“ nenori niekas. Jie siekia tik išnaudoti situaciją populiarumo didinimui. Tikėtina, kad 2024 metai bus kiek lengvesni nei šie, nors prognozuoti sunku. Matyt to tikisi ir opozicija, kurie dabar žaidžią tą žaidimą. Jie galvoja apie valdžią vėliau, tikrai ne dabar“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Valdantieji ir opozicija mažai kuo skiriasi
Politologas Bernaras Ivanoras tikino, kad tiek valdantieji, tiek opozicija turi daug bėdų, o jos kyla dėl to, kad daugybę metų tam tikros problemos buvo ignoruojamos, į politiką pakliuvo atsitiktiniai žmonės.
„Reiškiasi negeros tendencijos, kai valdantieji visomis išgalėmis laikosi kėdžių. Bloga praktika, kai vardan posto aukojami valstybės ir visuomenės interesai. Tokiu būdu dar labiau menkėja pasitikėjimas institucijomis, atsiranda daug manipuliacijų, spekuliatyvaus žaidimo. Stinga valstybinio mąstymo ir supratimo apie politinę reputaciją. Tiesa, supratimo apie tai stigo visada“, – svarstė B. Ivanovas, patikinęs, kad frazė „esame geriausiai, kas nutiko Lietuvai“, įeis į istoriją ir tikrai ne dėl gerų atsiminimų.
Nepakeičiamumo atmosfera, pasak politologo, trikdo ir rodo nepagarbą visuomenei. Stinga ir politikos turinio, esmės. Taip nutinka, pasak jo, dėl didelio atsitiktinių žmonių kiekio politikoje. Visa tai dėl to, kad partijos neatlieka savo funkcijų.
„Nėra politinės konkurencijos, partijos uždaros, tokie savotiški UAB. Senosios kartos politikai dar yra praėję tam tikrą filtrą, o dabar valdžioje, išties, daug atsitiktinių žmonių. Kartais net nesupranti, kaip tam tikri žmonės pakliuvo ten, kur dabar yra. Nelieka nuoseklios politiko profesijos“, – svarstė B. Ivanovas.
Būtent todėl, pasak politologo, ir pasauliniai iššūkiai pas mus jaučiasi aštriau ir skaudžiau nei kitur. „Tiesa, tai ne tik mūsų, o daugelio postsovietinių valstybių problema. Taip yra ir Latvijoje, ir Estijoje. Todėl mes esame infliacijos ir kitų dalykų „lyderiai“. Nes per visokius korupcinius mechanizmus praradome savo energetikos ūkį, nesugebame surinkti mokesčių, sistema kreiva, didelė šešėlinė ekonomika. Tai, kas dabar vyksta – logiška prieš tai vykusių sprendimų išdava“, – sakė B. Ivanovas, patikinęs, kad nesiseka ne tik valdantiesiems, bet ir opozicijai, kuri tėra formali ir „parketinė“.
Pasak politologo, opozicija, kuri nesugeba suformuluoti savo lūkesčių ir tikslų, veikimo plano, nėra tikra opozicija.
„Jie taip pat nekalba su visuomene. O ir neveikė nieko iki šiol, jau gerus pusantrų metų. Nepamenu jokių jų aktyvių veiksmų. Dabar pradėjo judėti, bet ir tai nedrąsiai. O interpeliacijos yra parodija, tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. <…> Jie atlieka tam tikra palaikomąjį vaidmenį valdantiesiems, imituoja darbą“, – sakė politologas.
