Sveika gyvensena

Inkstų skausmas gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, o pojūčiai vieni nemaloniausių – skausmas gali būti tiek maudžiantis, tiek priepuolinis. Vaistininkė pataria, kaip stiprinti inkstus, jog negalavimai niekada nepasibelstų, o jau atsiradus nemaloniems pojūčiams ji aiškina, kada pagelbės tik vaistai nuo inkstų skausmo ar vaistai nuo inkstų uždegimo, o kuomet ir arbata nuo inkstų uždegimo bus pakankama priemonė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (Herpeszoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali suaktyvėti po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai. Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės, 2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.

Trečiadienio pavakarę, kovo 3 dieną, Vilniaus Santariškių eismo žiede Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu transplantacijos operacijai atskraidinta širdis ir kepenys iš Latvijos. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarptautinį transplantacijos koordinavimo procesą pradėjo dar antradienio vakarą, kai Latvija pasiūlė kepenis ir širdį.

Pastaruoju metu, tikriausiai, daugelis įprato riebiau ir sočiau pavalgyti, o ir judame, lyginant su šiltuoju periodu, gerokai mažiau. Pandemija dar labiau apribojo judėjimą: sporto klubai nedirba, judėjimas gryname ore ne visada įmanomas dėl oro ar gyvenamosios vietos sąlygų. Dažnas dirbame iš namų, kur šaldytuvas visada po ranka. Prie nejudraus gyvenimo būdo sukeltų negalavimų prisidėjo ir skrandžio bėdos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau  ULAC) medikai primena – neužilgo prasidės sodo ir daržo darbai –  nepamirškite pasiskiepyti nuo stabligės, bei kartu atnaujinsite skiepus ir nuo difterijos (skiepijama kartu su difterijos komponentą turinčia vakcina). Stabligė – infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos, gaminančios stiprų nuodą (egzotoksiną). Šios bakterijos į žmogaus organizmą patenka  per pažeistą odą, esant tiek gilioms, tiek paviršinėms žaizdoms,  žmogus gali už...

Tirpstantis sniegas ir prasidėjęs kalendorinis pavasaris primena apie ne itin malonią šiltojo sezono aktualiją – erkes. Epidemiologų teigimu, nors žmonėms šalta ir sniego negailėjusi žiema pridarė nemažai rūpesčių, erkių tokios oro sąlygos greičiausiai nepražudė, tad netrukus parazitai jau ims busti iš žiemos miego.

Kalbėdami apie insultą, gydytojai neurologai ypač dažnai kartoja frazes „auksinis laikas“ ir „laikas yra smegenys“. Kaip įmanoma anksčiau nuo simptomų pradžios iškviesta pagalba ir pradėtas taikyti specializuotas gydymas lemia geresnius gydymo rezultatus. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas doc. dr. Aleksandras Vilionskis sako, kad visgi nemažai žmonių neatpažįsta insulto simptomų ar net juos ignoruoja, taip pasmerkdami save neįgalumui.

Vakarienė iš greito maisto ar kinų restorano gali baigtis galvos skausmu ir pykinimu – tokiais simptomais dažnai skundžiasi žmonės, kurie yra jautrūs mononatrio glutamatui, dar kitaip žinomam kaip E621. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad į vaistinę užsukantys klientai, kuriuos kankina galvos skausmas, dažnai nesusimąsto, kad taip yra dėl suvalgyto maisto.

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė pataria, kaip išvengti šios ligos, ją atpažinti ir kaip sau padėti susirgus. Medikės teigimu, pavasarį mažakraujystė pacientams nustatoma dažniau nei kitais metų laikais. Liga gali atsirasti tiems, kas mažai buvo gryname ore, nevartojo papildomų polivitaminų ir neretai buvo kamuojami peršalimo ligų.

Žiemą ir ankstyvą pavasarį mūsų organizmas tampa ypač neatsparus ligoms. Gydytojai teigia, kad organizmą stiprina kasdienė mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore, grūdinimasis ir, aišku, visavertė mityba. Nors prekybos centrai pilni šviežių žalumynų, vaisių ir uogų, nepamirškime vartoti nuo seno išbandytų produktų, stiprinančių per žiemą nusilpusį organizmą: vaistažolių, bičių produktų, maistinių mielių. Rausvažiedė ežiuolė. Vaistažolių karalienė imuniteto stiprinimui.

Kas iš mūsų nenorėtų gero virškinimo? Žarnyno veiklos sutrikimai yra itin nemalonūs ir darantys neigiamą įtaką visam organizmui – tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.  Sutrikusio žarnyno siunčiami signalai, kaip dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo skausmas gerokai apkartina kasdienį gyvenimą, o kur dar galintis pasireikšti nuolatinis nuovargis, odos problemomis, prasta nuotaika ar kiti varginantys požymiai.

Per pandemiją išaugęs susidomėjimas pulsoksimetru vaistinių tinklą „Eurovaistinė“ paskatino pasiūlyti nemokamą paslaugą. Nuo kovo daugiau nei 70 vaistinių Lietuvoje klientams siūlo galimybę saugiai ir nemokamai stebėti kraujo įsotinimą deguonimi. Informacija apie vaistines suteikiama nemokama linija 8 800 50005. Pulsoksimetras – tai neinvazinis medicininis prietaisas, leidžiantis matuoti žmogaus kraujo įsotinimą deguonimi (SpO2) ir pulsą.

Kasmet apie 450 moterų išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Pasak Santaros klinikų gydytojo ginekologo dr. Viliaus Rudaičio, laiku pastebėta onkologinė liga gali būti sėkmingai išgydoma, todėl labai svarbu, kad moterys nenumotų ranka į savo sveikatą ir aktyviai dalyvautų prevencinėse programose, mat gimdos kaklelio vėžio simptomų ankstyvoje stadijoje galima net nepajusti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) medikai primena – kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, artėjant pavasariui, sniego apklotas sparčiai tirpsta, primindamas mums, kad kartu su pavasariu, ateina pavojus plisti šunų ir kačių platinamoms ligoms.

Apsiginti nuo virusų, o susirgę greičiau pasveikti galime tiesiog masažuodami pirštų galiukus, narelius, ant jų klijuodami sėklas, pipirinius pleistrus ir naudodamiesi kitais alternatyviosios medicinos pripažįstamais būdais, – tikina jogos, čigongo, meditacijų, kitų natūralių terapijų meistras Arūnas Jonuškis.

Ar dažnai galvojate apie užkandžius? Noras ką nors užkąsti gali reikšti tai, kad šiuo metu susiduriate su stresine įtampa tačiau daugeliu atvejų tai signalizuoja, kad jūsų organizmui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų. „Bright Side“ aiškina, kad atkreipus dėmesį į tai, kokių maisto produktų dažniausiai norisi, galima sužinoti, kokių vitaminų ir mineralų jums trūksta. Aštrus maistas Kad maistas būtų aštrus, dažniausiai jį gardiname pipirais.

Vidutinis žmogus trečdalį savo gyvenimo praleidžia miegodamas. Nors miegant mūsų kūnas yra ramybės būsenoje, mūsų smegenys nesiilsi, kad paruoštų kūną kitai dienai. Tai yra būsena, kurioje gali pasireikšti mūsų sapnai. Be to, norime jų ar ne, gali pasikartoti vis iš naujo. „Bright Side“, supratome, kodėl mes sapnuojame pasikartojančius sapnu ir ką apie tai sako mūsų smegenys.

Remiantis britų apklausa, vidutinis britas tualete praleidžia šiek tiek daugiau nei 3 valandas per savaitę. Tai gerokai viršija rekomenduojamas 10-15 minučių per dieną, tai yra apie 1 valandą ir 45 minutes per savaitę. Ir jei jums įdomu, kaip praeina tas laikas, mobilieji telefonai yra jūsų atsakymas. Nenuostabu, kad 75% amerikiečių prisipažino naudoję savo telefoną būdami tualete.

Infekcinė mononukleozė – tai ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti įvairiomis formomis, nuo simptomų nesukeliančios iki labai sunkios. Ir nors dažniausiai ši liga praeina be komplikacijų, neretai persirgusieji liekamuosius reiškinius jaučia kone pusę metų, o kartais susiduria ir su negrįžtamais ligos sukeltais organų pažeidimais. Kuo yra pavojinga infekcinė mononukleozė papasakojo VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Elžbieta Matulytė.

Prieš keletą metų net nebūtume pagalvoję, kokiu svarbiu atributu išeinant iš namų gali tapti apsauginės veido kaukės. Nors tai vienas pagrindinių kovos su pandemija būdų, akinius nešiojantys žmonės susidūrė su naujomis problemomis – dėvint kaukę šaltuoju metų laiku, akiniai greičiau rasoja, kaukės dažnai nepatogiai prisispaudžia prie veido, dėl jų netgi sausėja akys.

Tikriausiai daugelis žino, kad negalime leisti organizmui pernelyg „užrūgštėti“. Ką tai reiškią? Jei mūsų kūne viskas gerai – visą parą jame palaikomas pH šarmų ir rūgščių balansas. Visgi, ką daryti, kad tas balansas būtų išlaikytas? Kokie simptomai rodo, kad organizmą būtina šarminti?  Padėti sau galime, tačiau teks daugiau dėmesio skirti mitybai. Maistu ir vandeniu galima sureguliuoti rūgščių bei šarmų balansą organizme.

Artėjantis pavasaris džiugina daugumą, tačiau žmonėms, turintiems alergiją, šis sezonas nėra pats maloniausias. Į peršalimo panašius simptomus sukelianti pavasarinė alergija kamuoja daugelį žmonių, tačiau pandemijos akivaizdoje gali būti sunku atskirti, ar tai pavasarinė alergija, ar koronavirusinė infekcija. LSMUL Kauno Klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė pasakojo, kad pavasarį alergines reakcijas sukelia pražydusių augalų žiedadulkės.

Su rūgštinio refliukso sukeliamu rėmeniu, pasireiškiančiu deginimo jausmu krūtinėje, ko gero, anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas. Mokslininkai atskleidė neįtikėtiną šios problemos dažnumą: 1 iš 5 gyventojų rėmenį patiria kartą per savaitę, o 2 iš 5 — bent kartą per mėnesį. Dažnu atveju, tuomet skubama į vaistinę ieškoti skrandžio rūgščių išsiskyrimą blokuojančių vaistų ar maisto papildų.

Kasdien renkamės, kokį vandenį gerti: iš čiaupo ar mineralinį? Visgi, net ir pastarojo kelias, kol pasiekia parduotuvių lentynas, yra labai skirtingas. Sakoma, kad bene vertingiausias – šaltinio vanduo. Dar mūsų senoliai tikėjo, kad geriant iš žemės gelmių trykštantį vandenį – užplūs jėgos ir sveikata.

Nors dažnai naujų metų pažadai lieka neįgyvendinti, Vilniaus rajone gyvenančiai Justynai Staśkiewicz Graužinienei 2019 metų sausio 1-oji buvo lemtinga. Moteris ne tik numetė 32 kilogramus, tačiau ir pagaliau atrado meilę sau ir sportui. Justyna sako, kad kritinis momentas buvo svarstyklėse išvydus 96 kilogramus, tačiau tai nebuvo dar vienas impulsyvus sprendimas ar nuo naujųjų pradėta dieta. Moteris sako, kad jau pusmetį dėliojosi planus ir svarstė, kad šis kartas bus lemtingas.

Riešutai – vienas sveikiausių užkandžių variantų, kurį galite pasirinkti. Žemės riešutai, migdolai, pekano ir graikiniai riešutai – yra vieni iš labiausiai vartojamų riešutų veislių. Tačiau, ar žinote, kokiomis savybėmis pasižymi skirtingos riešutų rūšys ir kokiomis istorijomis yra apipintas jų atsiradimo kelias? „Gėrybių ragas“  pateikia 10 įdomių faktų apie riešutus, kurių tikriausiai dar nesate girdėję.  1. Žemės riešutai. Pasaulyje yra apie 70 žemės riešutų rūšių.

Arbata tikrai yra populiarus kasdienis ritualas. Tokiu ir turėtų būti, nes arbatos gėrimas gali padėti sveikatai. Arbata yra geras fitonutrientų šaltinis Fitonutrientai – tai augaluose aptinkamos maistingosios medžiagos. Priešingai nei vitaminai, fitonutrientai mums nėra gyvybiškai svarbūs. Tačiau jie padeda sumažinti kai kurių ligų riziką, stabdo senėjimą ir stiprina imuninę sistemą. Arbata yra geras fitonutrientų šaltinis.

Daugiau nei penktadaliui COVID-19 persirgusių pacientų per šešis mėnesius nuo užsikrėtimo ima slinkti plaukai, skelbia naujas tyrimas. Mokslininkų teigimu, toks pavojus labiau gresia moterims. Tyrimas atliktas su Uhane, Kinijoje hospitalizuotais pacientais, rašoma mirror.co.uk. Ilgalaikius koronaviruso simptomus analizavę mokslininkai išsiaiškino, kad plaukai ėmė slinkti iš viso 359 iš 1 655 pacientų.

Šaltuoju metų laiku padaugėja besiskundžiančių kraujavimu iš nosies. Pasak Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Andriaus Mikelionio, taip yra dėl to, kad šildymo sezonu nosies gleivinė labiau išsausėja. Tačiau iš nosies bėgantis kraujas gali įspėti ir apie rimtas ligas arba žalingus vaistų vartojimo įpročius. Skaičiuojama, kad su kraujavimu iš nosies yra susidūręs mažiausiai kas antras žmogus. Dažniausios priežastys yra susijusios su vietiniais nosies gleivinės pažeidimais.

Šalyje laisvėjant karantino sąlygoms, vaistininkai pastebi, kad Lietuvos gyventojai pastaruoju metu dažniau apsaugai prieš virusus renkasi respiratorius. Šiame vaistinių tinkle vasario mėnesį respiratorių nuperkama dvigubai daugiau negu sausį.

Raudonukė tai ūmi virusinė infekcija plintanti oro lašiniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, specifiniu (makulopapuliniu) bėrimu bei padidėjusiais pakaušio, užausiniais limfmazgiais.   Infekcijos šaltinis – sergantieji raudonuke. Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria vidutiniškai 7 dienas iki, ir 4 dienas po bėrimo. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų. Užsikrečiama būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju.

Anksčiau kurį laiką buvo labai padaugėję susidomėjimo vitaminu D, kai sužinota, kad jo trūkumas padidina osteoporozės, širdies ligų, diabeto, aukšto kraujospūdžio ir keleto kitų sveikatos sutrikimų riziką. Svarbu žinoti, kad vienintelis JAV Maisto ir vaistų administracijos patvirtintas teiginys apie šios medžiagos naudą yra tai, kad reikiamas kalcio ir vitamino D – techniškai, hormono, kuris padeda įsisavinti kalcį – kiekis organizme gali sumažinti osteoporozės riziką.

Ryte atsibusti iš skausmo plyštančia galva nėra pati geriausia dienos pradžia, bet taip gali nutikti dėl keleto priežasčių. Kai kuriems žmonėms galvą skauda trumpai, valandą ar mažiau, o kai kuriems skausmas užtrunka net iki kelių dienų. Su rytiniais galvos skausmais dažnai siejamos migrenos, klasteriniai galvos skausmai, hipniniai galvos skausmais, galvos skausmas dėl įtampos, paroksizminė hemikranija ir dėl vaistų pertekliaus kylantis galvos skausmas.

Kepenys – svarbus organas, vadinamas organizmo filtru, nes jos nukenksmina į organizmą patekusias ar jame susidariusias žalingas medžiagas ir jas pašalina. Sveikos kepenys labai svarbu ir darniai imuninės sistemos veiklai. Kaip kepenys atliks savo funkciją, didele dalimi priklauso nuo mitybos. Netaisyklinga mityba – persivalgymas, piktnaudžiavimas riebiu maistu, alkoholio vartojimas – yra viena priežasčių, lemiančių kepenų ligas.

Ekspertai įspėja dėl pavojingos „Tiktoke“ plintančios mados, kuri intymiose vietose gali palikti nudegimus ir randus. Socialiniame tinkle dabar daugybė jo naudotojų dalinasi vaizdo įrašais apie depiliaciją cukrumi – daugelis tokių vaizdo klipų peržiūrėti tūkstančius kartų. Depiliaciją cukrumi paprastai atlieka profesionalios kosmetologės grožio salonuose – tai vienas iš būdų šalinti nepageidaujamus plaukus.

Dauguma galvoja, kad virusinius susirgimus lemia metų laikai, t.y., kad dažniau sergame žiemą. Iš dalies tai tiesa, tačiau didžiausią įtaką virusų plitimui turi ne sezoniškumas, o temperatūrų svyravimai ir mūsų imunitetas. Keičiantis temperatūrai, mūsų organizmai susiduria su papildomais iššūkiais, imunitetas nusilpsta, todėl esame imlesni ligoms.  Kas sukelia gerklės skausmą?  Gerklės skausmas yra vienas dažniausių simptomų peršalus.

Darbas iš namų, nedirbantys sporto klubai ir įvairūs apribojimai karantino metu lemia sėslesnį gyvenimo būdą ir provokuoja ligas. „Camelia“ vaistininkas  Rimvydas Blynas pastebi, kad į vaistinę užsuka vis daugiau hemorojaus simptomais besiskundžiančių pacientų – tokių nusiskundimų padaugėjo maždaug penktadaliu. „Tai yra labai nemaloni liga ir apie ją juokauja tik tie, kurie ja niekada nesirgo.

Vatos pagaliukai, higieniniai ar kosmetiniai krapštukai oficialiai beveik niekur nevadinami „ausų krapštukais“, bet būtent taip – pagal dažniausią jų panaudojimo būdą – žinome šias higienos priemones. Tačiau nepaisant ant vatos pagaliukų pakuočių pavaizduotų įspėjimų, kad jų kišimas į ausis – pavojingas, daugybė žmonių juos ir toliau naudoja ausų valymui.

Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savarankiškai siūti ir naudoja iki šiol, nors kokybiškų medicininių kaukių pasiūla yra užtikrinta. Vaistininkai įspėja, kad neturinčios sertifikato kaukės yra mažai efektyvios, o kai kuriose šalyse jas dėvėti net draudžiama. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė pasakoja, kad vis dar labai daug šalies gyventojų dėvi kaukes, kurių neefektyvumas jau yra moksliškai įrodytas.

Į Jungtinę Karalystę atgabentame maiste vis dažniau aptinkamos gyvybei pavojingos salmonelės bakterijos. Šįkart skelbiama, kad mažiausiai penki žmonės mirė ir dar šimtai apsinuodijo būtent dėl salmonelių, kurių buvo rasta iš Lenkijos atgabentoje šaldytoje vištienoje, rašo „Dailymail“. Šaldyta vištiena buvo parduodama kaip JK itin pamėgti vištienos užkandžiai (chicken nuggets – angl.) ir džiūvėsėliuose volioti vištienos gabalai.

Linų sėmenų nauda ir maistinės savybės įrodytos jau seniai, o kartu su medumi jos turi nuostabų detoksikacinį efektą, valo žarnyną, tonizuoja kraujagysles ir stiprina imuninę sistemą.  Bičių produktuose yra specialių pigmentų, kurie lengvai skaido lipidus. Taip medus papildo organizmo vitaminų atsargas, stimuliuoja virškinamojo trakto darbą, daro antibakterinį ir bendrą stiprinamąjį poveikį. O jei prieš miegą vartosite jo su šiltu pienu, pamiršite nemigą ir sumažinsite nerimą.

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vienas didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400–500 naujų šio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos akušerės ginekologės prof. dr.

Roto ir noro virusinės infekcijos (liaudiškai neretai vadinamos skrandžio gripu) yra labai nemalonios ir dažniausiai pasireiškia vaikams. Vis dėlto susirgti gali ir suaugusieji, o ypač sergamumas padidėja gruodžio–balandžio mėnesiais, todėl šaltuoju sezonu reikia būti atidesniems. Kaip apsisaugoti ir kaip gydytis susirgus, papasakojo Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja ir gydytoja Inga Ivaškevičienė.

Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba ir Britanijos Visuomenės sveikatos agentūra skatina žmones, nedaug laiko praleidžiančius lauke, vartoti vitamino D papildus. Apie vitamino D deficitą jus gali įspėti 8 simptomai, į kuriuos neturėtumėte numoti ranka. Dėl koronaviruso grėsmės žmonės skatinami likti namuose ir iš jų išvykti tik dėl būtinų priežasčių, įskaitant ir sportą gryname ore.

Policistinis kiaušidžių sindromas (PKS) yra viena dažniausių jaunų moterų endokrinologinių ligų. Šios ligos diagnozę išgirdo ir šiaulietė Eglė, kuri pas gydytoją apsilankė dėl sutrikusio menstruacijų ciklo. Apie šią rimtą ligą, anot specialistų, gali signalizuoti ne tik nereguliarios mėnesinės, bet ir kiti nemalonūs simptomai, tokie kaip antsvoris ar odos problemos.  Šiaulietė Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.

Vien žodis „hemorojus“ daugeliui sukelia neigiamus jausmus ar net gėdą, apie šį negalavimą kalbėti vis dar nepriimtina. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) abdominalinės chirurgijos gydytojas, proktologas doc. dr. Paulius Žeromskas ragina nesigėdyti ir nevengti vizito pas specialistą. Laiku nustatytą ligą lengviau gydyti, be to, hemorojui būdingi simptomai gali būti ir daug rimtesnės ligos ženklas.

Tikriausiai ne vienas yra susidūręs su varginančia lūpų pūsleline. Iškilusios pūslelės ne tik neestetiškai atrodo, tačiau gali būti ir rimtas ženklas apie sveikatos sutrikimus. O net jeigu niekada ir nebuvote „apdovanotas“ šiuo nemalonumu, specialistų teigimu, negalite būti tikri, kad savyje nesinešiojate lūpų pūslelinę sukeliančio virusu.

Nors didžiąsias metų šventes jau palikome užnugaryje, peršalimo ligų sukėlėjams jos vis dar tęsiasi. Įvairioms bakterijoms ir virusams patinka drėgmė, šaltis ir nusilpęs žmogaus imunitetas, o viena dažniausiai sutinkamų infekcijų visame pasaulyje yra pneumokokas. Nors didžiausią grėsmę jo komplikacijos keliasenjorams ir būtent jie turėtų būti pirmieji prie skiepų kabinetų, galimybe išvengti skaudžių pasekmių pasinaudoja ne visi.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas skarlatina. Nors nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti padeda kruopšti patalpų ir asmens higiena.  Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija.