Stabligė – infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos, gaminančios stiprų nuodą (egzotoksiną).
Šios bakterijos į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą, esant tiek gilioms, tiek paviršinėms žaizdoms, žmogus gali užsikrėsti susižalojęs žemės ūkyje naudojamais įrankiais, dirbdamas žemės ūkio darbus, stipriai nušalus, nudegus, sužalojus gyvūnams ir kt. Stablige žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.
Ypač pavojingos dirvožemiu užterštos žaizdos, tuomet pakanka ir menko odos pažeidimo, kad stabligės sporos patekusios į žaizdelę, esant palankioms anaerobinėms sąlygoms, virstų bakterijomis gaminančiomis nuodus, kurie itin pavojingi centrinei nervų sistemai.
Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti nuo kelių dienų iki mėnesio ar net kelių mėnesių, dažniausiai 7 dienos. Pirmieji ligos požymiai nespecifiniai jaučiamas nuovargis, silpnumas, šaltkrėtis bei trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje.
Vėliau atsiranda kramtomųjų raumenų spazmas, trukdantis išsižioti, o vystantis ligai atsirandę spazmai apima vis didesnes įvairių raumenų grupes. Spazmai – tai stiprūs ir labai skausmingi susitraukimai, jų trukmė nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
Visuotinės vakcinacijos dėka stabligė Lietuvoje pasireiškia tik pavieniais ligos atvejais, tačiau, nepaisant mažo sergamumo, šiai ligai būdingas didelis mirštamumas.
Difterija – kontroliuojama, bet neišnykusi liga
Difterija – ūmi, lašiniu būdu per orą plintanti infekcija, sukeliama difterijos lazdelių, gebančių išskirti toksinus, kurie sukelia būdingus ligos požymius, organų pažeidimus bei ligos komplikacijas, kurios gali baigtis mirtimi.
Pastaraisiais metais toksigeninės difterijos atvejų buvo nustatyta Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje. Latvijoje sergamumas difterija išlieka didžiausias visame Europos regione. Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, priskirta prie difterijos rizikos šalių. Paskutiniai difterijos atvejai Lietuvoje registruoti 2008 m. ir 2011 m. – tuomet susirgo 3 asmenys, iš jų 1 baigėsi mirtimi.
Riziką susirgti difterija ir stablige patiria neskiepyti nuo šių infekcijų, taip pat nepilnai paskiepyti asmenys ar gavusieji pilną vakcinacijos kursą, tačiau kuriems laiku neįskiepyta palaikomoji vakcinos dozė. Tik visavertė imunizacija gali garantuoti patikimą ir ilgalaikę apsaugą nuo difterijos ir stabligės.
Efektyviausia profilaktikos priemonė, padedanti apsisaugoti nuo šių pavojingų ligų yra skiepai, nes net ir persirgus stablige ar difterija ir pasveikus, natūralus ilgalaikis imunitetas nesusidaro ir galima sirgti pakartotinai.
Kas skiepijami biudžeto lėšomis?
Nuo stabligės ir difterijos pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis kūdikiai ir vaikai skiepijami 6 dozėmis: 2, 4, 6, 18 mėn., vėliau imunitetas sustiprinamas 6–7 metų, 15–16 metų amžiaus.
Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina seniai nebuvo skiepyta, atsižvelgus į paciento imunizacijos būklę, žaizdos tipą, yra skiriama pakartotinė vakcinacija.
Siekiant palaikyti ilgalaikį visavertį imunitetą suaugusiesiems rekomenduojama revakcinuotis kas 10 metų. Nors nuo difterijos ir stabligės suaugę Lietuvos gyventojai turi galimybę pasiskiepyti valstybės lėšomis, tačiau tik labai maža jų dalis tuo pasinaudoja.
