Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos akušerės ginekologės prof. dr. Žanos Bumbulienės, tai dramatiški skaičiai, tačiau baisių šios ir kitų ligų sukėlėjo – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – pasekmių galima nesunkiai išvengti.
„Gimdos kaklelio vėžiu dažniausiai suserga dar gana jaunos, reprodukcinio amžiaus moterys, tačiau rizika atsiranda dar anksčiau ir išlieka visą gyvenimą. Ankstyvi lytiniai santykiai, didelė lytinių partnerių kaita, ilgą laiką vartojami geriamieji kontraceptikai, rūkymas ir kiti imunosupresiniai veiksniai padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau pagrindinė ligos priežastis yra ŽPV infekcija, kuria per savo gyvenimą nors kartą užsikrečia net 75–80 proc. visų seksualiai aktyvių žmonių“, – aiškina prof. Ž.Bumbulienė.
ŽPV užsikrečiama per lytinius santykius, buitinį kontaktą ar gimdymo metu, – teigiama interneto tinklalapyje zpv.lt.
Plačiai paplitęs
ŽPV yra plačiai paplitęs virusas, dažniausiai perduodamas lytiniu keliu. Dažnai ŽPV išnyksta nesukeldamas rimtesnių sveikatos problemų, bet jeigu žmogaus imuninė sistema nesuveikia, pasekmės prasideda genitalijų karpomis ir baigiasi įvairiais vėžiniais susirgimais. ŽPV yra klastingas virusas, kuris, anot profesorės, organizme be jokių simptomų gali tūnoti net dešimtmetį, o pasireiškus onkologiniams pakitimams, dažnai jau būna per vėlu.
„Kai kurie žmonės supranta turintys ŽPV, kai jiems atsiranda genitalinės karpos. Moterys dar gali sužinoti, kad turi ŽPV, kai tiriant dėl gimdos kaklelio vėžio gaunamas nenormalus gimdos kaklelio citologinio (PAP) tepinėlio rezultatas. Deja, daug žmonių pirmiau išgirsta vėžinio susirgimo diagnozę nei sužino nešiojantys ŽPV“, – sako prof. Ž.Bumbulienė.
ŽPV sukeliamos karpos gali atsirasti aplink lytinius organus, išangę ar įėjimą į makštį. Taip pat tai gali būti nedideli spuogeliai ar mazginės ataugos lygiu paviršiumi, įvairaus dydžio smailūs į išorę augantys dariniai, galintys sukelti niežulį, kraujavimą ar deginantį pojūtį.
Pavojingas ir vyrams
Gydytoja pabrėžia, kad ŽPV infekcijos svarbu saugotis tiek moterims, tiek vyrams.
„Kažkodėl plačiai paplitusi nuomonė, kad ŽPV pavojingas tik moterims, nes jis sukelia gimdos kaklelio vėžį. Taip, tai yra beveik 100 proc. šį susirgimą nulemiantis virusas, tačiau moterims ŽPV taip pat sukelia išorinių lytinių organų vėžinius susirgimus, vyrams – varpos vėžį. O abiem – lytinių organų karpas, išangės, burnos ertmės ir ryklės vėžį. Pastarasis kaip tik dažniau pasitaiko tarp vyrų“, – teigia prof. Ž.Bumbulienė.
Tiesa, šias onkologines ligas sukelia ne tik ŽPV, tačiau jis atsakingas už daugiau nei 90 proc. moterų išorinių lytinių organų vėžio atvejų, 80 proc. – išangės vėžio, iki 70 proc. – burnos ertmės ir ryklės vėžio bei apie 40 proc. varpos vėžio atvejų.
Varpos vėžys yra reta liga, ja susirgti galima bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama 60–70 metų amžiaus vyrams. Zpv.lt duomenimis, Europoje kasmet nustatoma apie 2700, Lietuvoje – apie 30 varpos vėžio atvejų vyresnio amžiaus vyrams.
Gali neturėti simptomų
Gimdos kaklelio vėžys – tai liga, kuri ankstyvoje stadijoje gali neturėti jokių simptomų.
„Net jeigu vėžys aptinkamas ankstyvos stadijos, operacijos metu šalinamas gimdos kaklelis ir tai lemia moters vaisingumo problemas. Kito gydymo nėra. Esant pažengusiai vėžio stadijai gali būti šalinama ir visa gimda ar daugiau audinių. Jeigu operuoti neįmanoma, taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas. Mūsų tikslas – išgelbėti moters gyvybę, tačiau apie vaisingumą kalbos jau nebėra“, – sako Ž.Bumbulienė.
Moterys turėtų atkreipti dėmesį į kraujavimą tarp mėnesinių ar po lytinių santykių. Taip pat į nemalonaus kvapo išskyras iš makšties. Dubens ar inkstų skausmai gali signalizuoti apie jau gerokai pažengusią ligą.
Laiku aptikus ryškius ikivėžinius pokyčius, beveik visoms jie dažniausiai išgydomi. Deja, kai vėžys išplinta, gydymas yra sudėtingas, ilgas ir ne visada sėkmingas. Skaičiuojamas penkerių metų išgyvenamumas – kuo stadija ankstyvesnė, tuo išgyvenamumas ilgesnis. Ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų penkerių metų išgyvenamumas gali siekti 90 proc. ir daugiau.
Kaip išvengti?
Norint išvengti ŽPV pasekmių, reikia naudoti bent dalinai nuo jo apsaugančius prezervatyvus, nuolat tikrintis sveikatą ir dalyvauti prevencinėje sveikatos programoje, kuri padeda nustatyti ikivėžinius pokyčius gimdos kaklelyje.
Pagal šiuo metu Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio patikros programą kas trejus metus tikrinamos visos moterys nuo 25 iki 60 metų. Šios programos tikslas – sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirštamumą nuo jo. Vykdant šią programą, aptinkamos ikivėžinės gimdos kaklelio ligos, kurias galima išgydyti ir taip užkirsti kelią galimybei išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui. Daugelio šalių patirtis rodo, kad anksti nustatytos gimdos kaklelio ikivėžinės būklės, atliekant onkocitologinio tepinėlio iš gimdos kaklelio tyrimą, ir tinkamas gydymas mažina moterų sergamumą bei mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio.
Tačiau veiksmingiausia apsisaugojimo priemonė visais atvejais yra skiepai. Lietuvoje nuo 2016 metų visos 11 metų sulaukusios mergaitės nemokamai skiepijamos vakcina nuo ŽPV, kuri gali padėti išvengti ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių ir gimdos kaklelio vėžio.
„Kad imunizacija būtų efektyvi, reikėtų paskiepyti 80 proc. vienuolikmečių mergaičių, dar geriau – 90 proc. O šiandien Lietuvoje pasiekiame vos 65 proc. – tai tikrai nėra pakankamos apimtys. Norėdami apsaugoti ir berniukus, turėtume skiepyti ir juos arba išplėsti skiepijamų mergaičių apimtį pagal amžių iki 13 metų ir ilgiau“, – įsitikinusi medikė.
Specialistų teigimu, kadangi ŽPV gali sukelti ir makšties, tarpvietės, išangės ar gerklų ikivėžines ligas bei vėžį, vakcina gali apsaugoti ir nuo šių lokalizacijų ikivėžinių pokyčių ir vėžio, jei jų sukėlėjas bus žmogaus papilomos virusas.
Kokį skiepą rinktis?
Šiuo metu nuo ŽPV skiepijama trijų rūšių vakcinomis: dvivalente, keturvalente ir devyniavalente. Jos visos apsaugo nuo dviejų agresyviausių ŽPV tipų, kurie sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tačiau, anot profesorės, yra apie 150 ŽPV tipų, iš kurių apie 40 aptinkama lytinių organų gleivinėje. Taigi keturvalentė vakcina papildomai apsaugo nuo genitalijų karpas sukeliančių ŽPV tipų, o devyniavalentė vakcina padeda žmogaus imuninei sistemai sukurti atsaką prieš dar penkis didelės rizikos ŽPV tipus.
„Skelbiant konkursą ŽPV vakcinos pirkimui, deja, labiausiai atsižvelgiama į kainą – šiuo atveju dvivalentė vakcina pigesnė, todėl Lietuvoje ja ir skiepijama. Bet jeigu moteris nusprendžia skiepytis savo lėšomis arba šeima nori apsaugoti savo vaikus, reikėtų skiepyti devyniavalente vakcina. Tai kol kas galima padaryti tik privačiai“, – pataria prof. Ž.Bumbulienė.
Anot profesorės, skiepytis nuo ŽPV aktualu ir vyrams, nors jiems skirtų sveikatos patikros programų dėl ŽPV nėra, o minėtasis virusas nesukelia jokių būdingų simptomų, leidžiančių atpažinti grėsmę.
Mitai apie vakciną
Apie vakciną nuo ŽPV, kaip ir apie kitas, sklando įvairių mitų. Vienas iš labiausiai keliančių nerimą moterims – neva vakcinacija nuo ŽPV gali būti siejama su nevaisingumu.
2019 metais Pasaulio sveikatos organizacija pateikė sisteminės klinikinių atvejų analizės išvadą – nerasta jokio priežastinio ryšio tarp vakcinos nuo ŽPV ir galimo nevaisingumo. Atvirkščiai, kalbant apie reprodukcinę moterų sveikatą, tiek pati ŽPV infekcija, tiek jos nulemti pokyčiai ar šių pokyčių gydymas siekiant išvengti vėžio gali lemti ryškius nepageidaujamus sveikatos sutrikimus.
Moters infekuotumas ŽPV infekcija didina priešlaikinio gimdymo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, vaisiaus atsilikimo augime, mažo gimimo svorio ar net vaisiaus žūties riziką, o ŽPV infekuota sperma mažina sėkmingo pastojimo dažnį.
