Sveika gyvensena

Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savarankiškai siūti ir naudoja iki šiol, nors kokybiškų medicininių kaukių pasiūla yra užtikrinta. „Eurovaistinės“ vaistininkai įspėja, kad neturinčios sertifikato kaukės yra mažai efektyvios, o kai kuriose šalyse jas dėvėti net draudžiama.

Be jokios abejonės, kofeinas mus pažadina, suteikia trumpą energijos šuolį ir net padeda nusiteikti darbui. Tačiau reguliarus kofeino vartojimas gali pakeisti jūsų smegenų struktūrą – taip neseniai paskelbtame tyrime teigia britų mokslininkai. Kai kurie kavos ir energinių gėrimų mėgėjai skundžiasi prastesniu miegu. Yra žinoma, kad prastas miegas gali pakoreguoti smegenų pilkosios medžiagos struktūrą, o tie pokyčiai gali būti ir labai drastiški.

Žiemą ypač svarbu tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Tik stiprus imunitetas gali apsaugoti organizmą nuo peršalimo, gripo ar aplinkui siaučiančio viruso. Žinoma, yra daug natūralių apsisaugojimo priemonių, kurių galite imtis, tačiau vienas veiksmingiausių – paprastas vanduo su citrina.  Jeigu dar niekada nebandėte reguliariai gerti citrininio vandens, dabar pats tinkamiausias laikas pradėti. Pateikiame kelias priežastis, kodėl į savo mitybą jau dabar turite įtraukti citrinos vandenį.

Jis būtinas visoms gyvybėms formoms. Tai vienas iš keturių Žemės gyvybės elementų. Žmogus be jo išgyventų maždaug 3-4 dienas. Jis sudaro mažiausiai 60 proc. suaugusio žmogaus organizmo. Jo mes gauname ir su maisto produktais, visgi – didžiąją dalį turime tiesiog išgerti. Taip, tai vanduo – daugelio vadinamas ir gyvybės eliksyru. Na, o jei jis su natūraliais mineralais – verčių ir prasmės jį gerti dar daugiau, nes taip savo organizmą galime papildyti magniu, kalciu, sulfatais ar kt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis 2020 m. Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti 8 tuberkulioze (TB) susirgusius vaikus. 2019 m. tuberkuliozė diagnozuota 48 vaikams, iš kurių dviem nustatyta itin pavojinga atviros tuberkuliozės forma. Užpernai tokia forma buvo diagnozuota trims vaikams. 2020 m. privalomas tuberkulino mėginys (TM) buvo atliktas 54,1 proc. vaikų,  ir tai mažiau nei užpernai (66,9 proc.

Dabar ypatingas metas mėgautis žiemos malonumais – sniego iki kelių, tikras džiaugsmas vaikams, čiuožinėjantiems nuo kalniukų. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms slidi danga sukelia nemažai problemų ir dažnai baigiasi kaulų lūžiais. Senstant kaulų tankis mažėja, kaulai tampa trapūs. Po menopauzės ar jos metu vyksta hormoniniai pokyčiai, dėl kurių prarandama iki 15 proc. kaulų masės, todėl moterys osteoporoze serga dažniau.

Karantino metu būname namuose, bendraujame vien su namiškiais, o išvykimai iš namų apsiriboja tik apsilankymu parduotuvėje ar vaistinėje. Vis dėlto net ir tokiomis sąlygomis kai kuriuos iš mūsų pasiekia žinia, kad koronoviruso išvengti nepavyko. Kokios klaidos tą galėjo lemti ir kaip neužsikrėsti išvykus apsipirkti, pataria vaistininkas Faustas Bertulis.

Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenanti trijų vaikų mama ir žolininkė Kristina Šilinskienė (Naktižiedė) jau daugelį metų pasakoja žmonėms apie laukinių augalų paslaptis ir moko iš jų gaminti sirupus, maistą, augalus, kosmetiką… Žiniomis apie natūralią kosmetiką ir valgomus laukinius augalus ji dalijasi paskaitų ir praktinių užsiėmimų metų, kuriuos veda mokyklose ir įvairiose bendruomenėse, o karantino metu ir virtualioje erdvėje.

Gali būti labai smagu kas rytą prieš valantis dantis ant šepetuko išspausti tobulą dantų pastos bangelę, bet odontologai sako, kad toks kiekis – tikrai per didelis. Odontologas iš Malaizijos dr. Jye–teh Gao „TikTok“ su 98 900 savo sekėjų pasidalino nedaugeliui žinoma informacija, kad reklamose rodomas dantų pastos kiekis ant šepetuko – tikrai per didelis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad atvėsus orams į namus plūsta įvairias ligas platinantys graužikai – pelės ir žiurkės. Dažniausios šių graužikų platinamos ligos yra leptospirozė, jersiniozė, pseudotuberkuliozė, hemoraginės karštinės su inkstų sindromu, tuliaremija ir kt.  Tačiau užkrečiamąsias ligas platina ir kiti namus mėgstantys kenkėjai, tokie kaip tarakonai ar skruzdėlės.

Sulfatai (arba sieros rūgšties druskos) – mineralai, apie kuriuos kalbama nedaug, tačiau tai trečias gausiausias mineralas žmogaus organizme. Jei magnį, kalcį ar daugelį vitaminų puikiai pažįstame, tai sulfatus gaubia nežinios „migla“. Taigi, kuo šie mineralai mums naudingi ir iš kur jų gauti?  Sulfatų gausu labai įvairiuose maisto produktuose, todėl nėra sudėtinga natūraliai jų gauti, jei teisingai maitinatės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sumažėjo bendras sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis. Vasario 8–14 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė atvejo 14,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  pirmąją vasario mėn. savaitę šis rodiklis buvo didesnis (15,9 atvejo 10 tūkst.

Regėjimas yra pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Technikos progresas pateiks dar daug stebuklų, todėl mums reikės geros regos, sveikų akių, galinčių ilgai nenuvargstant dirbti. Šiuo karantino laikotarpiu, kai  ypač daug laiko praleidžiame prie kompiuterio dirbdami ar mokydamiesi nuotoliniu būdu, reikėtų nepervarginti akių ir stiprinti regėjimą.

Užsitęsęs karantinas Lietuvoje atsiliepia ne tik žmonių psichologinei būsenai, bet ir gilina jau esamas sveikatos problemas. Nuotolinis darbas iš namų, apribotas bendravimas su aplinkiniais bei nuolatos dėvimos kaukės tarsi suteikia pretekstą mažiau rūpintis savimi. Juk niekas nemato. Deja, esamos odontologinės problemos net ir būnant namuose niekur nedingsta, o kaukės dengia tik šypsenas, bet ne problemas. Odontologai įspėja, jog delsimas gali privesti prie skaudžių pasekmių – dantų netekimo.

Nemalonūs pojūčiai pilve gali pasirodyti nekaltas simptomas, kurį dažnas paprasčiausiai malšina analgetikais ar virškinamojo trakto veiklą veikiančiais medikamentais. Visgi, medikai tikina, jog pilvo skausmas gali signalizuoti rimtus susirgimus, kuriuos ignoruojant, pasekmės gali būti išties skaudžios, todėl būtina kreiptis į gydytojus bei atlikti tikslingus tyrimus.

Didžiausi Lietuvos šiltnamiai „Kietaviškių gausa“ jau vasario mėnesio pradžioje, parduotuvių lentynas užpildė net 15 skirtingų rūšių, Lietuvoje užaugintais pomidorais.  Patį šalčiausią žiemos rytą nuskynė pirmuosius pomidorų vaisius Kietaviškių miestelyje įsikūrusi įmonė kasmet ilgina tiek pomidorų, tiek trumpavaisių agurkų sezoną.

Siekiant puoselėti tradicijas, gilinti visuomenės žinias apie gamtoje esančius vaistinius augalus ir tinkamą jų vartojimą, prieš pat Lietuvos valstybės atkūrimo šventę išrinktas lietuviškiausias metų vaistinis augalas. „Eurovaistinės“ iniciatyva vykdomų rinkimų nugalėtoju šiais metais išrinkta didžioji dilgėlė. Praėjusiais metais tai buvo vaistinė ramunė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – meningokokinė infekcija tai, klastinga liga, kuriai būdingas sezoniškumas, todėl susirgti šia infekcija didesnė tikimybė yra šaltuoju metų laikotarpiu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais, kuomet daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose ir yra glaudesnis kontaktas.  Meningokokinė infekcija pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus.

Akys – labai svarbus jutimų organas, padedantis mums reaguoti aplinkoje, todėl labai svarbu jomis tinkamai rūpintis. Vis dėlto, jeigu jūsų regėjimas suprastėjo ir jums neišvengiamai reikalingi akiniai, svarbu žinoti, kaip tinkamai juos išsirinkti ir prižiūrėti, kad akinių nešiojimas būtų naudingas ir keltų kuo mažiau diskomforto.  Kaip tą padaryti naujienų portalui tv3.lt atsakė „Lenses Lab“ akinių lęšių specialistė Rūta Šiaulytė.

Dantis valyti būtina, tačiau nedaugelis žino, kad per dažnai juos valant, galima pakenkti dantų emaliui. Iš tiesų, yra keletas dalykų, kuriuos darome kasdien, iš tikrųjų nedaro jokios naudos dantims. Daug diskutuojama, ar reikėtų dantis valyti prieš pusryčius ar po jų. Taigi „Bright Side“ atliko tyrimą ir nusprendė kartą ir visiems laikams užbaigti šias ilgas diskusijas.

Lietuvą užklupę šalčiai nustebino ne vieną, o ypač didelis išbandymas tenka mūsų odai. Gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė pasakojo, kad žiemą ypač paūmėja rožinė, žvynelinė, įvairūs dermatitai, o dažniausia problema – odos dehidtracija. Ji taip pat papasakojo, kaip to išvengti ir ką daryti, kad šalta žiema nepaliktų pėdsakų veide. Odą neigiamai veikia ne tik žvarbus vėjas, sniegas ar lietus, tačiau ir šildymas ar oro kondicionieriai, kurie šaltuoju sezonu veikia daug intensyviau.

Kaip kokybiškai išsimiegoti, pabudus jaustis žvaliai ir energingai kibti į darbus? Kaip derėtų pakoreguoti dienos režimą ir kokių naujų įpročių įgyti, kad šie tikslai būtų pasiekiami ranka, pataria vaistininkas Arnas Janušauskas. Pasak vaistininko, karantino metu daugelio iš mūsų miego kokybė yra suprastėjusi, nes neturime galimybės „išsikrauti“ darbuose ar sporto salėje, o didžiąją laiko dalį praleidžiame toje pačioje namų erdvėje.

Dažnai girdima, kad imunitetą reikia saugoti ar stiprinti, o nusilpęs imunitetas tampa daugumos mūsų ligų priežastimi. Šaltuoju metų laiku apie jį kalbama itin daug ir itin dažnai. Apie imunitetą: kas tai, kodėl jį reikia stiprinti, kaip atpažinti, kad jis nusilpo – naujienų portalui tv3.lt pasakoja „Medcentro“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė.

Apie probiotikų trūkumą dažnai įspėja įvairūs sveikatos sutrikimai, tačiau, pasak vaistininkų, lietuviai probiotikus linkę vartoti tik tada, kai pasijunta prasčiau. Kitose valstybėse, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, probiotikai populiarūs ir vartojami ir profilaktiškai. Probiotikai, dažnai vadinami gerosiomis bakterijoms, naudingi tinkamai žarnyno mikroflorai.

Išvengti neplanuoto nėštumo žmonės bandė nuo seniausių laikų – antikos metu buvo populiaru skaičiuoti vaisingas moters dienas, senovės kinai propagavo lytinio akto nutraukimą. Šiandien galime pasidžiaugti, kad sukurta daug veiksmingesnių kontracepcijos būdų. XX amžiuje išplitę prezervatyvai ir cheminės kontracepcijos būdai, dabartinių mokslininkų ištobulinti, kad būtų efektyvūs ir nekeltų nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tačiau garsiai kalbėti apie kontracepciją drąsu vis dar ne visiems.

Visiems tiems, kas nori išsiaiškinti, kada reikėtų sportuoti – štai ką apie geriausią dienos laiką sportui sako mokslas. Sportas ryte Sportas ryte neabejotinai teikia naudą sveikatai ir energiją, suteikia žvalumo, padeda susikaupti ir priimti sprendimus, o taip ir visa diena būna produktyvesnė. Jei pavyksta pasportuoti iškart ryte atsikėlus, jaučiatės geriau ir energingiau visą likusią dienos dalį, todėl tai naudą teikia ir psichologinei sveikatai.

Dabar tik retas iš mūsų perka rūgpienį, nors kadaise šį produktą buvo galima rasti ir ant prezidento pietų stalo. Tarpukaryje rūgpienį valgydavo ir poilsiautojai pliažuose. Ir tai darydavo neatsitiktinai – fermentuotus pieno produktus mūsų organizmas suvirškina lengviau, todėl rūgpienis naudingas ir vaikams, ir vyresniems. Šaukštą rūgpienio galima pasiūlyti ir kūdikiui nuo pusės metų. Sekdami lietuviškomis tradicijomis šį produktą prisiminė ekologiniai ūkiai.

Ultragarsas, arba echoskopija, – visame pasaulyje plačiai naudojamas medicininis instrumentinis tyrimas, suteikiantis labai daug informacijos apie sveikatos būklę. Tyrimo metu yra naudojamas ultragarsas – labai didelio dažnio garso bangos, negirdimos žmogaus ausimi. Todėl tyrimas atliekamas specialiu tą garsą generuojančiu aparatu – echoskopu.

Nauji užsikrėtimai koronaviruso infekcija Lietuvoje vis dar kelia neramumų. Specialistai teigia, kad net ir persirgusieji koronaviruso infekcija negali būti visiškai ramūs – daugelis po ligos patiria iššūkių, bandydami grįžti į ankstesnę fizinę ir psichologinę savijautą, bei gali net kelis mėnesius jausti ligos liekamuosius simptomus.

Daug kas sako, kad pusryčiai – svarbiausias dienos valgis. Taip kyla klausimas, ar tai tiesa, ar tik mitas. Maždaug 25% amerikiečių pusryčių išvis nevalgo – tai tampa tam tikra mada. 1. Galite priaugti svorio. Nors dažnai manoma, kad nevalgant pusryčių galima numesti svorio, tai ne visai teisinga. Kai kurie tyrimai rodo, kad ryte nepavalgę liekantys žmonės dažniau būna nutukę – taip nutinka ne tik vaikams bei jaunimui, bet ir senukams.

Burnoje pastebėti kurį laiką nedingstantys pakitimai gali įspėti apie burnos vėžį. Vaistininkai primena, kad pastebėjus neraminančius simptomus burnoje rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, taip galima užkirsti kelią rimtai ligai. Ankstyva diagnostika padeda užtikrinti efektyvesnį gydymą, kasmet Nacionaliniame vėžio institute gydoma beveik 300 naujų galvos-kaklo srities vėžio atvejų.

Lietuvoje įsibėgėja vakcinacija nuo COVID-19, vaistininkai kasdien sulaukia vis daugiau klausimų, dėl galimų šalutinių skiepo simptomų – padidėjusios temperatūros, galvos skausmo ar slogos. Po skiepo atsiradusį nepageidaujamą poveikį rekomenduojama malšinti vaistais nuo skausmo ir uždegimo bei poilsiu. Paskiepijus gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros srityje dirbančius specialistus, vakcinacija pradedama vykdyti ir kitoms visuomenės grupėms.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pažymi, jog virusinių žarnyno infekcijų sezonas tik įpusėjo. Lietuvoje kasmet užregistruojama virš 10 tūkst. virusinių žarnyno infekcijų, dažniausiai rotovirusinis enteritas, norovirusinė infekcija.  Virusinių žarnyno infekcijų pakilimas prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki gegužės mėnesio. Dažniausiai serga vaikai iki 6 metų amžiaus, imunosupresiją patiriantys asmenys, senyvo amžiaus žmonės.

Mikrofloros kitimas skirtingais amžiaus tarpsniais rodo, kad moters sveikatai didelės įtakos turi hormonų pokyčiai. Norint išvengti sveikatos problemų ir diskomforto, intymiai higienai derėtų skirti daugiau dėmesio. Vaisingo amžiaus moters makštyje, kol yra pakankamas estrogenų kiekis, vyrauja acidofilinė mikroflora, t. y. labiau rūgštinė terpė. Didžiąją dalį natūraliai makštyje gyvenančių bakterijų sudaro laktobakterijos.

Pienligė – viena iš dažniausių ir nemaloniausių ligų, su kuria susiduria įvairaus amžiaus moterys. Ji bent kartą gyvenime užklumpa 3 iš 4 moterų, kurioms tenka kovoti su nemaloniais simptomais. Apie tai, kas sukelia pienligę ir kaip ji yra gydoma, naujienų portalui tv3.lt pasakoja gydytoja ginekologė dr. Viktorija Tarasevičienė.

Iš šalies nesitraukiant tikrai žiemai, taip pat nemažėjant pandemijos mastams, šalies gyventojai suka galvas, kaip sustiprinti ne tik savo imunitetą, bet ir pasirūpinti savo atžalomis. Kokie tinkamiausi vitaminai vaikams imunitetui stiprinti, ir kaip žinoti, kada ir kokių vitaminų trūksta, o kuomet – jų per daug. „Šaltuoju metų sezonu norėdami prevenciškai apsisaugoti nuo įprastų virusų bei bakterijų, taip pat ir COVID-19 infekcijos, skubame pasirūpinti savo ir šeimynos sveikata.

Nuo sausio visose pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ „vaistinėse galima prisidėti prie iniciatyvos „Niekieno vaikai“. Perkant bet kurį „Quixx“ produktą, 10 euro centų dovanojami savanoriams, kurie teikia emocinę paramą vienišiems vaikams ligoninėse. Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ plėtros vadovė Indrė Vileitė pasakoja, kad ši iniciatyva pradėta įgyvendinti nuo 2018 m. birželio ir iki šiol jau 385 vaikai ligoninėse neliko vieni.

Dantų bėdos nelaukia patogaus laiko ir neretai užklumpa ligoninėje gulinčius pacientus. Tuomet į pagalbą skuba čia dirbantys odontologai. Kodėl svarbu prieš operaciją pasitikrinti dantis ir kaip išlaikyti juos sveikus, Tarptautinės odontologų dienos proga papasakojo ir patarimais pasidalijo LSMU Kauno ligoninės gydytoja odontologė Skirmantė Urbonavičiūtė. Ką ligoninėje veikia odontologai „Dėl vienų ligų dažnai paūmėja ir kitos.

Daugelis žmonių, norėdami geriau jaustis, kruopščiai rūpinasi papildomu vitaminų vartojimu, tačiau neretai užmiršta, kad mūsų organizmui būtinos ir mineralinės medžiagos. Magnis ir kalcis – būtent tokie mineralai, kurių žmogui reikia kasdien, o jų trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS  centro specialistai atkreipia dėmesį, kad rudens – žiemos periodu galima susirgti infekcine mononukleoze. Ši liga pasireiškia karščiavimu, gerklės skausmu ir  limfmazgių padidėjimu. Dažniau serga  paaugliai ir jauni suaugę žmonės, ypač studentai.

Kaip ir daugelio kitų, taip ir sergančiųjų epilepsija, gyvenimą stipriai pakoregavo karantino laikotarpis. Apie tai, kaip pandemijos metu jaučiasi epilepsija sergantys žmonės ir ar jiems patariama skiepytis COVID-19 vakcina, atsakė Lietuvos epilepsija sergančių sąjungos „EPILĖ“ vadovė Donata Balčikonienė ir Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų Epileptologijos centro vadovė, prof., med. dr. Rūta Mameniškienė.

Senovinėje dainoje šešuras siunčia marčią parnešti žiemužės šėko (žalumynų), vasaros sniego. Kas gi tas žiemužės šėkas? Tai spygliuočių medžių – eglių, pušų, kadagių, tujų – šakelės, spygliai. Gamta taip sutvarkė, kad būtent antroje žiemos pusėje, kai spusteli šaltukas, spygliuose susikaupia daugiausia vertingų medžiagų. Vasario pabaigoje gausus snygis aplaužė eglių ir pušų šakas, tad miškuose, parkuose žiemužės šėko – nors vežimu vežk. Belieka jo prisirinkti ir naudoti sveikatai, grožiui.

„Juos myli, jie myli – tad nereikia nurašyti savo gyvenimo”, – sako VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė. Minėdami Europos epilepsijos dieną, medikai atkreipia dėmesį, kad yra galimybių pacientams padėti ir apie 70 procentų sergančiųjų priepuoliai nesikartoja. Šia nervų sistemos liga susirgti gali bet kas bet kokiame amžiuje – ir vaikystėje, ir brandžiame amžiuje.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo kai kurie Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarkos aprašo pakeitimai. Svarbiausia naujiena yra ta, kad nuo šiol dantų silantavimas PSDF lėšomis vaikams gali būti atliekamas nebe nuo 6 metų, kaip buvo anksčiau, bet nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo.

Šiais laikais, tikriausiai, kaip niekada anksčiau, patiriame daug streso ir dažnai nesusitvarkome su neigiamomis emocijomis – baime, pykčiu, nerimu. Jos veikia ne tik mūsų psichologinę savijautą, bet ir sveikatą. Išvengti emocijų praktiškai neįmanoma, tačiau įmanoma jas išlaisvinti naudojant specialią techniką – emocijų paleidimą. To moko Kaune gyvenanti emocijų paleidimo trenerė Zita Juodsnukytė-Jocevičė.

Storosios žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą vėžys, nustatomas Lietuvos gyventojams. Vienas iš jo pranašų gali būti žarnyne atsiradę polipai, tačiau Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas Dalius Petrauskas sako, kad jų atsiradimas ne visada reiškia tai, kad susirgote vėžiu. Žarnyno polipai – mažos išaugos žarnyno gleivinėje, kurių dydis gali būti įvairus – nuo nesiekiančių nė centimetro iki didelių, trikdančių žarnyno praeinamumą.

Nuo tada, kai praėjusiais metais prasidėjo koronaviruso pandemija, daugybė žmonių pasakoja sapnuojantys keistesnius, nerimą keliančius ir ryškesnius sapnus. Anot eksperto, dažniausiai pasitaiko penki nauji scenarijai. Sapnų psichologas Ianas Wallace sako: „Sapnas – tai lyg pati geriausia asmenukė. Tai būdas apdoroti visą mūsų daugiausiai pasąmoningai dienos metu įsisavintą informaciją. Esminė sapnų funkcija yra suprasti, analizuoti ir aiškintis emocinį gyvenimą.

Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenanti žolininkė Kristina Šilinskienė džiaugiasi šiemet jau skanavusi klevų sulos – jos, trumpam atšilus orams, moteris spėjo prisileisti sausio pabaigoje. Žolininkė teigia sulos prisileidžianti kasmet, nes ji tikras energijos ir vitaminų šaltinis. Biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta pritaria, kad sula – išties naudingas gėrimas, tačiau įspėja, kad ją gali gerti ne visi.