Ne vieną knygą apie korėjietišką delnų ir pėdų savimasažo sistemą, vadinamą Su Džok, išleidęs A.Jonuškis pasakoja, jog pagal šią Pietų Korėjos profesoriaus ParkDaeWoo1986 metais atrastą terapiją, visi kūno organų, stuburo, sąnarių, limfotakos, kraujotakos taškai yra mūsų delnuose.
„Skaudūs taškai delne rodo ne tik dabartines mūsų ligas, bet ir silpnas organizmo vietas. Spaudant skausmingus taškus, į sergantį organą ar kūno dalį siunčiama elektromagnetinė banga, skatinanti sveikti. Taip įsijungia organizmo savireguliacijos mechanizmas, vyksta harmonizacijos, regeneracijos procesai“, – aiškina alternatyviosios medicinos atstovas.
Anot jo, šios terapijos galia galima įsitikinti labai greitai –paskaitų metu taškiniu masažu įvairius žmonių skausmus jis numalšina ar bent jau sumažina per 3–10 minučių. Bet jei liga įsisenėjusi, masažuoti reikės ilgai – mėnesį, pusmetį, o gal ir metus ar net ilgiau.
Metodas esąs visiškai saugus – jei spausime ne tą tašką, tiesiog nebus jokio efekto.
Atsparumas infekcijoms
Kaip delnų ir pėdų savimasažas gali padėti nesusirgti, o susirgus – pasveikti?
„Už organizmo atsparumą bakterijoms ir įvairioms infekcijoms atsakinga limfinė sistema, – pasakoja A.Jonuškis. –Limfa, tekanti limfagyslėmis, prateka pro limfmazgius, kurie tarsi filtras ją perkošia ir sulaiko mikrobus, svetimkūnius, kenksmingas patogenines daleles. Jei limfmazgiai nesunaikina bakterijų, virusų, piktybinių auglių ląstelių, jie patenka į visą limfinę sistemą, o vėliau ir į kraujotakos sistemą. Taip uždegiminiai procesai iš limfinės sistemos pereina į kraujotakos sistemą.“
Patogeninės bakterijos, grybeliai, virusai, ateinantys per nosiaryklę, patenka į pirmą apsaugos užkardą–tai ryklės, trimito migdolus, skruostinius limfmazgius. Gera šių limfmazgių veikla, pasak jo, sunaikina su kvėpavimu į nosiaryklę papuolusius įsibrovėlius. Kai veido limfa dirba blogai, žmogaus imunitetas būna silpnas, jis dažnai suserga.
Pirmoji pagalba sau
Pagal Su Džok sistemą, veido limfmazgių taškai yra ant visų pirštų galinių narelių. Todėl, norėdami pagerinti limfmazgių veiklą, šiuos taškus trinkime iki geros šilumos pojūčio kitos rankos nykščiu ar pirštais.
„Masažuokite veido limfmazgių taškus skaudokai trindami kiekvieną pirštą specialia Su Džok diagnostine lazdele. Pamasažuokite ir pirštų šonines dalis, kur yra paausinių ir pažandinių limfmazgių taškai. Taškus galima masažuoti ir masažiniu žiedeliu. Masažuodami žiedeliu kitais pirštais stipriai spauskite, jei masažas bus neskaudus– tada ir naudos nebus. Masažuojant pirštų oda turi paraudonuoti. Gerai išmasažavę visus pirštų galiukus ir patys pasijusite geriau“, – aiškina A.Jonuškis.
Kiti poveikio būdai – visus pirštų narelius, kur yra veido limfmazgių taškai, trinti į drabužius kelis kartus per dieną iki stiprios šilumos; geriant arbatą ar kavą pirštų galiukus kuo ilgiau palaikyti ant karšto puodelio; ant pirštų galiukų, veido limfmazgių taškų, nakčiai užsiklijuoti pipirinio pleistro juosteles; ant pirštų taškų klijuoti grikių sėklų ar karčiųjų pipirų aplikacijas ir būtinai skaudokai paspaudyti 3–10 kartų per dieną po 1–2 minutes kiekvieną pirštą.
Ant pėdos pirštų taip pat yra veido limfmazgių taškai. Jei sloguojate, sergate sinusitu, akių uždegimu, angina, stomatitu, ausų uždegimu, paradontitu, padidėjo žandikaulio limfmazgiai, skauda dantenas, A.Jonuškis rekomenduoja ant didžiojo piršto taškų klijuoti karčiuosius pipirus, o ant plataus pleistro klijuoti daugiau karčiųjų pipirų ir prilipdyti ant kitų keturių mažesnių pirštelių. Vaikščiojant pipirai spausis į pėdos pirštelių limfos taškus ir juos masažuos.
„Kai aplinkui daug kas sirguliuoja, ant pėdos pirštų galiukų klijuokite pipirinį pleistrą, jis gali būti ir dieną, ir naktį. Taip pagerinsite ir sustiprinsite savo imunitetą. Jei dažnai peršąlate ir susergate, masažuokite visus delnų ir pėdų pirštelių galiukus reguliariai, kasdien, ir pastebėsite, kaip jūsų atsparumas gerėja. Šeimos nariams, vaikams prieš miegą paspaudykite, patrinkite visus pirštų galiukus“, – pataria A. Jonuškis.
Ar taškinis korėjiečių savimasažas gali padėti atsilaikyti prieš koronavirusą? „Žinoma. Koronavirusas nosiaryklėje ir kakle dauginasi 3–4 dienas, o vėliau leidžiasi į bronchus. Jei gerai dirba veido, kaklo limfmazgiai, jie įsibrovėlį sunaikins. Todėl tik pajutus slogą, perštint kaklui iš karto pradėkite masažuoti limfmazgių taškus. O dar geriau kasdien pamasažuoti limfmazgių taškus bent po kelias minutes, kad jų veikla būtų gera. Jei žmonių veido, kaklo, krūtinės, bronchų, plaučių limfa gerai dirba, jie net nepajus, kad užsikrėtė koronavirusu. O jeigu jau susirgote, kuo dažniau masažuokite taškus, kad greičiau pasveiktumėte“, – tikina A.Jonuškis.
Sūraus vandens galia
Natūraliosios medicinos atstovas pamini dar vieną sveikatinimosi būdą – maudymąsi sūriame vandenyje. Jį esą dažnai naudojo ir senovės Egipto faraonai– piramidėse net yra išlikusios freskos, kuriose pavaizduota, kaip po karštos vonios faraonai ištrinami druska, visas jų kūnas apsukamas pergamentu ir jie vėl lipa į karštą vonią.
„Kodėl faraonai mėgo druskos maudynes, yra paaiškinęs Ukrainos chemikas prof. B.Bolotovas: jeigu limfmazgių veikla yra nusilpusi, ji gali būti pažeista vėžinių ląstelių, bakterijų, virusų, grybelių. Išsimaudžius sūriame vandenyje vėžinės ląstelės, patogeninės bakterijos, virusai, grybeliai pradeda nykti“, – sako A.Jonuškis.
Jis pataria karšta vonia gydytis sąnarių ligas:įsiberti į ją 1–2 kg druskos ir per savaitę 1–2 kartus 15–20 min. joje pagulėti. Dažniausiai jau po pirmos vonios pagerėja savijauta, sumažėja nuovargis. Jei neturite vonios, 2–3 minutėms palįskite po karštu dušu, įkaiskite ir druska ištrinkite visą kūną. Kūną druska trinkite dar kelias minutes, kad oda paraudonuotų, po to lengvai nusiprauskite šiltu vandeniu taip, kad palaižę kūną pajustumėte lengvą sūrumą.
„Net po dušo su druska pasijusite geriau. Į dušą su druska galite eiti kasdien“, – rekomenduoja pokalbininkas.
Judėjimas ir vaistažolės
Norint sustiprinti organizmo atsparumą virusams, bakterijoms ir grybeliams,labai svarbu būti fiziškai aktyviam: „Kai žmogus sportuoja, mankštinasi, šoka, gerėja kraujotakos, limfotakos sistemų veikla. Kai žmogus gyvena pasyvų fizinį gyvenimą, imunitetas susilpnėja. Per didelis fizinis aktyvumas organizmui taip pat nėra gerai“,– moko A.Jonuškis.
Galvos, kaklo, krūtinės, plaučių, bronchų limfmazgių veiklai aktyvinti jis pataria gerti medetkų, vingiorykštės, šalavijo, islandinės kerpenos, trispalvės našlaitės, debesylo šaknies arbatas. Kad poveikis būtų geresnis, į arbatą įdėti žiupsnelį druskos ir įpilti šaukštą obuolių acto. Arbatas gerti 30 min. prieš valgį ir 2 val. po jo.
Dvasinių savybių lavinimas
Norint būti sveikam, anot A.Jonuškio, svarbu lavinti ne tik kūną, bet ir dvasines savybes.
„Dvasinių savybių lavinimas žmogui padeda nenugrimzti į blogas, tamsias, niūrias emocijas. Dvasinės savybės turi didžiausią įtaką žmogaus gyvenime. Atleidimas, gerumas, meilė, ramybė, palaima, tarpusavio susiderinimas, žavesys, nuostaba, dvasinis pakylėjimas, džiaugsmas, tikėjimas gyvenimu ir kitos dvasinės savybės padeda žmogui įveikti gyvenimo kliūtis, sunkumus ir kartais – sunkias ligas. Niūrios, tamsios emocijos gamina nuodus, apsunkindamos įvairių organų ir funkcijų veiklą. Šviesios emocijos gerina visų organizmo funkcijų veiklą ir aktyvina serotonino (laimės hormono) gamybą“, – pasakoja pašnekovas.
Atsparumą ligoms, pasak jo, taip pat labai stiprina pirtis, pasivaikščiojimas gamtoje, kvėpavimo pratimai, meditacija, reiki, masažai, aromaterapija.
Birutė Litvinaitė
