Svarbu žinoti, kad vienintelis JAV Maisto ir vaistų administracijos patvirtintas teiginys apie šios medžiagos naudą yra tai, kad reikiamas kalcio ir vitamino D – techniškai, hormono, kuris padeda įsisavinti kalcį – kiekis organizme gali sumažinti osteoporozės riziką. Tai – vienintelis leidžiamas teiginys, nes tik jis yra patvirtintas neginčijamais įrodymais.
Neseniai JAV Nacionalinio sveikatos instituto finansuoti tyrimai parodė, kad vitaminas D neteikia daug naudos mažinant vėžio ar širdies bei kraujagyslių ligų riziką, o vieno Irano universiteto tyrėjų išleista gausybė straipsnių apie vitamino D naudą diabeto prevencijai kelia nemažai abejonių.
O kaip dėl imuninės sistemos? Didžiojoje Britanijoje dvi mokslininkų komandos sausio mėnesį padarė išvadą, kad nėra įrodymų apie atskirai vartojamo vitamino D pagalbą COVID-19 prevencijai ar gydymui. Vietoj to mokslininkai rekomenduoja žiemos ir rudens metu vartoti nedideles dozes (400-1 000 IU) vitamino D raumenims ir kaulams stiprinti, ir taip pat pastebi, kad jis gali kiek sumažinti ūmių kvėpavimo takų infekcijų, pavyzdžiui, peršalimo ir gripo, riziką. Taigi, pagrindinė mintis ta, kad vitaminas D nėra stebuklinga panacėja – kad būtume sveiki, mums jo reikia, bet tai dar nereiškia, kad jo suvartodami daugiau būsime sveikesni, rašo seattletimes.com
Yra du pagrindiniai būdai gauti vitamino D – odai kontaktuojant su saule ir vartojant vitamino D papildus. Nors nedaugeliui žmonių pasireiškia žymus vitamino D trūkumas, pakankamai jo negauna 4 amerikiečiai iš 10 – tai visai nenuostabu, turint omenyje, kad šiuolaikiniame pasaulyje daugiausiai laiko leidžiame uždarose erdvėse, o būdami lauke tepamės kremu nuo saulės. Dėl tokio saulės trūkumo organizmui savarankiškai nepavyksta pasigaminti pakankamai vitamino D. Negauti pakankamai vitamino D dar labiau rizikuoja gyvenantys šiauriniame klimate. Kiti vitamino D trūkumo rizikos faktoriai yra šie:
Tamsi oda. Kuo tamsesnė jūsų oda, tuo daugiau saulės jums reikia, kad pasigamintumėte pakankamai vitamino D.
Didesnis nei 30 KMI. Vitaminą D gali sekvestruoti kūno riebalai ir taip jis gali nepatekti į kraujotaką.
Su maistu gaunamų riebalų ir vitamino D, kuris iš esmės yra riebaluose tirpus vitaminas, įsisavinimui taip pat gali pakenkti celiakija, Krono liga ir opinis kolitas.
Tinkamam įsisavinimui taip pat gali sukliudyti anksčiau atlikta skrandžio šuntavimo operacija.
Vien su maistu pakankamai vitamino D gauti yra beveik neįmanoma, bet daugelis pieno produktų yra papildyti vitaminu D – tai paprastai būna nurodyta ant etiketės. Šiek tiek vitamino D turi riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša ar sardinės, kiaušinių tryniai, vitaminu D papildytos apelsinų sultys ir avižiniai dribsniai, grybai bei jautienos kepenėlės.
Jei nerimaujate dėl savo vitamino D suvartojimo, pasitarkite su gydytoju. Paprasčiausias kraujo tyrimas parodys, kiek turite 25-hidroksivitamino D, nors tuo reikėtų atskirai pasidomėti.
Jei nežinote, ar jums trūksta šio vitamino ir šiuo metu tyrimų darytis nenorite, galite profilaktiškai vartoti nedidelį jo kiekį – 600 IU nuo 1 iki 70 metų ir 800 IU nuo 71 metų amžiaus. Tik nesitikėkite stebuklų.
