Sveika gyvensena

Pilvo aortos aneurizma (arba kitaip – išsiplėtusi pilvo aorta) – tai viena klastingiausių kraujagyslių ligų, kuri dažniausiai vystosi be simptomų, tačiau ją pastebėti galima ištyrus echoskopu. Deja, dažniausiai ligos simptomai pasireiškia tik tuomet, kai aneurizma plyšta. „Plyšus aneurizmai 50 proc. pacientų miršta taip ir nepasiekę ligoninės. Tų, kuriems spėjama atlikti skubias operacijas, išgyvena apie 50–60 proc. Todėl labai svarbu laiku aptikti padidėjusią aneurizmą, kol ji neplyšo.

Kavos gerbėjai ir priešininkai nuolat nesutaria – vieni ją gina, kiti sako, kad kava gali neigiamai veikti savijautą. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė nesutariančius dėl kavos poveikio sveikatai nuramina: „Gerti kavą tikrai sveika, svarbu negerti jos per daug.“ Specialistai rekomenduoja apsiriboti ne daugiau nei trimis puodeliais per dieną. Tiesa, geriant kavą labai svarbu atsižvelgti į savo savijautą, nes tokios rekomendacijos galioja tik jokių gretutinių susirgimų neturintiems žmonėms.

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai rekomenduoja senjorams pasiteirauti savo šeimos gydytojo dėl galimybės pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Privalomo sveikatos draudimo lėšomis (PSDF) nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami vaikai ir suaugę, priklausantys rizikos grupėms. ULAC duomenimis, pernai šalyje nuo pneumokokinės infekcijos paskiepyti 64,3 proc. (n=13 587) daugiau suaugusių asmenų ir 46,5 proc.

Gimdos mioma – gerybinis navikas, kurio augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Paprastai miomos formuojasi vidutinio, vaisingo amžiaus moterims, bet neseniai pastebėti ir dažnėjantys atvejai tarp jaunesnių moterų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Sonata Kliokmanienė sako, kad kone pusei pacienčių liga nepasireiškia jokiais simptomais, o kitoms atsiradę ligos požymiai gali trukdyti mėgautis gyvenimu.

Netylant diskusijoms dėl skirtingų visuomenės grupių testavimo dėl koronaviruso (COVID-19), Sveikatos apsaugos ministerija primena, kuo skiriasi koronaviruso testai, kam jie skirti ir kada jie atliekami. Siekiant laiku diagnozuoti koronavirusą ir suvaldyti viruso plitimą, šiandien Lietuvoje pasitelkiami du testavimo metodai – molekuliniai ir serologiniai. Jais nustatomi skirtingi koronaviruso infekcijos rodikliai.

Rankos nemažai ką atskleidžia apie žmogaus sveikatą. Mitybos specialistė Fiona Tuck paaiškino, kad pasižiūrėjus į rankų nagus galima pasakyti, ar žmogui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų. Dietologė iš Sidnėjaus, Australijos, „Daily Mail“ sakė, kad baltos dėmelės ant nagų yra vienas lengviausiai pastebimų tokio trūkumo požymių. Ji aiškino: „Tai pasireiškia baltomis, mažomis dėmelėmis ant nagų.

Dėl Covid-19 pandemijos šiais metais prie kompiuterių, televizorių ekranų praleidžiame dar daugiau laiko nei anksčiau, tačiau pavargusiomis akimis tinkamai pasirūpina retas iš mūsų – teigia vaistininkai ir medikai. Akių skausmas, sausumas, paraudimas, nuovargis, sustiprėjęs ašarojimas – tai skundai, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai bene kasdien girdi iš įvairiausio amžiaus pacientų.

Žmonės, ko gero, dar niekada nesėdėjo tiek daug, kiek šiandien. Didžiąją dalį darbo dienos leidžia palinkę prie kompiuterių, o grįžę namo taip pat nevengia patogiai įsitaisyti priešais televizorių. Sakoma, kad sėdėjimas tapo naujuoju rūkymu, nes tuo atveju, jeigu jis netaisyklingas ir ilgai trunkantis, daroma nemenkesnė žala sveikatai. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogus sėdėdamas per dieną praleidžia beveik aštuonias valandas, kitaip tariant – trečdalį paros.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet atima 17 mln. žmonių gyvybių – tai yra maždaug trečdalis visų pasaulio mirčių. Tuo tarpu Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis – miokardo infarktas. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.

Vaikams grįžus į mokyklas dar svarbiau atkreipti dėmesį į koronaviruso simptomus. Artėjant žiemai neišvengiamai padaugės gripo ir peršalimo atvejų, kurių simptomai yra panašūs į COVID–19. Tėvai raginami išmokti pastebėti skirtumus tarp koronaviruso, gripo bei peršalimo. Kai kurie simptomai visoms trims ligoms yra panašūs, todėl kartais juos atskirti gali būti sudėtinga.

Rytai jau vėsūs, bet dieną dar lepina rudeniška šiluma – tokie orai yra ir džiaugsmas, ir tikras galvos skausmas renkantis tinkamą aprangą. Dažnai būtent pagal oro sąlygas nederantys drabužiai ir tampa peršalimo priežastimi. Sakoma, kad sloga, nors ir nesunki, tačiau nemaloni liga. Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, jog netrūksta priemonių padedančių ją įveikti greičiau nei per 7 dienas.

Minėdami Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie pasiutligę – ūminę žmonių ir gyvūnų virusinę centrinės nervų sistemos infekciją, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi. Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.

Netylant kalboms apie antrąją koronaviruso bangą, gydytojai nerimauja ir dėl kitų rudenį užlumpančių ligų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad šią savaitę jau prasideda gripo sezonas. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gydytojai ragina skiepytis ir pirmųjų gripo atvejų laukia su nerimu.

Nors pats sergamumo gripu pikas pastebimas žiemos mėnesiais, jo aktyvumas gali prasidėti jau ankstyvą spalį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio. Sostinės savivaldybės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuro“ (Biuras) specialistai dėl virusų mutacijos rekomenduoja nuo gripo skiepytis kiekvienais metais, o tai geriausiai padaryti – spalio–gruodžio mėnesiais. Kasmet 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu.

Turint taip vadinamą „alaus pilvuką“ ar „gelbėjimosi ratą“ – tai yra, daugiau pilvo riebalų – ankstyvos mirties rizika didėja, tačiau turint plačius klubus ar storesnes šlaunis gyvenimo trukmė gali pailgėti, rodo naujausias tyrimas. Mokslininkai ištyrė daugiau nei dviejų su puse milijono žmonių duomenis ir nustatė, kad kiekvieni papildomi 4 centimetrai ant talijos yra susiję su 11 procentų didesne tikimybe mirti anksčiau laiko.

Nepaisant nuolatinio medicinos progreso, širdies nepakankamumas išlieka viena aktualiausių kardiologijos sričių. Tai progresuojanti būklė, dėl kurios ima blogėti bendra širdies funkcija, o ilgainiui liga pasireiškia dusuliu, galūnių tirpimu bei kitais simptomais. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Agnė Mažutavičiūtė sako, kad didžiausia pacientų daroma klaida – nesirūpinimas savo sveikata ir delsimas.

Menopauzė yra svarbus moters gyvenimo laikotarpis, kurį kiekviena išgyvena skirtingai. Vienos menopauzės bijo tarsi grėsmingos ligos, o kitos tai vertina kaip natūralius organizmo pokyčius. Kaip vieną pagrindinių menopauzės simptomų moterys laiko naktinį prakaitavimą. Tačiau Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė pabrėžia, kad svarbu žinoti ir kitus simptomus, kuriuos pastebėjus reikėtų kuo skubiau apsilankyti pas specialistą.

Kartais informacijos apie ligą trūkumas arba neteisingos žinios lemia tai, kad net sergant delsiama kreiptis į gydytojus. Tai ypač pasakytina apie odos vėžio diagnozuojamą formą – bazalinių ląstelių karcinomą, kuri paprasčiau vadinama bazalioma.

Nors apie erkių platinamas ligas žino tikriausiai kiekvienas žmogus, bet neretai apie Laimo ligą kalbama rečiau, o ja užsikrečiama dažniau nei erkiniu encefalitu, be to ši liga gali palikti žymių ilgam. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo viską, ką reikia žinoti apie šią ligą.

Pagal Jungtinių Tautų ŽIV ir AIDS programos užsibrėžtą tikslą „90-90-90“, iki šių metų pabaigos turėjo būti gydoma 90% apie savo ŽIV infekciją žinančių pacientų. Lietuvoje šis rodiklis tesiekia 43% ir tai yra prasčiausias rezultatas visoje Europoje. Net įskaitant visas skurdžiausias valstybes, pasaulio vidurkis yra 82%. Specialistai teigia, kad Lietuvoje žmonės nenori gydytis ŽIV, nes dėl šios ligos jaučia gėda ir bijo būti atstumti visuomenėje.

Daug žmonių, nešiojančių akinius, susiduria su didele problema – ką daryti, kad dėvint kaukę nerasotų akiniai? Akiniai rasoja, kai po kauke iškvepiamas šiltas oras kyla į viršų ir susiduria su šaltesniu akinių lęšių paviršiumi, tačiau akinių rasojimo galima išvengti keliais būdais.

Balkšvojo gysločio sėklų luobelės – maistinės skaidulos, dažnai vadinamos organizmo šluota. Šalina šlakus ir toksinus. Rekomenduojama vartoti tiems, kurie turi problemų su žarnynu, cholesteroliu ar tiesiog norintiems profilaktiškai išvalyti organizmą: Užkietėjusiems viduriams; Reguliuoti viršsvorį ir nutukimą; Sumažinti alkio jausmą; Stemplės-skrandžio gleivinės pažeidimams; Padidėjusiam kraujo spaudimui; Padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje; Išvalyti virškinamąjį traktą; Pašalinti tok...

Sveikatos ekspertai įspėja, kad rūkant COVID–19 simptomai sustiprėja. Taip pat gali būti, kad rūkydami sirgsite ilgiau. Dr. Babakas Ashrafi, Jungtinėje Karalystėje gyvenantis gydytojas internetu iš „Zava UK“, paaiškino: „Visi žino, kad rūkymas truputį sumažina imunitetą, o dėl jo poveikio plaučiams rizika užsikrėsti virusais padidėja.“ Tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios šiuo metu verta mesti rūkyti. Sveikatos ekspertai įspėja, kad rūkant COVID–19 simptomai sustiprėja.

„Impuls“ bei „Lemon“ sveikatingumo klubai, siekdami užtikrinti dar didesnį saugumą lankytojams bei darbuotojams, praneša, kad nuo šiol visi asmeniniai treneriai viso buvimo sporto klube laiku turės dėvėti veido kaukes, o grupinių užsiėmimų treneriai būti su kaukėmis iki pat treniruotės vedimo ir po jos. Taip pat treneriai kiekvienos darbo dienos pradžioje matuosis temperatūrą, kaip iki šiol jau darė registratūros darbuotojai.

Per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje gali paskatinti aterosklerozės plokštelių atsiradimą ne tik širdies, bet ir smegenų, taip pat kitose stambiose žmogaus organizmo arterijose. Tam, kad išvengtume aterosklerozės sukeliamų padarinių – infarkto, insulto, – neretai cholesterolio koncentraciją tenka mažinti statinais. Profesorius Rimvydas Šlapikas pasakoja, ką turi žinoti statinus vartojantys pacientai.

Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija. Skiepus per COVID-19 pandemiją galima atidėti. Meningokoku B gali susirgti tik maži vaikai. Tai tik keletas mitų, kurie sklando viešojoje erdvėje ir kuriuos paneigia prof. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Grūdai – mitybos piramidės pagrindas. Iki šių dienų rekomenduojama, kad grūdai sudarytų daugiau kaip 50 procentų kasdienio dienos meniu. Grūdai ir jų gaminiai: duona, makaronai, įvairūs kepiniai, košės ir t. t. Populiarūs viso grūdo, nevalytų miltų produktai. Vis dėlto grūdai – tai sėklos: kviečių, avižų, rugių, miežių, speltų, grikių, balandų. Turime žinoti, kad vienintelė jų paskirtis yra dauginimasis, o ne mitybos poreikių tenkinimas.

Apie geležį, magnį ar kalį kalbama dažnai, cinkas yra rečiau minimas mikroelementas, nors savo naudingomis savybėmis jis yra vienas iš trijų būtiniausių. Cinkas naudingas ne tik imuninei sistemai, bet ir grožiui. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistai sako, kad svarbu, jog rudenį jo nepritrūktų mūsų organizmui, nes jis naudingas kovojant su peršalimo ligomis. Imuninei sistemai palaikyti cinkas yra toks pat svarbus, kaip ir vitaminas C, D bei kiti mikroelementai.

Ultragarsinis tyrimas – vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, apie kurį vis dar sklando nemažai mitų. Ką apie jį žinoti yra būtina? Apie tai, koks tai tyrimas, kada atliekamas ir kaip jam pasiruošti pasakoja Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Vaisiaus medicinos centro vadovė gydytoja, akušerė-ginekologė docentė Eglė Machtejevienė. Ultragarsinis tyrimas yra vienas pagrindinių nėštumo metu atliekamų tyrimų.

Nugaros skausmai yra viena iš dažniausių nedarbingumo priežasčių. Amerikos chiropraktikų asociacijos duomenimis, pusė darbingo amžiaus amerikiečių teigia patiriantys nugaros skausmus. Kad vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi tokiais negalavimais, pritaria ir mūsų šalies sveikatos specialistai ir sako, kad tokių problemų dažnu atveju galima išvengti išmokus sėdėti taisyklingai ir daugiau judant.

Mūsų šalyje gyvena apie 1000 žmonių, kuriems vaikystėje buvo konstatuota vėžio diagnozė. Buvusią ligą primena atmintis, tėvų pasakojimai ir po gydymo likusios vėlyvos komplikacijos – reti plaukai, nevaisingumas, randai po operacijų.  Tokius atokius požymius jaučia ne visi, tačiau atsižvelgiant į juos, šiais laikais tai yra viena iš svarbiausių krypčių, kurias numato ir ES kovos su vėžiu planas – 2019 metais paskelbta ES iniciatyva, kuri apibūdinama kaip ES misija kovoje prieš vėžį.

Žmonės iki 20-ųjų savo gyvenimo metų dažniausiai gali valgyti visus maisto produktus, puikiai juos virškinti ir gerai jaustis. Bėgant metams susiduriama su atsirandančiomis sveikatos problemomis. Jos dažnai prasideda įkopus į trečią ar ketvirtą dešimtį. Įprasta atsiradusius negalavimus sieti su amžiumi. Iš pradžių jie nebūna itin akivaizdūs – tai vienokių ar kitokių vitaminų, mineralų trūkumas, lengvi skrandžio veiklos sutrikimai, dažnesnis nuovargio jausmas ir pan.

Lietuvoje tęsiantis grybų karštligei, draudikai perspėja į mišką besiveržiančius grybautojus būti atsargesniems. Nuolat šiltėjant klimatui ilgėja ir erkių sezonas, kuris tęsiasi nuo kovo iki spalio, o piką pasiekia paskutiniaisiais mėnesiais. Dėl šios priežasties sergamumo erkių platinamomis ligomis kreivė taip pat sparčiai stiebiasi viršun, tad apsaugos priemonėmis reikėtų pasirūpinti dar gerokai prieš išvyką miškan.

Kraujo vėžys – tai piktybinis navikas, kuris susiformuoja iš vienos kaulų čiulpų ląstelės, kai ši praranda augimo kontrolę ir ima be perstojo dalytis. Kaulų čiulpuose išvešėję navikinės ląstelės po tam tikro laiko (kelių savaičių ar mėnesių) pradeda spausti normalias kraujo ląsteles, trukdyti joms augti ir bręsti. Ligos simptomai pradeda reikštis, kai organizmas pritrūksta vienos ar kelių rūšių kraujo ląstelių.

Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus atšaukti visi renginiai, siūloma dirbti nuotoliniu būdu, atidarytas mobilus patikrinimo punktas. Mieste dirbantys vaistininkai pasakoja, kad labiausiai gyventojams neramu dėl savo sveikatos. „Eurovaistinės“ Radviliškyje vedėja Zita Turenkienė pasakoja, kad nuo pat ankstyvo ryto vaistinėje klientų yra ir jie nuolat užsuka pasitarti ar įsigyti reikiamų medikamentų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais užregistruoti trys mirties atvejai nuo erkinio encefalito (EE). Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74  ir 45–54 metų amžiaus grupėms. Pernai per visus metus buvo užregistruoti šeši mirties atvejai nuo erkinio encefalito.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai – LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.

Pirmųjų dienų entuziazmas einant į mokyklą daliai vaikų po truputį slopsta. Vaistininkai sako sulaukiantys tėvų klausimų, kaip padėti vaikams turėti daugiau energijos ir noro mokytis. Pastebima, kad daugėja sloguojančių, kosinčių vaikų. Pradėję eiti į mokyklą ar darželį, vaikai ima dažniau sirgti, todėl labai svarbu nuosekliai rūpintis jų imunine sistema.

Lietuvoje gerklų vėžys kasmet diagnozuojamas apie 350–370 gyventojų. Šia liga paprastai serga pagyvenę žmonės, vyrai net 4 kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai gerklų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų asmenys. Tik labai retais atvejais liga diagnozuojama dar nesulaukusiems 40 metų. Būdingas prasidedančio gerklų vėžio simptomas yra balso užkimimas. Daugelis gerklų navikų diagnozuojami ankstyvose stadijose, kai dar yra tikimybė juos išgydyti.

Mokslininkai išsiaiškino, kad garsų knarkimą sąlygoja storas liežuvis. Toks sąryšis rastas pacientams, turintiems lengvą ar sunkią obstrukcinės miego apnėjos formą. Tai – rimtas sutrikimas, dėl kurio miegant atsipalaiduoja gerklės raumenys ir žmogus kuriam laikui nustoja kvėpuoti. Šių pacientų kūno masės indeksas buvo daugiau nei 30. Tokį kūno masės indeksą turintys žmonės laikomi nutukusiais.

Keturių vaikų mama Orinta Donėlė tikrai galėtų pasigirsti įspūdinga figūra. Moteris aktyviai sportuoja, sveikai maitinasi bei savo gyvenimo būdu stengiasi įkvėpti kitus. Ji įsitikinusi, vaikai – ne kliūtis sportuoti ar užsiimti kita mėgstama veikla.  „Vaikai yra ne kliūtis, o priežastis aktyviam gyvenimui. Žinau, kad aktyvus laisvalaikis nėra visų šeimų favoritas.

Kūdikių gelta yra viena dažniausia pasitaikančių naujagimių būklių pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Dėl to pagelsta vaiko akių obuoliai, veidas, rankytės ir viso kūno oda. Vilniaus gimdymo namų gydytoja neonatologė Silva Narbutienė įvardijo dažniausias šio susirgimo priežastis ir nurodė, kada ši liga gali pažeisti naujagimio smegenis. Naujagimių gelta pasireiškia 60–80 proc. visų naujagimių. Neišnešiotiems naujagimiams ji pasitaiko dažniau. Gelta atsiranda per pirmąsias 2–3 gyvenimo paras.

Kai vaikas staiga nebenori valgyti, pradeda skųstis pilvo skausmais, tampa vangus ir irzlus, o galiausiai ima karščiuoti, vemti, viduriuoti – tėvai supranta, kad greičiausiai į duris pasibeldė nepageidaujamas svečias – rotavirusas, liaudiškai vadinamas skrandžio gripu. Medikai pastebi, kad pastaruoju metu susirgimų šia žarnyno infekcija dėl skiepų itin mažėja, tačiau vaikams sugrįžus į mokyklas bei darželius, sąlygos plisti rotavirusui yra labai palankios.

Trumpas atsakymas į šį klausimą yra „Ne“. Mėnesinių nėštumo metu negali būti, tačiau pasitaiko silpnesnis ar stipresnis kraujavimas dėl kitų priežasčių. Mėnesinės yra cikliškas, kelias dienas per mėnesį trunkantis kraujavimas, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, nesilaukianti moteris. Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ prie jos prisitvirtinančią apvaisintą kiaušialąstę, t.y. gimda ruošiasi nėštumui.

Menopauzė (klimaksas) – tai moters gyvenimo tarpsnis, kai kiaušidės nustoja gaminti moteriškuosius lytinius hormonus estrogenus, išnyksta kiaušidžių hormoninė funkcija, baigiasi mėnesinės. Menopauzė diagnozuojama tuomet, kai mėnesinių nebūna 12 mėnesių iš eilės, o kitų patologinių jų nebuvimo priežasčių nenustatoma. Tiesa, pokyčiai vyksta palaipsniui, o ne iš karto, todėl laikotarpis, kai pasireiškia pirmieji vis labiau išsenkančios kiaušidžių funkcijos požymiai, vadinamas premenopauze.

Pasaulyje nesitraukiant Covid-19 pandemijai, vis daugiau žmonių kenčia miego sutrikimus. Laiku nepastebėti miego sutrikimai didina nutukimo, lėtinių ligų ar net insulto riziką, sako specialistai. Ką reikia žinoti apie miegą ir jo reikšmę mūsų gyvenimui, atskleidžia VUL Santaros klinikų neurologės.

VUL Santaros klinikų medikai kviečia šeštadienį, rugsėjo 19 d., pasinaudoti galimybe nemokamai pasitikrinti dėl klastingos ligos ir pasitikrinti didžiausios organizmo kraujagyslės – aortos – diametrą. Medikai kviečia į nuo 11 iki 17 val. prie Mo muziejaus (Vilniuje, Pylimo g. 17) vyksiantį Pasaulinės aortos dienos minėjimą, kurios metu turėsite galimybę nemokamai ir be siuntimo pasitikrinti didžiausios organizmo kraujagyslės – aortos – diametrą.

Buvimas 40 metų ir vyresniems turi daug įvairiausių pliusų: didesnis pasitikėjimas savimi, išmintis, geresnis savęs supratimas. Visgi atsiranda ir naujų iššūkių – kartais siekis numesti svorio, kuomet žmogus yra jau vyresnis nei 40 metų, tampa tikru išbandymu. Daugeliui maždaug nuo tokio amžiaus sulėtėja medžiagų apykaita ir tampa vis sudėtingiau išlaikyti ar pasiekti norimą figūrą.

Net ir stengdamiesi sveikai maitintis ir prisižiūrėti mitybą dažnai suklumpame dėl visuomenėje vyraujančių labai skirtingų ir klaidinančių nuomonių. Neretai sunku atskirti, kurie maisto produktai ir gaminiai išties sveiki, o kurie yra tik tikslingai apgalvotas prekybininkų triukas, norint pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Pateikiame penkis populiariausius mitus apie sveiką mitybą – įsidėmėkite ir neapsigaukite.