Tokius atokius požymius jaučia ne visi, tačiau atsižvelgiant į juos, šiais laikais tai yra viena iš svarbiausių krypčių, kurias numato ir ES kovos su vėžiu planas – 2019 metais paskelbta ES iniciatyva, kuri apibūdinama kaip ES misija kovoje prieš vėžį.
Jos tikslas – pasiekti esminį proveržį kovoje prieš vėžį, ieškoti tokių gydymo metodų, kurie leistų pagerinti pasveikusiųjų gyvenimo kokybę – mažinti šalutinius poveikius, naudoti medicinos technologijas, kurios išsaugotų vaisingumą ateityje ir užtikrintų visavertį gyvenimą.
Vaikų vėžys – retas ir kitoks nei suaugusiųjų
Mūsų šalyje registruojama 15 000–16 000 suaugusiųjų vėžio atvejų per metus, vaikų – 80–90 per metus.
„Stebime vaikų vėžio mažėjančius skaičius, ir tai susiję su demografiniais pokyčiais – jaunimas emigruoja, vaikų šalyje mažėja. Su tuo susiję ir mažėjantys vėžio skaičiai, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė vaikų onkohematologė doc. dr. Jelena Rascon. – Vaikams dažniausiai diagnozuojamos leukemijos ir limfomos, centrinės nervų sistemos vėžys. Didelė retenybė vaikams aptikti dažniausią suaugusiųjų vėžį – krūties, prostatos, žarnyno ar plaučių“.
Vaikų vėžiui prevencijos nėra
Mokslo jau įrodyta, kad vėžiui vystytis įtakos turi žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis), aplinkos tarša, didėjantis gyventojų amžius. Dėl to suaugusiesiems yra numatytos prevencijos programos (krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos), kurios galėtų padėti išvengti apie 40 proc. vėžio atvejų.
Suaugusiųjų vėžio vystymosi priežastys vaikų vėžiui beveik neturi įtakos, prevencinių programų nėra. Pasak doc. dr. J. Rascon, vienintelis dalykas, kuris suteikia galimybę įtarti galimą vėžio vystymąsi vaikui – tai paveldimo vėžio sindromas, kuomet keliems artimiems šeimos nariams ankstyvame amžiuje yra ar buvo diagnozuota piktybinė liga. Tokią šeimą reikėtų tirti genetiškai dėl galimos rizikos susirgti ir vaikams.
Dėmesys gydymui bei jo pasekmėms – ir Europos mastu
Statistinės prognozės numato, kad vėžio daugės – iki 2035 metų šios ligos skaičiai augs apie 20 procentų. Todėl Europos Sąjungos vizija – finansuoti visą paketą priemonių vėžio problemai suvaldyti – ir patikros, ir edukacinės programos, ir inovatyvus gydymas. „Vaikų vėžio temai – kaip jo išvengti ir kaip gydyti, kaip stebėti sveikatos būklę po gydymo – taip pat skiriamas milžiniškas dėmesys.
Dėl to ypač aktyviai kalbama apie profilaktinę sveikatos patikrą šeimos gydytojo kabinete, apie skiepijimą nuo papilomos viruso. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ligos stadijos – ankstyvą vėžį gydyti daug efektyviau, todėl „žalių koridorių“ sistema yra ypač svarbi, – aiškina doc. dr. J. Rascon. – Visuose šiuose etapuose skatintinas visuomenės budrumas ir iniciatyvos: juk savo vaiką geriausiai pažįsta būtent tėvai – jo savijautą, nusiskundimus jie pirmiausia pamato ir išgirsta.
Visada raginame kreiptis pagalbos kartojantis karščiavimo epizodams, vaikui išblyškus, išliekant atkakliam pykinimui ir vėmimui – tėvelius kviestume būti budrius, šeimos gydytojas skirs tyrimus, siųs konsultacijai į aukštesnio lygio įstaigą. VUL Santaros klinikų vaikų onkohematologai konsultuoja visada, kai reikia pasitarti dėl diagnozės ar gydymo“.
Žmonėms rūpi, kaip yra gydomas vėžys, ar prieinamas inovatyvus gydymas mūsų šalies gyventojams: „Inovatyvių medikamentų prieinamumas pacientams ir klinikinių tyrimų galimybės – Europos sveikatos politiką formuojančių politikų akiratyje, – sako doc. dr. J. Rascon. – Vėžiui gydyti naudojami inovatyvūs vaistai, tik Santaros klinikose vaikams atliekamos kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos. Turima vaikų vėžio gydymo patirtis, komplikacijų valdymas padeda nugalėti ligą“.
Tačiau Europos medikų dėmesys piktybinių ligų gydymui neslopsta, nes vaikai – tai nėra maži suaugusieji. Pasak doc. dr. J. Rascon, vaikams atlikti vaistų klinikinius tyrimus labai sudėtinga dėl nedidelių sergančiųjų skaičių. Todėl medikamentai ir jų kombinacijos skiriamos tokios pačios kaip ir suaugusiesiems, koreguojant dozes.
Paprastai vaikams skiriamos santykinai didesnės vaisto dozės, nes vaikų medžiagų apykaita greitesnė nei suaugusiųjų ir vaistinė medžiaga iš organizmo pasišalina greičiau. Tobulinant gydymo schemas, be galo svarbu kaupti informaciją apie ligas, kurti tarptautines duomenų bazes tam, kad vaikai pasveiktų ir gyventų visavertį gyvenimą.
80 procentų vaikų pasveiksta
„Išgydomų vaikų po vėžio diagnozės skaičiai nuteikia optimistiškai – didžioji dauguma pasveiksta. Tačiau gydymo pasekmės jaučiamos dar ilgai po gydymo – tiek fizinės, tiek psichologinės, – sako gydytoja vaikų onkohematologė J. Rascon. – Šiuo metu mirtingumas dėl gydymo metu išsivysčiusių komplikacijų ženkliai sumažėjo dėl sukauptos medikų patirties, pagarėjusio sveikatos sistemos finansavimo, nuolat diegiamų inovacijų, dalyvavimo tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose.
Tačiau didžiąją dalį vis dar mirštančių vaikų nugali vėžys ir tai yra pagrindinis medikų rūpestis.
Dėl to visa medicininė visuomenė ir Europos politikai kuria rekomendacijas, kurios padėtų išvengti vaikų mirčių, kurios leistų geriau ištirti vėžio išsivystymo priežastis, kurti pažangias gydymo priemones, padėsiančias efektyviau gydyti piktybinę ligą ir sukeltų kuo mažiau išliekančių sveikatos sutrikimų vaikams suaugus“.
Rugsėjo mėnesį PSO yra paskelbusi vaikų vėžio žinomumo mėnesiu.
