Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, sergamumas EE turi išreikštą sezoniškumą, kuris susijęs su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje. Sezoninis EE sergamumo pakilimas registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu užregistruojama virš 80 proc. visų sergančiųjų erkių encefalitu.
„Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Tai yra miškininkai, medžiotojai, lauko darbininkai, uogautojai, grybautojai, žemdirbiai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai), kariai. Erkiniu enfalitu dažniau serga suaugę žmonės, o didžiausias sergamumas registruojamas 45–54, 55–64 ir 65–74 metų amžiaus žmonių grupėse. Vyresnio amžiaus asmenims liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai“, – pažymi A. Bartulienė.
Erkinis encefalitas – sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus), kurios paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje. Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia. EE galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną. Tačiau tokie atvejai yra reti.
EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu.
Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo EE siekia 0,5–4 proc.
ULAC medikai primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti jau nuo vienų metų.
Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:
dėvėti tinkamus drabužius; einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos); repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei
gamtoje dėvimi drabužiai;
grįžus iš gamtos (miško), kūną gerai apžiūrėti; vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta);
vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes;
sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi; būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas; šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.
