Dėl šios priežasties sergamumo erkių platinamomis ligomis kreivė taip pat sparčiai stiebiasi viršun, tad apsaugos priemonėmis reikėtų pasirūpinti dar gerokai prieš išvyką miškan.
Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovo Ronaldo Grizicko teigimu, erkių platinamų ligų atvejų šiemet nustatyta daugiau ir prognozuojama, kad skaičius turėtų tik didėti.
„Praėjusiais metais iš viso užfiksavome 66 erkių užkrečiamų ligų atvejus, kurių bendra žala siekė 19 500 eurų, o šiemet, dar nepasibaigus erkių sezonui, jau turime 67 atvejus, už kuriuos apdraustiesiems jau išmokėta 23 650 eurų“, – sako jis.
Pasak eksperto, tarp bendrovėje apsidraudusiųjų ir užsikrėtusiųjų erkių platinamomis ligomis šiemet, kaip ir pernai, dominuoja Laimo liga. Šiais metais užfiksuota 60 Laimo ligos atvejų, kai erkinio encefalito – 7.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) taip pat fiksuoja didesnį sergamumą erkių sukeltomis ligomis – per pirmąjį šių metų pusmetį visoje šalyje užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu, o tai beveik trečdaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai). Taip pat stebimas ir Laimo ligos atvejų didėjimas – per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 166 susirgimai Laimo liga, tai 66 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet nustatyta 100 atvejų.
Daugiausia atvejų – Kaune ir Panevėžyje
Draudimo bendrovės duomenimis, šiemet daugiausia erkių užkrečiamų ligų atvejų nustatyta Kaune ir Panevėžyje – po penkis. 4 atvejai fiksuoti Molėtų rajone, o po 3 susirgimus – Vilniuje ir Vilniaus rajone, Visagine bei Rokiškio rajone.
„Sergamumo tendencijos išliko panašios. Praėjusiais metais taip pat išsiskyrė Kaunas bei Panevėžys – atitinkamai 8 ir 9 atvejai. Tačiau pirmoje vietoje su 10 užsikrėtimų buvo Vilniaus miestas“, – teigia R. Grizickas.
Priminimas grybautojams – pasiruošti ne tik krepšelį
ULAC duomenimis, daugiametė sergamumo erkiniu encefalitu dinamika rodo, kad sergamumo šia liga pikas Lietuvoje stebimas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų šia liga susirgusių asmenų.
Tuo tarpu grybų rinkimo karštligė tik prasideda rugsėjį, tad einant į mišką grybauti ir tinkamai neapsisaugojus nuo erkių sukeliamų ligų kyla nemaža rizika jomis susirgti.
„Eidami į mišką žmonės apsiauna patogia avalyne, pasiruošia peilį bei krepšelį laimikiui, tačiau turėtų padaryti kur kas daugiau. Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai, tačiau jais reikėtų pasirūpinti kur kas anksčiau nei dieną prieš išvyką į mišką, o nuo Laimo ligos vakcinos nėra – tai reiškia, kad būtina taikyti ir kitas apsaugos priemones, nes niekada nėra aišku, kurį užkratą nešiojanti erkė gali įsisiurbti“, – pranešime spaudai aiškina R. Grizickas.
Pasak jo, norint apsisaugoti, pirmiausia reikalinga tinkama apranga. Nors erkė užropoti ant kūno gali ir nuosavame kieme, visgi daugiausiai jų aptinkama miškingose zonose ir vietovėse, kuriose auga aukšta žolė. Keliaujant į tokias vietas patartina rengtis kuo šviesesnius ir visą kūną dengiančius drabužius, kad erkės būtų labiau pastebimos, taip pat pridengti galvą. Grįžus namo rekomenduojama atidžiai save apžiūrėti prieš veidrodį ir įsitikinti, kad ant kūno nėra ropojančių ar įsisiurbusių erkių.
„Sumažinti parazito įsisiurbimo riziką įmanoma ir naudojant specialius juos atbaidančius repelentus bei apyrankes. Taip pat patarčiau su savimi turėti ir specialų erkių traukiklį, nors išlieka didelė galimybė, kad iki tol, kol bus pastebėta, erkė jau bus spėjusi pridaryti žalos“, – tikina R. Grizickas.
