Kaulų čiulpuose išvešėję navikinės ląstelės po tam tikro laiko (kelių savaičių ar mėnesių) pradeda spausti normalias kraujo ląsteles, trukdyti joms augti ir bręsti. Ligos simptomai pradeda reikštis, kai organizmas pritrūksta vienos ar kelių rūšių kraujo ląstelių.
Žinoma, konkretaus kraujo naviko, kurį būtų galima pamatyti ar pačiupinėti, nėra, jis tarsi išsisėja kaulų čiulpuose (dažniausiai vidinėje krūtinkaulio dalyje, dubens kauluose), navikinių ląstelių patenka ir į kraujotaką.
Lietuvoje kasmet onkologinės kraujo ligos diagnozuojamos daugiau nei 1000 pacientų.
Kraujo vėžio simptomai
Pirmieji kraujo vėžio simptomai gali būti nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas ir skausmas, retkarčiais be jokios priežasties pasireiškiantis nestiprus karščiavimas, dygėjimasis maistu ir kvapais, kaulų skausmas. Dėl tokių, atrodytų, nereikšmingų simptomų žmonės paprastai nesikreipia į gydytoją.
Dažniausiai prasidedančią ligą pirmieji diagnozuoja giminaičiai ar draugai: „visas išbalęs, sulysęs, oda kaži kokia sausa ir pageltusi, jau kurį lauką mieguistas arba atvirkščiai – neįprastai irzlus“.
Sergant kai kuriomis onkologinėmis kraujo ligomis žymiai padidėja blužnis ir kepenys, ima pūsti pilvą, padidėja jo apimtis, atsiranda maudžiantis skausmas po šonkauliais, kartais gali kraujuoti iš dantenų ar nosies, išberti odą, dėl menkiausio prisilietimo ar net savaime atsirasti mėlynių. Paprastai tokie simptomai pranašauja, kad liga jau pažengusi.
Limfomos pirmasis požymis – padidėję, bet neskausmingi limfiniai mazgai, dažniausiai pažastyse, kirkšnyse, virš raktikaulio ar kaklo srityje. Jeigu atsirado tokių mazgelių, nedelskite kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas jus apžiūrės, paskirs tyrimus, tikriausiai ir ultragarsinį padidėjusių limfmazgių tyrimą, prireikus pasiųs pas specialistus: chirurgą, onkologą ar hematologą.
Hematologas – tai gydytojas, kuris gydo kraujodaros sistemos ligas.
Tyrimai ir kraujo vėžio diagnostika
Leukemija diagnozuojama atlikus kraujo tyrimus. Bendras kraujo tyrimas padeda nustatyti piktybinės ligos pobūdį. Diagnozei patvirtinti atliekama kaulų čiulpų biopsija: specialia adata duriama į dubenkaulį (rečiau – į krūtinkaulį) ir iš paciento kaulų čiulpų paimamas nedidelis kiekis akytosios medžiagos su kraujo ląstelėmis, o prireikus – ir nedidelis gabalėlis kaulo.
Patyręs gydytojas preparatus ištiria mikroskopu ir nustato vėžio rūšį, piktybiškumą, kaulų čiulpų pažeidimo lygį. Jis taip pat gali atlikti citogenetinius tyrimus, kurie parodo, ar nėra pakitusių chromosomų bei specifinių baltymų, kuriuos gamina tam tikros naviko ląstelės. Pagal vienų ar kitų baltymų kiekį vėžinėse ląstelėse galima labai tiksliai nustatyti ligos prigimtį.
Kodėl taip svarbu nustatyti, iš kurių ląstelių išsivystė vėžys. Mūsų organizme vienu metu auga ir bręsta daugybė įvairių ląstelių, todėl galėtume daryti prielaidą, kad ir pvz., leukemijos rūšių gali būti daugybė. Tai ne visai tiesa: dažniausiai pasitaikančios leukemijos rūšys jau seniai ištirtos.
Tačiau tobulėjant diagnostikos metodams nustatoma vis daugiau kraujo vėžio rūšių. Įvairūs navikai skirtingai reaguoja į gydymą, todėl jiems gydyti prireikia skirtingų medikamentų ar jų derinių. Norint parinkti gydymui tinkamiausią vaistą būtina žinoti navikinių ląstelių prigimtį.
Šaltinis: iveikvezi.lt
