„Yra tokia statistika, kad bent vieną kartą iki penkerių metų kiekvienas pasaulio vaikas suserga roto virusine infekcija. Tai iki penkerių metų praktiškai visi vaikai būna persirgę, kai kurie sirgę net ir po kelis kartus.
Anksčiau tai buvo tikrai labai dažna ir didelė problema Lietuvoje visuomenės sveikatos požiūriu, sirgdavo labai daug vaikų. Dabar matome drastišką susirgimų mažėjimą, nes pradėjome skiepyti mažus vaikus, jie nebeplatina infekcijos.
Jei anksčiau iš visų viduriuojančių vaikų turėdavome apie 80 procentų vien sergančių rotavirusine infekcija, dabar matome kitokią situaciją, pacientų yra nedaug, todėl matome, kad skiepų poveikis yra neįtikėtinas“, – tv3.lt portalui sako VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro, vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė.
Sunkiausiai serga maži vaikai
Gydytoja sako, kad rotavirusas yra vaikų liga, ja serga pakankamai mažai suaugusiųjų:
„Daugiausia serga vaikai iki penkerių metų, tai yra mažų vaikų infekcija. Kadangi juos prižiūri tėvai, tai būna, kad užsikrečia ir jie, bet tai niekada nebuvo suaugusiųjų problema.
Sunkiausia infekcijos forma pasireiškia patiems mažiausiems – kūdikiams, vaikams iki dviejų metų. Jei vaikai vemia, karščiuoja, labai gausiai viduriuoja, jie labai greitai netenka skysčių, reikia atstatyti jų balansą. Kai kuriems gali prireikti ir mūsų pagalbos, nes jei vaikas labai vemia, tu nelabai jį pagirdysi, tada reikia statyti lašines.“
Specialistė sako, kad besivystančiose šalyse šis virusas vadinamas vaikų žudiku, mat ten vaikai dehidratuoja ir dėl komplikacijų žūsta. Tačiau išsivysčiusiose šalyse tokių dalykų nepasitaiko, nes tėvai iškart pastebi infekcijos simptomus.
„Vaikai pradeda vemti, viduriuoti – tai yra požymiai, kurių nė vienas tėvas negali pražiopsoti, nes tu matai tai čia ir dabar. Karščiavimo galbūt kai kurie gali ir nesuprasti, bet kai vemia ir viduriuoja, jau nori nenori pamatysi, kad reikia pagalbos.“
Svarbi rankų higiena
I. Ivaškevičienė nurodo, kad rotavirusinė infekcija plinta per nešvarias rankas arba užterštus daiktus, todėl norint nuo jos apsisaugoti būtina ypatingą dėmesį skirti rankų higienai.
„Pats pagrindinis dalykas būtų rankų higiena, bet, aišku, ir tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, netinkamas sauskelnių keitimas, buvimas dideliuose kolektyvuose ir naudojimasis žaislais vieno vaiko su kitais didina riziką.
Įsivaizduokim, kad serga dvimetis trimetis ir viduriuojantis vaikas taip į aplinką išskiria labai daug virusų. Jis gali užteršti aplinką pats to nesuprasdamas ir nežinodamas, nes dvimečio trimečio higienos įgūdžiai nėra labai geri“, – sako skyriaus vedėja.
Būtent dėl šios priežasties virusui labai lengva plisti darželiuose ir mokyklose:
„Darželiuose viduriuojantis vaikas gali tą virusą platinti kitiems vaikams. Jeigu į tokią aplinką pateks kitas mažas vaikas, beveik šimtaprocentinė tikimybė, kad jis užsikrės. Jie ir žaislus į burną deda, galų gale, jie gali paimti tą žaislą, o vėliau, nenusiplovę rankų, jas įkišti į burną.
Virusas išskiriamas su išmatomis, bet juo užsikrečiama per burną. Todėl saugotis reikia rūpinantis rankų higiena. Ir, pavyzdžiui, jeigu žinote, kad jūsų draugų šeimoje yra viduriuojantis vaikas, tai galbūt nebūtų gera mintis eiti pas juos į svečius aplankyti, reikėtų vengti kontakto su galimai sergančiu.“
Nors tinkama rankų higiena gali padėti išvengti rotaviruso, vis tik pagrindinis būdas apsisaugoti, anot specialistės, yra laiku nuo jo pasiskiepyti.
Specifinio gydymo nėra
Medikė sako, kad rotavirusu vidutiniškai sergama apie 5 dienas, o sergantysis kitus užkrėsti gali maždaug 10 dienų nuo susirgimo.
„Sirgimo laikas būna įvairus, tai priklauso nuo to, kada vaikas užsikrėtė, kokio jis yra amžiaus ir panašiai, bet vidutiniškai tai būtų apie penkias dienas. Tačiau jei pamatėte, kad šiandien vaikas viduriuoja, nuo šiandien pridėkite dešimt dienų, kurias jis turėtų neiti į kolektyvą, nes taip galėtų užkrėsti kitus.
Jei vaikas nuėjo į kolektyvą ir užteršė aplinką, tai joje šie virusai gyvybingi gali išlikti apie dvi savaites“, – nurodo gydytoja.
Ji pabrėžia, kad specifinio gydymo nuo rotaviruso, deja, nėra:
„Pavyzdžiui, nuo gripo mes turime vaistus, bet nuo rotavirusinės infekcijos gydymo nėra. Todėl mes turime srėbti pasekmes, koreguoti esamą situaciją ir atstatyti skysčių bei elektrolitų balansą organizme. Vienas iš būdų tai padaryti yra druskiniais tirpalais.
Mineraliniai vandenys netinka, nes ten nėra subalansuoto tinkamo elektrolitų kiekio. Dar vaikams labai svarbu ir gliukozė. Todėl yra rekomenduojami taip vadinami mažo osmosinio slėgio druskiniai tirpalai su gliukoze. Juos geriausia būtų įsigyti vaistinėje“, – dalijasi I. Ivaškevičienė.
