Europa

Italija trečiadienį ruošiasi atsisveikinti su buvusiu ministru pirmininku Silvio Berlusconi – į 87-uosius ėjusio milijardieriaus valstybines laidotuves Milane turėtų susirinkti tūkstančiai žmonių. Atsisveikinimo su pirmadienį mirusiu S. Berlusconi ceremonija vyks gotikinėje miesto Duomo katedroje ir bus tiesiogiai rodoma šalia jos esančioje aikštėje įrengtuose dideliuose ekranuose.

Europos aplinkos agentūra (EAA) trečiadienį pranešė, kad nuo 1980 metų ekstremalios oro sąlygos Europoje pareikalavo beveik 195 000 žmonių gyvybių ir padarė daugiau kaip 560 mlrd. eurų ekonominių nuostolių. 1980–2021 metais „dėl potvynių, audrų, karščio ir šalčio bangų, miškų gaisrų ir nuošliaužų žuvo beveik 195 000 žmonių“, teigiama EAA ataskaitoje. „Kad išvengtume tolesnių nuostolių, turime skubiai pereiti nuo reagavimo į ekstremalius orų reiškinius.

Aktyvistai antradienį pranešė, kad dviem protestuotojams, kurie prisiklijavo prie Vatikano muziejuose esančios senovinės skulptūros pagrindo, nurodyta atlyginti 28 000 eurų žalą. Dviem Italijos aplinkos apsaugos aktyvistams – grupės „Paskutinė karta“ (Last Generation) nariams – taip pat buvo skirta bauda ir lygtinė laisvės atėmimo bausmė už tai, kad jie priklijavo savo rankas prie Laokoono statulos pagrindo.

Praėjusiais metais daugiau žmonių nei bet kada anksčiau buvo priversti palikti savo namus, teigiama trečiadienį pristatytoje Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) metinėje ataskaitoje. Ataskaitoje „Pasaulinės priverstinio gyventojų persikėlimo tendencijos 2022“ nurodoma, kad praėjusiais metais dėl karo, persekiojimų, smurto ir žmogaus teisių pažeidimų savo gyvenamąsias vietas paliko rekordinis žmonių skaičius – 108,4 milijono. UNHRC pareiškė, kad 2021-aisiais šis skaičius buvo 19,1 mln.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį mirusį Italijos buvusį ministrą pirmininką Silvio Berlusconi pavadino „svarbia šiuolaikinės Italijos figūra“. „(Taip pasitraukia) svarbi šiuolaikinės Italijos figūra, daugelį metų užėmusi centrinę politinės scenos dalį“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime, kuriame E. Macronas pareiškė „nuoširdžią užuojautą jo artimiesiems ir Italijos žmonėms“....

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas truks kelias savaites ar net mėnesius. „Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo prieš kelias dienas“, – sakė E. Macronas, Eliziejaus rūmuose kalbėdamas kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. „Jis bus dislokuotas per kelias savaites ar net mėnesius“, – pridūrė jis.

 Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį vaizdo pranešime pareiškė, kad 86-erių velionis Silvio Berlusconi buvo vienas įtakingiausių vyrų Italijos istorijoje.  Charizmatiškasis šalies ekspremjeras, kuris daug metų sirgo, vadovavo dešiniojo sparno partijai „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia), jaunesniajai G. Meloni koalicinės vyriausybės partnerei.

Vokietijos teismai nuo pirmadienio pradeda nagrinėti ieškinius dėl nepageidaujamų reakcijų, patirtų po skiepijimo nuo koronaviruso, praėjus daugiau nei dvejiems metams po vienos sparčiausių ir plačiausiai taikytos pasaulyje vakcinacijos kampanijų. 2020 metų pradžioje kilus pandemijai, dėl kurios buvo uždarytos sienos ir milijonai žmonių liko įkalinti savo namuose, vakcinų nuo COVID-19 pasirodymas buvo laikomas išsigelbėjimu.

Vokietijoje pirmadienį prasideda didžiausios NATO istorijoje oro pajėgų dislokavimo pratybos. Iki birželio 23 dienos vyksiančios pratybos „Air Defender 23“ buvo planuojamos jau ilgą laiką, tačiau dabar žymi Aljanso siekį pademonstruoti savo pajėgumus tvyrant didelei įtampai su Rusija. Apie 10 000 dalyvių ir 250 orlaivių iš 25 šalių reaguos į imituojamą išpuolį prieš NATO valstybę narę. Vien Jungtinės Valstijos siunčia 2 000 JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos karių ir apie 100 lėktuvų.

Pirmadienį, eidamas 87-uosius metus, ligoninėje mirė buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Apie tai praneša Italijos leidinys „Corriere della Sera“. S. Berlusconi sirgo leukemija ir birželio 10-ąją buvo paguldytas į Milano ligoninę atlikti įprastų patikrinimų, penktadienį pranešė gydytojai. 86-erių metų milijardierius žiniasklaidos magnatas buvo hospitalizuotas San Rafaelės ligoninėje planiniams patikrinimams, susijusiems su jo kraujo vėžiu, sakoma jo gydytojų pareiškime.

Vienuolikmetė britų tautybės mergaitė buvo nušauta, o jos tėvas sunkiai sužeistas, kai jų kaimynas olandas Šiaurės vakarų Prancūzijoje pradėjo šaudyti, pranešė pareigūnai. Pirminiais tyrimo duomenimis, šeštadienio vakarą šeima buvo savo namų sode Sen Herbo kaime netoli Kempero Bretanėje, kai pasirodė kaimynas su šaunamuoju ginklu. Apie 22 val. (23 val. Lietuvos laiku) į įvykio vietą atskubėjo teisėsaugos pareigūnai, sekmadienį pareiškime nurodė Kempero prokurorė Carine Halley.

Gitanas Nausėda tikina, kad yra nemaža tikimybė Švedijai tapti Aljanso nare dar iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo.  Švedija tuo metu stengiasi įgyvendinti jai nurodytus Turkijos reikalavimus, nors Stokholme dėl to vyksta protestai. O kur dar NATO ir Europos Sąjungos galvos skausmu vadinama Vengrija.

Estijos policijos ir sienos apsaugos departamentas, rekomendavus Saugumo policijai (KaPo) anuliavo leidimą gyventi šalyje pilietei Zojai Paliamar. Moteriai dešimčiai metų uždrausta atvykti į Šengeno zoną. Birželio 8-ąją Estijos saugumo tarnyba pranešė anuliavusi „asmens be pilietybės“ leidimą nuolatos gyventi šalyje Kremliaus politikos aktyvistei Z. Paliamar. Pažymima, kad ji šiuo metu ir taip yra išvykusi gyventi į Rusiją.

Praėjus dienai po to, kai Ansi miesto Prancūzijos Alpėse parke vyras peiliu sužalojo keturis vaikus ir du suaugusiuosius, dviejų vaikų būklė tebėra kritinė, penktadienį pranešė vyriausybė. „Kaip suprantu, vis dar yra du vaikai, kurių būklė kritinė“, – duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė vyriausybės atstovas Olivier Veranas. Prancūzijos prezidentas prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį aplankys per išpuolį nukentėjusius žmones, pranešė prezidentūra.

Vengrija penktadienį nepriimtinu pavadino Europos Sąjungos susitarimą peržiūrėti bloko taisykles dėl prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimo šalyse narėse. „Briuselis piktnaudžiauja savo valdžia. Jie nori jėga perkelti migrantus į Vengriją. Tai nepriimtina, jie nori per prievartą paversti Vengriją migrantų šalimi“, – cituodamas vengrų premjerą Viktorą Orbaną socialiniame tinkle „Twitter“ rašė vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė apie naują strateginį paktą, o jų lyderiai dedikavo vadinamuosius ypatingus šių šalių santykius kovai su Rusija, Kinija ir ekonominiu nestabilumu. Aukščiausiojo lygio susitikime Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Joe Bidenas ir JK premjeras Rishi Sunakas aptarė Rusijos invaziją į Ukrainą ir žaibišką dirbtinio intelekto raidą.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) teigia, kad ES vyriausybės turėtų pasirengti nuolatinei pabėgėlių iš Ukrainos integracijai. Ketvirtadienį Vienoje paskelbtoje metinėje ataskaitoje agentūra nurodo, kad dabartinės pagalbos priemonės turėtų būti labiau orientuotos į moteris ir vaikus – didžiąją pabėgėlių dalį, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA. Raginimas nuskambėjo tęsiantis 2022 metų vasarį Kremliaus pradėtam plataus masto karui Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasmerkė „absoliutaus bailumo išpuolį“ po to, kai Prancūzijos Alpėse esančiame Ansi miestelyje vyras peiliu sužeidė keturis ikimokyklinio amžiaus vaikus ir suaugusįjį. „Šį rytą Ansi parke įvykdytas absoliutaus bailumo išpuolis. Vaikai ir suaugęs žmogus kovoja dėl savo gyvybių. Tauta sukrėsta.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį viešėdamas Vašingtone paskelbė apie pirmąjį pasaulyje aukščiausiojo lygio susitikimą dirbtinio intelekto klausimais, siekdamas, kad britai imtųsi vadovaujančio vaidmens suvaldant galimą pražūties pavojų. Ketvirtadienį R. Sunakas Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu. Abu lyderiai per derybas taip pat pareikš tvirtą paramą Ukrainai.

Viename Austrijos tunelių trečiadienį užsidegus traukiniui buvo evakuota apie 200 jo keleivių, pranešė pareigūnai. Per incidentą apie 45 keleiviai patyrė nesunkių sveikatos sutrikdymų, greičiausiai dėl įkvėptų dūmų, naujienų agentūrai AFP pranešė vietos policija. Trečiadienio vakarą traukinys, vykstantis į Hamburgą ir Amsterdamą, važiavo tuneliu netoli Insbruko Austrijos Alpėse, kai jo viršutinis laidas, AFP sakė Austrijos geležinkelių operatorės OeBB atstovas spaudai.

Vokietija ruošiasi surengti didžiausias NATO istorijoje oro pajėgų dislokavimo pratybas, trečiadienį pranešė Vokietijos ir JAV pareigūnai. Jomis bus siekiama padaryti įspūdį tiek sąjungininkams, tiek potencialiems priešininkams, pavyzdžiui, Rusijai. Kitą savaitę prasidėsiančiose pratybose „Air Defender 23“ dalyvaus 10 000 karių ir 250 orlaivių iš 25 šalių. Vien Jungtinės Valstijos siunčia 2 000 karių ir apie 100 lėktuvų. Pratybose bus reaguojama į imituojamą išpuolį prieš NATO valstybę narę.

Europos Komisija, sekdama Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo respiracinio sincitinio viruso (RSV), skirtą 60 metų ir vyresniems žmonėms, trečiadienį pranešė jos gamintoja „GlaxoSmithKline“ (GSK). „Šis „Arexvy“ patvirtinimas reiškia, kad suaugusieji pirmą kartą gali būti skiepijami nuo RSV ligos“, – pareiškime teigė GSK vyriausiasis mokslo darbuotojas Tony Woodas. JAV patvirtino preparatą praėjusį mėnesį.

Taline antradienio vakarą prasidėjo Estijos, Latvijos ir Lietuvos LGBTIQ kultūros ir solidarumo festivalis „Baltic Pride“. Šių metų šūkis – „Vienas už visus ir visi už lygybę“, kuris taip pat iliustruoja ir pabrėžia su santuokų lygybe susijusias temas.

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad įvedė sankcijas devyniems Rusijos pareigūnams, susijusiems su Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos įkalinimu. 41 metų V. Kara-Murza balandį buvo nuteistas 25 metams griežto režimo kalėjime už išdavystę ir dėl kitų kaltinimų, susijusių su Rusijos karo Ukrainoje kritika. Tai ilgiausia pastaraisiais metais Rusijos opozicijos veikėjams skirta bausmė.

Socialinis tinklas „Twitter“, anot Europos Sąjungos komisarės, pasirinko konfrontaciją, pasitraukdamas iš savanoriško ES dezinformacijos praktikos kodekso, kuriuo nustatomos pagrindinės taisyklės būsimam Europos skaitmeninių paslaugų įstatymui. „Manome, kad tai yra „Twitter“ klaida. „Twitter“ pasirinko sunkų kelią. Jie pasirinko konfrontaciją“, – pirmadienį žurnalistams sakė Europos Komisijos (EK) narė Vera Jourova.

Stokholme šimtai žmonių sekmadienį protestavo prieš naujus kovos su terorizmu teisės aktus, kurie buvo priimti atsižvelgiant į Turkijos nepritarimą Švedijos siekiui įstoti į NATO. Demonstraciją organizavo grupės, artimos uždraustai Turkijoje Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri šią savaitę perspėjo, kad teroristams neleidžiama protestuoti Švedijoje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį pasiūlė skubius įstatymo, kuriuo būtų sukurta nauja institucija, tirianti Rusijos įtaką Lenkijoje, pakeitimus. Pranešimas pasirodė po to, kai kritikai, įskaitant Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, išreiškė susirūpinimą naujuoju įstatymu.

Naujoji Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) vadovė pasmerkė tendenciją demonizuoti pažeidžiamus migrantus siekiant politinės naudos ir sakė sieksianti, kad šis požiūris pasikeistų.  Praėjusį mėnesį Amy Pope tapo pirmąja moterimi, išrinkta vadovauti TMO. Anksčiau šią savaitę duodama interviu naujienų agentūrai AFP ji sakė, kad kai kurios šalys ir grupės naudoja migrantus kaip ginklą, siekdamos užsitikrinti politinių taškų.

Europos lyderiai ketvirtadienį susitinka Moldovoje – viename pažeidžiamiausių žemyno strateginės fronto linijos taškų – norėdami pademonstruoti Maskvai diplomatinę jėgą ir vienybę. Europos politinė bendrija (EPB), vienijanti 27 Europos Sąjungos šalis ir 40 jų sąjungininkių, savo antrajam viršūnių susitikimui pasirinko mažytę Ukrainos kaimynę Moldovą.

Švedijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį sakė, kad Stokholmas įvykdė visus įsipareigojimus dėl stojimo į NATO, ir paragino Turkiją bei Vengriją leisti jo šaliai prisijungti prie Aljanso. „Tai niekada nebuvo sprintas, tai – maratonas, o dabar jau matome jo pabaigą“, – per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle sakė Tobias Billstromas. Kiek anksčiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tame pačiame susitikime sakė, kad netrukus nuvyks į Ankarą spausti dėl Švedijos narystės Aljanse.

Latvijos parlamentas trečiadienį šalies prezidentu išrinko ilgametį užsienio reikalų ministrą Edgarą Rinkevičių. Tai patyręs latvių politikas, kuriam nesutrukdė ir tas faktas, kad konkurentai bandė prikišti jo seksualinę orientaciją. Prezidento postą E. Rinkevičius, kurio kandidatūrą iškėlė premjero Krišjanio Karinio „Naujoji vienybė“, perims birželio pradžioje, kai baigsis dabartinio Latvijos vadovo Egilo Levito kadencija.

Europos Sąjunga antradienį įvedė sankcijas septyniems asmenims, kaltinamiems mėginimu destabilizuoti Moldovą – vieną skurdžiausių Europos šalių, kuri ribojasi su Ukraina. Sprendimas priimtas likus dviem dienoms iki ketvirtadienį Moldovoje įvyksiančio antrojo Europos politinės bendrijos (EPB) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvaus 47 valstybių ir vyriausybių vadovai.

Netoli Moldovos sostinės Kišiniovo vyksiantis 47 Europos lyderių susitikimas turėtų pasiųsti Rusijai aiškią žinią, nors gal ir nebus daug laiko išsamiai aptarti saugumo strategiją. Trapi Moldovos demokratija gyvena Maskvos invazijos į kaimyninę Ukrainą šešėlyje, Rusijos remiamiems agentams bandant pakenkti Moldovos siekiams integruotis į Europos Sąjungą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį išreiškė viltį, kad NATO galės priimti Švediją per aukščiausiojo lygio susitikimą liepą. Jis tai pareiškė praėjus dviem dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepo Tayyipas Erdoganas, blokuojantis šios Šiaurės šalies paraišką, buvo perrinktas naujai kadencijai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pasmerkė išpuolius prieš Aljanso pajėgas Kosove po to, kai per susirėmimus su etninių serbų protestuotojais buvo sužeista 30 jo taikos palaikymo pajėgų karių. „Griežtai smerkiame neišprovokuotus išpuolius prieš KFOR karius Kosovo šiaurėje, per kuriuos buvo sužeista 30 taikos palaikymo pajėgų karių. Tokie išpuoliai yra nepriimtini ir turi būti nutraukti“, – Osle sakė J. Stoltenbergas.

Europos Sąjungos ministrai antradienį išreiškė diskomfortą dėl to, kad kitais metais rotacijos tvarka blokui turi pirmininkauti Vengrija, tačiau Budapeštas tikina, kad niekas nesutrukdys jam imtis šio svarbaus vaidmens. Ketvirtadienį Europos Parlamentas balsuos dėl neįpareigojančios rezoliucijos su raginimu ES sostinėms pripažinti Vengriją netinkama pirmininkauti blokui 2024 metų antrąjį pusmetį. Tai bus labai svarbus laikotarpis iškart po Europos Parlamento rinkimų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad visiškai įmanoma, jog sprendimas dėl Švedijos narystės NATO bus priimtas iki liepą Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo. Pareiškimas pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepo Tayyipas Erdoganas, blokuojantis šios Šiaurės šalies paraišką, buvo perrinktas naujai kadencijai.

Latvijos naujienų agentūra LETA pranešė, kad per pastarąsias keturias dienas nuo bandymo neteisėtai kirsti Latvijos sieną su Baltarusija buvo sustabdyti 120 migrantų. Šiais metais iš viso tai buvo uždrausta 3 576 asmenims. 185 asmenims leista atvykti į Latviją dėl humanitarinių priežasčių. Atsižvelgdama į nuolatinius nelegalios migracijos keliamus iššūkius Latvijos vyriausybė vasario 1 dieną nusprendė pratęsti nepaprastąją padėtį pasienio su Baltarusija regionuose iki gegužės 10 dienos.

Norvegijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad prie Švedijos krantų atplaukė baltasis delfinas, kuris prieš ketverius metus pirmą kartą buvo stebimas arktinėje Norvegijos dalyje už beveik 2 000 km į šiaurę. Tuomet jis buvo su, kaip manoma, pritvirtinta rusiška įranga ir atplaukė iš vieno Rusijos karinio objekto.

NATO antradienį pranešė, kad po susirėmimų Kosovo šiaurėje, per kuriuos buvo sužeista 30 Aljanso vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų (KFOR) karių, į šią šalį siunčia papildomas pajėgas. „Papildomų NATO pajėgų dislokavimas Kosove yra protinga priemonė siekiant užtikrinti, kad KFOR turėtų pajėgumus, reikalingus saugumui palaikyti pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandatą“, – pareiškime teigė sąjungininkų jungtinių pajėgų vadavietės Neapolyje vadas admirolas Stuartas B. Munschas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį telefonu kalbėdamasis su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasmerkė naujus Rusijos smūgius civiliniams taikiniams Ukrainoje. O. Scholzo biuro pranešime sakoma, kad kancleris „smerkia naujausius Rusijos antskrydžius prieš Ukrainos civilinius taikinius ir pabrėžia mūsų tvirtą solidarumą su Ukraina Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje“. Pranešime neminimi beprecedenčiai antradienio dronų smūgiai gyvenamiesiems pastatams Maskvoje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį paragino Kosovo ir Serbijos vadovus nedelsiant sumažinti įtampą po, jo žodžiais tariant, visiškai nepriimtinų susirėmimų Kosovo šiaurėje.

Padėtis Šiaurės Kosove antradienį tebėra įtempta, po smurtinių susirėmimų su NATO vadovaujamomis taikos palaikymo pajėgomis, per kuriuos buvo sužeista 30 karių, etniniams serbams toliau renkantis prie savivaldybės pastato Zvečane. NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariai apjuosė Zvečano savivaldybės pastatą metaline užtvara ir neleido keliems šimtams serbų įeiti į vidų, sakė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Latvijos sostinėje Rygoje buvo nugriautas paminklas rusų poetui Aleksandrui Puškinui. Tai antradienį paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Pranešama, kad paminklas buvo išgabentas į sandėlį ir vėliau bus perduotas Latvijos menininkų sąjungai. Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarai griauna memorialus ir kuria nacizmo kultą, kurį, jo įsitikinimu, galima pavadinti nusikaltimu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino valstybes, besiderančias dėl pasaulinės sutarties dėl kovos su plastiko keliama tarša, sustabdyti netvarią gamybos praktiką.  „Jei nieko nedarysime, iki 2060 metų plastiko atliekų kiekis patrigubės“, – sakė jis 175 šalių atstovams, susirinkusiems į Jungtinių Tautų kultūros agentūros UNESCO pagrindinę būstinę Paryžiuje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo būtų sukurta nauja institucija, tyrimo komisija, tirianti ir teisianti už Rusijos įtaką Lenkijoje atsakingus asmenis. Toks žingsnis yra prieštaringai vertinamas kritikų, nes, anot jų, paverčia politikus teisėjais. Lenkija – su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos kaimynė ir tvirta sąjungininkė – pristatė komisiją likus keliems mėnesiams iki parlamento rinkimų.

Naujoji NATO narė Suomija pirmadienį pradėjo karines oro pajėgų pratybas, kuriose dalyvauja keliolika šalių ir iš viso 150 orlaivių. Tai vyksta praėjus kelioms savaitėms po to, kai šalis, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, prisijungė prie Aljanso. „Pratybos prasidėjo šiandien. Šiuo metu vyksta pirmoji didelė rotacija“, – naujienų agentūrai AFP sakė pratybas organizuojančių Suomijos karinių oro pajėgų pulkininkas Henrikas Elo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu kalbėjosi su naujai perrinktu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir pakvietė jį apsilankyti Berlyne, pirmadienį pranešė vyriausybė. Islamiškų šaknų turintis konservatyvusis R. T. Erdoganas – ilgiausiai Turkiją valdantis lyderis – sekmadienį laimėjo istorinį antrąjį rinkimų turą ir pratęsė savo du dešimtmečius trunkantį valdymą. „Kancleris pabrėžė glaudžius Vokietijos ir Turkijos ryšius, be kita ko, kaip bendrų sąjungininkių NATO.

Lenkija pirmadienį paskelbė naujas sankcijas 365 baltarusiams, įskaitant daugiau kaip 150 parlamento Minske narių. „Šie asmenys propagavo Baltarusijos režimą, taip pat dalyvavo įteisinant ir remiant Minsko valdžios represinę politiką“, – teigė Lenkijos vidaus reikalų ministerija.