Europa

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį sutarė, kad reikia iš naujo suderinti Europos poziciją dėl Kinijos, mažinti priklausomybę ir įtikinti Pekiną užimti griežtesnę poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje, sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Briuselis ragina 27 Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti savo požiūrį į santykius su Kinija, vis ryžtingiau besielgiančiam Pekinui stiprinant savo įtaką pasaulio arenoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį turėtų atvykti į Romą derybų su savo kolega iš Italijos, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, kuris užsiminė, kad taip pat galimas susitikimas su popiežiumi Pranciškumi. „Patvirtiname, kad šis susitikimas įvyks rytoj“, – sakė Italijos prezidento Sergio Mattarella atstovas spaudai, paklaustas apie galimą susitikimą su V. Zelenskiu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų taikyti sankcijas bendrovėms, padedančioms Rusijai apeiti Bendrijos ribojimus, įskaitant Kinijos įmones, tačiau atmeta galimas diskusijas dėl sankcijų visai šaliai ar jos pramonei.

Nors nuo tada, kai Rusija buvo pašalinta iš Europos Tarybos, jau praėjo daugiau nei metai, šioje žmogaus teisių organizacijoje tebedirba dešimtys Rusijos piliečių, kurie jai kelia nemenką diplomatinį galvos skausmą. Pasak Strasbūre įsikūrusios institucijos diplomatų, dėl to, kad Europos Taryboje tebedirba rusai, ypač nepatenkinti Ukrainos atstovai šioje organizacijoje. Nuogąstavimų išreiškė ir kelios kitos valstybės narės, įskaitant Estiją, o Latvija tokią padėtį pavadino netoleruotina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negalės perduoti vaizdo pranešimo „Eurovizijos“ finale, ketvirtadienį pranešė dainų konkurso organizatorius. Po to, kai dėl karo Ukrainoje, kuri 2022-aisiais tapo konkurso nugalėtoja, buvo nuspręsta surengti konkursą kitur, tai padaryti sutiko Jungtinė Karalystė. Muzikinę fiestą šįmet rengia Anglijos miestas Liverpulis.

Per pirmąsias tris mėnesio trukmės amnestijos, kuria Serbija siekia kovoti su ginklų laikymu ir naudojimu, dienas šalies piliečiai atidavė beveik 6 tūkst. neregistruotų ginklų, ketvirtadienį pranešė policija. Tokio žingsnio imtasi po dviejų praėjusią savaitę šioje Balkanų šalyje įvykusių masinių šaudynių. Per šias tris dienas policija taip pat gavo beveik 300 tūkst. šovinių ir apie 470 sprogstamųjų įtaisų, socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė Serbijos vidaus reikalų ministerija.

Vokietija tikisi, kad Didysis septynetas (G-7) šį mėnesį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime parengs bendrą poziciją dėl ekonominių santykių su Kinija ir apsvarstys vadinamojo žaliavų klubo įkūrimą siekiant mažinti priklausomybę nuo Pekino, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės aukšto rango pareigūnas. Vokietiją, Japoniją, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Kanadą ir Italiją vienijančio G-7 lyderių susitikimas vyks Hirošimoje gegužės 19–21 dienomis.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin, po pralaimėtų visuotinių rinkimų paliksianti savo postą, trečiadienį paskelbė, kad ji ir jos vyras pateikė skyrybų prašymą. „Mes kartu padavėme skyrybų prašymą. Esame dėkingi už 19 metų, praleistų kartu“, – socialinio tinklo „Instagram“ istorijoje rašė S. Marin. Ji pridūrė, kad su savo partneriu Markusu Raikkonenu, kuris šiuo pranešimu pasidalijo savo „Instagram“ profilyje, yra vis dar geriausi draugai.

Pirmasis liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sėkmės elementas yra Švedijos narystė Aljanse, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

„Mercedes“ gamykloje Vokietijoje ketvirtadienį 53 metų vyras nušovė du žmones, pranešė policija. Įtariamasis, kuris šaudė vienoje gamybos salėje, buvo sulaikytas. „53 metų vyras maždaug 7 val. 45 min. (8 val. 45 min. Lietuvos laiku) įėjo į salę ir šovė į du žmones“, – sakoma šalies pietuose esančio Liudvigsburgo policijos pranešime. Apsaugininkai įtariamąjį sulaikė toje pačioje salėje. Jis buvo perduotas policijai, pareigūnams nesipriešino.

Tyrimas parodė, kad daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės dvigubos paskirties prekės, kurios iš ES buvo vežamos į Armėniją, Kazachstaną ir Kirgizstaną, „pasimetė“ tranzito per Rusijos teritoriją metu, skelbiama „Financial Times“. Leidinio žurnalistai, remiantis viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad po Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios ES prekybos apimtys su Armėnija, Kazachstanu ir Kirgizstanu išaugo iki anksčiau neregėtų apimčių.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl incidento, kai rusų naikintuvas perėmė lenkų lėktuvą, patruliavusį per Europos Sąjungos pasienio agentūros operaciją virš Juodosios jūros. Lenkijos URM atstovas Lukaszas Jasina socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad ambasadoriui Sergejui Andrejevui buvo įteikta protesto nota. „Griežtai smerkiame provokuojantį ir agresyvų rusų pusės elgesį, tai yra rimtas tarptautinis incidentas“, – pareiškė jis.

Vokietijos transporto profsąjunga EVG ketvirtadienį paskelbė naują streikų ratą šalies geležinkelių tinkle, darbuotojams reikalaujant didesnių atlyginimų išaugusios infliacijos fone. Streikas, kuris, kaip manoma sukels nemažą suirutę didžiausioje Europos ekonomikoje, prasidės sekmadienį 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku ir baigsis naktį iš antradienio į trečiadienį vidurnaktį vietos laiku. EVG atstovauja 230 tūkst.

Maždaug 27 jaunuoliai, dauguma iš jų vaikai, ketvirtadienį buvo sužeisti Suomijoje, kai sugriuvo laikinas pėsčiųjų tiltas prie statybvietės ir jie nukrito kelis metrus ant kelio, pranešė gelbėtojai. „Maždaug 27 jaunuoliai, daugiausia nepilnamečiai, patyrė įvairaus laipsnio sužeidimų“, – sakoma netoli sostinės Helsinkio įsikūrusio Espo Vakarų Ūsimos gelbėtojų departamento pranešime. „Sugriuvus tiltui keli žmonės nukrito kelis metrus. Situacija tiriama“, – sakoma policijos pranešime.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kuriam priekaištaujama dėl ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu, trečiadienį sulaukė naujos kritikos dėl dalyvavimo Rusijos ambasados Berlyne surengtame Pergalės dienos vakarėlyje. G. Schroederis antradienį dalyvavo priėmime, skirtame nacistinės Vokietijos nugalėjimui Antrajame pasauliniame kare paminėti, kartu su kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos aukšto rango atstovais.

Dabartinis Latvijos prezidentas Egilas Levitas nusprendė nesiekti antros kadencijos šiame poste, pranešė prezidento kanceliarijos atstovė spaudai Justinė Deičmanė. Prezidento kanceliarijos paskelbtame pranešime E. Levitas pažymėjo, kad valdančioji koalicija neturi vieningos nuomonės apie kandidatus į prezidentus: jį palaiko „Nacionalinis susivienijimas“ ir „Naujoji vienybė“, o „Jungtinis sąrašas“ ir opozicinė partija „Pirmiausia – Latvija“ remia kitą kandidatą.

Europos Parlamentas trečiadienį pritarė Europos Sąjungos prisijungimui prie Stambulo konvencijos – svarbios tarptautinės sutarties, ginančios moteris nuo smurto, – ir paragino konvencijos iki šiol neratifikavusias valstybes nares tai padaryti. „Tai balsavimas už visus tuos milijonus moterų, kurios gyvena smurte, kurios nesaugiai gyvena baimėje, ir mes čia ir dabar sakome, kad Europa absoliučiai netoleruoja smurto prieš moteris“, – pareiškė EP narė ir pranešėja šiuo klausimu Arba Kokalari.

Lenkijos centrinėje dalyje esančiuose našlaičių namuose per išpuolį peiliu buvo nužudyta 16-metė paauglė, o dar devyni žmonės buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pareigūnai. Išpuolis Tomislavicuose, netoli Lodzės, buvo įvykdytas vėlų antradienį. Pasak Lodzės regiono policijos atstovės spaudai Anetos Sobieraj (Anetos Soberai), sulaikytas išpuoliu įtariamas 19-metis. Keturi sužeisti vaikai ir auklėtoja buvo paguldyti į ligoninę, tačiau jų sužeidimai nekelia pavojaus gyvybei.

Lenkijos Geografinių pavadinimų už Lenkijos ribų norminimo komisija nusprendė nuo šiol Kaliningrado nebevadinti Kaliningradu. Apie tai pranešė lenkų leidinys „Rzeczpospolita“. Remiantis antradienį paskelbtu komunikatu, komisija balandžio 12 d. posėdyje nusprendė, kad miestui rusišku pavadinimu Kaliningradas rekomenduojama naudoti tik lenkišką pavadinimą Królewiec, o pavadinimas Kaliningradas neturėtų būti vartojamas. Atitinkamai siūloma pervadinti ir Kaliningrado sritį.

Gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvavusį nedidelį šarvuočių skaičių tikriausiai galima paaiškinti Kremliaus siekiu išvengti kritikos, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Jungtinės Valstijos ir Britanija antradienį spaudė Rusiją vėl pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto ir apkaltino Maskvą tuo, kad ji siekdama karinio pranašumo naudojasi badu pasaulyje. Juodosios jūros grūdų iniciatyva leidžia Ukrainai eksportuoti grūdus ir kitus žemės ūkio produktus nepaisant karo ir Juodosios jūros uostų blokados. Susitarimas 120 dienų buvo pasirašytas 2022 metų liepą Stambule, dalyvaujant Jungtinėms Tautoms, Ukrainai, Turkijai ir Rusijai.

Prancūzijos parlamentas antradienį priėmė rezoliuciją su raginimu Europos Sąjungai oficialiai pripažinti Rusijos samdinių pajėgas „Wagner“ teroristine grupuote. Neįpareigojanti ir simbolinė rezoliucija buvo priimta vienbalsiai pritarus viso politinio spektro atstovams. Jos autorius, valdančiosios partijos parlamentaras Benjaminas Haddadas, tikisi, kad rezoliucija paskatins 27 ES nares įtraukti „Wagner“ į oficialų teroristinių organizacijų sąrašą.

Rytų Vokietijoje greitkelyje susidūrus lenkų tolimųjų reisų autobusui ir sunkvežimiui, buvo sužeisti dešimtys žmonių, pranešė Lenkijos policija ir vokiečių naujienų agentūra DPA. Nelaimė įvyko antradienį greitkelyje A12 Brandenburgo žemėje tarp Štorkovo ir Fredersdorfo miestų. Pasak Vokietijos policijos, buvo sužeisti 52 žmonės, 10 iš jų – sunkiai. DPA duomenimis, vieno sužeistojo būklė yra kritinė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė antradienį perspėjo savo kolegą iš Kinijos, kad neutralumas dėl karo Ukrainoje prilygsta Rusijos pusės palaikymui, ragindama Pekiną dėti daugiau pastangų konfliktui užbaigti. „Neutralumas reiškia stoti agresoriaus pusėn, todėl mūsų pagrindinis principas – aiškiai parodyti, kad esame aukos pusėje“, – sakė Annalena Baerbock er spaudos konferenciją Berlyne kartu su Kinijos užsienio reikalų ministru Qin Gangu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad antradienį Maskvoje įvykęs, jo žodžiais, Rusijos jėgos demonstravimas neišgąsdins Europos Sąjungos, kuri, pasak jo, turėtų reformuotis ir tapti didesniu geopolitiniu bloku. Strasbūre vykusiame Europos Parlamento posėdyje O. Scholzas sakė, kad ES turėtų tvirtai remti Ukrainą tiek ilgai, kiek būtina. Jo kalba buvo pasakyta tiek Europai, tiek Rusijai svarbią dieną.

Kinija antradienį perspėjo Europos Sąjungą dėl naujo planuojamo sankcijų paketo Maskvai, kuriame rekomenduojama sustabdyti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos bendrovėms dėl įtarimų, kad šios jas parduoda Rusijai, ir pareiškė, kad imsis veiksmų jų interesams apsaugoti.

Europos Parlamento nariai antradienį nubalsavo už tai, kad būtų paspartintas įstatymo, kuriuo siekiama skubiai pristatyti šaudmenis ir raketas į Ukrainą ir padėti Bendrijos valstybėms narėms papildyti jų atsargas, svarstymas. EP nariai ir Europos Komisijos pareigūnai teigė, kad iki metų pabaigos turėtų būti priimti nauji teisės aktai, vadinami Aktu dėl paramos šaudmenų gamybai (angl.

Narvos miestas Estijoje yra įsikūręs prie pat sienos su Rusija – kitoje Narvos upės pusėje yra jau rusų miestas Ivangorodas. Estai ant pakrantėje stūksančio restauruoto Narvos gynybinio bokšto sienos pakabino didelį plakatą, skelbiantį, kad Rusijos prezidentas V. Putinas yra karo nusikaltėlis. Kruvino V. Putino plaktas gerai matyti kitoje Narvos pusėje – Ivangorode. Išvakarėse rusai savo teritorijoje pastatė didelį ekraną, šalia kurio vyks koncertas Gegužės 9-osios proga.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paragino išplėsti ir reformuoti Europos Sąjungą, kad ji būtų geopolitiškesnė savo požiūriu ir veiksmais. Kalbėdamas Europos Parlamente O. Scholzas sakė, kad ES turi racionalizuoti sprendimų dėl užsienio politikos ir mokesčių priėmimą ir laikytis Vakarų Balkanų kaimynėms duoto pažado leisti joms įstoti į Bendriją.

Serbijos sostinėje pirmadienį demonstracijoje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, reikalavusių aukščiausio rango pareigūnų atsistatydinimo ir smurto nušvietimo ribojimo žiniasklaidoje. Demonstracijoje „Serbija prieš smurtą“ po praėjusią savaitę šią Balkanų šalį sukrėtusių šaudynių, kai per mažiau nei 48 valandas buvo nužudyta 17 žmonių, įskaitant devynis Belgrado mokykloje, susirinko protesuotojai iš visų Serbijos politinių grupių.

Europos Sąjungai (ES) ruošiantis priimti vienuoliktąjį sankcijų paketą Rusijai, jame nebus esminių ribojimų įmonėms, kuriuos siūlė Lietuva, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  Šią savaitę ES prasideda derybos dėl naujausių ribojimų Rusijai priėmimo.  „Turbūt reikia pripažinti, kad tai nėra didelis sankcijų paketas, kadangi jame nėra esminių naujų ar įmonių, ar sričių, kurias, tiesa sakant, ir mes esame siūlę.

Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai sekmadienį Briuselyje surengs derybas, pranešė Europos Sąjunga, stengdamasi padėti pasiekti taikos susitarimą dėl tris dešimtmečius besitęsiančio teritorinio ginčo. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis priims Armėnijos prezidentą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, siekdamas „skatinti stabilumą Pietų Kaukaze ir normalizuoti abiejų šalių santykius“, sakoma pirmadienio pareiškime.

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė atšaukusi diplomatinį priėmimą, nes nenorėjusi, kad jame dalyvautų Izraelio radikalių pažiūrų ministras ultranacionalistas. Šis ES delegacijos Izraelyje protesto aktas prieš ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybės – labiausiai ultraortodoksinės ir ultranacionalistinės šalies istorijoje – narį gali įžiebti diplomatinį ginčą tarp Izraelio ir ES. Dvišaliai santykiai jau yra įtempti, visų pirma dėl Izraelio politikos okupuotame Vakarų Krante.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas pareiškė, kad jo šalis „saugos savo interesus“, jeigu Europos Sąjunga nuspręs taikyti sankcijas septynioms kinų bendrovėms, kurios tiekė sankcijų draudžiamas technologijas Rusijai.

Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos atstovas. „Šiame pakete daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijų įgyvendinimui, jų veiksmingumui ir tam, kaip išvengti sankcijų vengimo“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį atvyks į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos atstovas spaudai. „Vizito metu bus aptarti visi mūsų santykių su Ukraina aspektai“, – pirmadienį žurnalistams sakė atstovas spaudai Ericas Mameris. Jis pakartojo, kad „ES parama šaliai yra nepajudinama“. Tai bus jau penktas U. von der Leyen vizitas į Ukrainos sostinę nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į šalį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas liepos mėnesį su pirmuoju valstybiniu vizitu lankysis Vokietijoje, kurioje tvyro nuolatinė įtampa – nuo energetikos politikos iki ryšių su Kinija, pirmadienį pranešė Berlynas. Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio kvietimu E. Macronas lankysis šalyje liepos 2–4 dienomis, kad pagerbtų glaudžią abiejų šalių draugystę Eliziejaus sutarties 60-mečio proga.

Pekinas pirmadienį pranešė, kad Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas šią savaitę apsilankys Europoje, Kinijai siekiant tarpininkauti sprendžiant konfliktą Ukrainoje ir atkurti ryšius su senuoju žemynu. Pekinas stengiasi parodyti save kaip neutralią šalį kalbant apie Rusijos karą prieš savo provakarietišką kaimynę, o praėjusį mėnesį prezidentas Xi Jinpingas pirmą kartą nuo Maskvos invazijos pradžios pasikalbėjo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Kai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kas mėnesį čia, pietvakarių Vokietijoje, surenka daugiau nei 40 valstybių gynybos vadų, valandų valandas trunkantis susirinkimas paprastai baigiasi taip pat: Pentagono tarptautinių saugumo reikalų vadovė Celeste Wallander kviečia kiekvieną dalyvį perskaityti sąrašą, kokius ginklus jų tauta pasiruošusi perduoti Ukrainai, apie Ramšteine vykstančius susitikimus rašo Politico.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen karaliaus Karolio III karūnavimą šeštadienį pavadino „ilgalaikio britų monarchijos stiprumo įrodymu“. „Stabilumo ir tęstinumo simbolis. Sveikinu karalių Charlesą III ir karalienę Camilla“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“, prie šio įrašo pridėjusi savo nuotrauką, padarytą per Vestminsterio abatijoje vykusią ceremoniją.

Berlyno teismas panaikino Vokietijos sostinės policijos nustatytą draudimą gegužės 8–9 dienomis prie sovietinių paminklų iškelti Ukrainos vėliavas, šeštadienį pranešė policija. Tomis dienomis, kai yra minima Antrojo pasaulinio karo pabaiga, policija prie sostinėje esančių trijų sovietinių paminklų uždraudė iškelti ir Ukrainos, ir Rusijos vėliavas.

Belgijos policija suėmė septynis asmenis, įtariamus remiant grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) ir prisidedant prie teroristinių išpuolių rengimo, ketvirtadienį pranešė šalies prokurorai.  Prokurorų išplatintame pareiškime teigiama, kad beveik visi įtariamieji yra čečėnai, o trys iš jų turi Belgijos pilietybę.  „Tikslus planuotų atakų taikinys dar nesustatytas“, – nurodė jie.

Prancūzijos vidaus užsienio reikalų ministras Geraldas Darmaninas ketvirtadienį pareiškė, kad Italijos premjerė Giorgia Meloni nesugeba išspręsti migracijos problemų šalies viduje.  Duodamas interviu radijui RMC G. Darmaninas teigė, kad Italija susiduria su itin rimta migrantų krize, ir įžvelgė panašumų tarp G. Meloni ir Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen.

Danijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad planuoja per dešimties metų laikotarpį šalies gynybai papildomai skirti 38 mlrd. kronų (5,1 mlrd. eurų) įsisenėjusioms problemoms spręsti. „Maždaug 27 mlrd. kronų (3,62 mlrd. eurų) bus skirta gynybos įrangai, pastatams, informacinėms technologijoms ir personalui, kad būtų galima susidoroti su susikaupusiomis problemomis... ir dar 11 mlrd. kronų (1,48 mlrd.

Policija ketvirtadienį pranešė, kad per naktį kilusį gaisrą antrame pagal dydį Čekijos mieste žuvo aštuoni žmonės. Gaisras Brno, esančiame už 200 km į pietryčius nuo Prahos, kilo maždaug dvi valandos po vidurnakčio. Policijos teigimu, žuvusieji greičiausiai buvo benamiai, užėmę apleistus pastatus, kuriuose artimiausiais metais ketinama statyti naują kvartalą. Gelbėtojai sakė, kad nerado jokių sužeistų žmonių.

Grupė Europos Sąjungos šalių po daugelį metų trukusių nesutarimų ketvirtadienį pradėjo naujas pastangas reformuoti bloko požiūrį į sprendimų priėmimą diplomatijos ir gynybos srityse. Vadinamoji Draugų grupė, kuriai priklauso Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija, paragino peržiūrėti balsavimą dėl ES bendros užsienio ir saugumo politikos.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad nusprendė iki kitų metų gegužės mėnesio nutraukti savo dalyvavimą Jungtinių Tautų misijoje Malyje dėl problemų su valdančiąja chunta. Kanclerio Olafo Scholzo kabinetas pareiškė, kad Berlynas per ateinančius 12 mėnesių išves savo karius iš šios Vakarų Afrikos šalies. „Nesvarbu, ar to norime, ar ne, tai, kas vyksta Sahelyje, turi įtakos ir mums“, – pareiškė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Italijos šiaurėje po dvi paras trukusio nepertraukiamo lietaus, sukėlusio potvynius, žuvo du žmonės, trečiadienį pranešė pareigūnai. Valdžios institucijos pranešė, kad Emilijos-Romanijos regione vandens srovė nunešė 80-metį vyrą.  Priešgaisrinės tarnybos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad regione sugriuvus gyvenamajam namui žuvo dar vienas žmogus. „Turime dvi patvirtintas aukas, atsidūrusias skirtingose situacijose“, – sakė jis.

Europos Sąjunga trečiadienį pristatė pasiūlymus dėl kovos su korupcija bloke, įskaitant planą sudaryti „juodąjį sąrašą“, kad būtų galima bausti asmenis ne iš ES, kaltinamus korupcija visame pasaulyje. Europos Komisija pasiūlė, kad sunkius korupcinius nusikaltimus įvykdžiusių asmenų ir subjektų turtas ES būtų įšaldytas ir jiems būtų uždrausta atvykti į bloką. Planus dar turės patvirtinti 27 bloko valstybės narės.