Ketvirtadienį Europos Parlamentas balsuos dėl neįpareigojančios rezoliucijos su raginimu ES sostinėms pripažinti Vengriją netinkama pirmininkauti blokui 2024 metų antrąjį pusmetį.
Tai bus labai svarbus laikotarpis iškart po Europos Parlamento rinkimų.
Briuselyje Vengrija laikoma ES balta varna – atsilikusia nuo demokratinių normų, trukdančia kai kuriems ES svarstymams, taip pat ir dėl sankcijų Rusijai, siekiančia nacionalinio pranašumo.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra sakė, kad „visi jaučiame diskomfortą“ dėl artėjančio Vengrijos pirmininkavimo ES.
Jis kalbėjo prieš ES ministrų susitikimą, kur turi būti aptarta užsitęsusi procedūra prieš Vengriją ir Lenkiją dėl Europos teisinės valstybės principų pažeidimo.
„Abejoju, ar Vengrija sugebės tinkamai pirmininkauti“, – sakė Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luehrmann (Ana Liūrman).
„Vengrija šiuo metu yra izoliuota ES dėl tikrai rimtų teisinės valstybės problemų, taip pat dėl abejonių Vengrijos parama Ukrainai žiauriame Rusijos agresijos kare“, – sakė ji.
Tačiau ES pareigūnai ir Budapeštas pabrėžia, kad ES sutarties teisėje nustatyta, jog pirmininkavimas vyksta rotacijos principu, pirmininkaujančiai valstybei keičiantis kas pusę metų, ir mažai kas gali tai pakeisti.
„Apie tai nediskutuojama. Vengrija pirmininkaus kaip sąžininga tarpininkė“, – sakė Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga.
Debatus Europos Parlamente ji pavadino nesąmone, kurią paskatino sunerimę kairiojo sparno įstatymų leidėjai.
„Komisija bus labai atidi“
ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas teigė, kad „ne Komisija turi priimti sprendimą dėl pirmininkavimo“, tačiau ji bus labai atidi ES valstybių narių diskusijoms dėl pirmininkavimo.
Vis dėlto D. Reyndersas pabrėžė, kad ES didelį susirūpinimą kelia demokratijos standartai Vengrijoje ir Lenkijoje. Dėl daugelį metų trunkančios teisinės procedūros iš šių dviejų šalių galiausiai gali būti atimtos ES balsavimo teisės.
Abi šalys buvo apkaltintos bandymu pakenkti nepriklausomiems teisėjams. Vengrijoje nerimą kelia korupcijos ir akademinės laisvės klausimai, sakė jis.
Lenkijos sprendimas sukurti naują komisiją, tariamai skirtą tirti Rusijos įtaką, kelia ypatingą susirūpinimą dėl jos įgaliojimų neleisti asmenims, įskaitant teisėjus, užimti valstybinių pareigų, sakė D. Reyndersas.
Šiuo metu ES pirmininkauja Švedija. Kitą mėnesį pirmininkavimą perims Ispanija, o 2024 metais pirmąjį pusmetį pirmininkaus Belgija.
Pirmininkavimą rotacijos tvarka kartą jau buvo praleidusi viena šalis. Didžioji Britanija, kuri turėjo pirmininkauti 2017 metais, atsisakė pirmininkavimo, jos šalies piliečiams nubalsavus už išstojimą iš ES.
Švedijos Europos reikalų ministrė Jessika Roswall, kuri pirmininkavo antradienio susitikimui, sakė, kad Vengrijos pirmininkavimo ES klausimas nebuvo įtrauktas į ministrų darbotvarkę.
Pasak jos, tikimasi, kad visos ES pirmininkaujančios šalys atsižvelgs į visų ES narių interesus.
J. Varga teigė, kad Vengrija jau sukūrė visas struktūras, kurių jai reikia pirmininkavimui.
Ji taip pat pabrėžė, kad jos vyriausybė pasiryžusi ir toliau saugoti šeimas – priimdama įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams vaizduoti LGBTIQ asmenis – taip pat toliau laikytis griežtos pozicijos migracijos klausimu.
J. Varga taip pat sakė, kad Budapeštas laikosi taikos pozicijos dėl karo Ukrainoje ir kad tai esą nepatinka kairiojo sparno daugumai Europos Parlamente.
Kalbėdama apie antradienio susitikimą, kuriame nagrinėta teisinės valstybės padėtis Vengrijoje, ji teigė, kad jos šalis turi pavyzdines institucijas ir įgyvendino modernias teisinės valstybės procedūras.
