Švedija vykdo Turkijos reikalavimus: šalies Aukščiausiasis teismas leido vyriausybei išduoti Turkijai Kurdistano darbininkų partijos šalininką, tuo nepatenkinta dalis visuomenės. Stokholme šimtai žmonių savaitgalį protestavo prieš naujus kovos su terorizmu teisės aktus, kurie buvo priimti atsižvelgiant į Turkijos nepritarimą šalies siekiui įstoti į NATO. Jei Turkija pritars Švedijos narystei, liks įtikinti ne mažiau skeptiškai nusiteikusią Vengriją.
Apie tai, kaip Švedijai sekasi įgyvendinti reikalavimus ir kokia tikimybė, kad liepą į Vilnių ji atvyks jau kaip NATO narė, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalba Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros lektorius Mindaugas Norkevičius.
Švedija stengiasi įvykdyti Turkijos reikalavimus. Kaip jai sekasi?
Galima matyti, kad namų darbus Švedija tikrai yra padariusi. Iš Švedijos matome įgyvendintus didžiulius žingsnius, kas buvo reikalauta, ypač iš Turkijos perspektyvos.
Optimistinės nuomonės, kad net per ateinantį mėnesį Švedijai pavyks viską įgyvendinti ir gauti pritarimą iš Turkijos. Jūs irgi manote, kad į NATO viršūnių susitikimą Švedija atvyks kaip pilnavertė NATO narė?
Na, būtų labai greitas scenarijus. Jeigu dabartinis, antrajai kadencijai išrinktas Turkijos prezidentas (Recepas Tayyipas Erdoganas – aut. past.) pritars šiam sprendimui, tikriausias tas bus įgyvendinta. Nors sunkiai tikėtina, nes ir pačios Suomijos, ir Švedijos procesai vyko ženkliai greičiau negu visų kitų valstybių, kurios prisijungė prie NATO organizacijos. Nebent būtų <...> pritarimas iš Turkijos pusės, tada sprendimas bus sutvarkytas ir per mėnesį.
Jei iki NATO susitikimo Švedija netaptų nare, turbūt būtų tam tikras pralaimėjimas ir Lietuvai, nes vis akcentuota, kad tai vienas iš prioritetinių dalykų be Ukrainos klausimų?
Žinoma, todėl kad Baltijos šalys suinteresuotos sudaryti kuo didesnį NATO valstybių bloką aplink Baltijos jūros regioną. Šiuo atveju Suomija jau yra ir ta siena prie pat Rusijos perspektyvos atsiradusi. Tačiau ir Švedijos dėmuo yra labai svarbus, kad jos abi (su Suomija – aut. past.) vienodai patektų į NATO organizaciją, nes tai galime traktuoti kaip gerai pasiruošusias karines galias, kurios prisidėtų prie NATO.
Švedijoje kai kurie žmonės protestuoja, kad buvo priimti Turkijos reikalavimai. Ar Švedijos visuomenei yra aišku, kad tikrasis Švedijos kelias yra NATO ir reikia Turkijos reikalavimus išpildyti? Ar yra daugiau kritikos?
Žinoma, – (tai galima matyti pačios Švedijos viešojoje erdvėje) – kritikos yra, ypač iš žmogaus teisių perspektyvos, kuomet tai susikerta su saugumo interesais. Nors Švedijos vyriausybė tikrai aiškiai komunikuoja, kokią naudą turės Švedijos prisijungimas prie NATO, visuomet atsiras kalbėjimas apie neutraliteto išsaugojimą ir žmogaus teisių klausimus, kadangi tai kertasi su reikalavimais iš Turkijos pusės.
Ar Švedija tikėjosi būtent tokios prezidento rinkimų Turkijoje pabaigos, kad R. T. Erdoganas liks valdžioje? Galbūt su kitu prezidentu būtų pavykę kažko išsireikalauti Švedijai?
Vilties dėl prezidento posto pasikeitimo buvo. Švedijai tikrai būtų naudingiau, kad ne R. T. Erdoganas būtų išrinktas dar vienai kadencijai, o kitas asmuo. Tada tas sprendimas (priimti Švediją į NATO – aut. past.) tikrai būtų pagreitėjęs ir po mėnesio būtų galima tikėtis, kad Švedija būtų tapusi nare.
Ar įmanoma, kad Turkijai pritarus Švedija turės problemų su Vengrija? Ar nebus taip, kad tikrasis blokuotojas bus Vengrija?
Greičiausiai taip nebus. Vis tiek Vengrija iš esmės labiau palaiko Europos Sąjungos formatą, nors daug kam prieštarauja. Vengrija įsprausta tarp dviejų organizacijų: jaučia spaudimą ir iš ES, ir iš NATO. Šiuo atveju mažiau tikėtinas scenarijus, kad Vengrija būtų paskutinė blokuotoja. Kitaip bus spaudimas iš šių dviejų organizacijų ir Vakarų valstybių.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Aktualusis interviu“:
