Trapi Moldovos demokratija gyvena Maskvos invazijos į kaimyninę Ukrainą šešėlyje, Rusijos remiamiems agentams bandant pakenkti Moldovos siekiams integruotis į Europos Sąjungą.
Jei Europos politinei bendrijai (EPB) ketvirtadienį pavyks surinkti dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovų bendrai susitikimo nuotraukai, skirtai solidarizuotis su Moldovos provakarietiška vyriausybe, tai jau bus logistinis ir politinis žygdarbis.
EPB yra forumas, kuriame Europos lyderiai iš ES narių ir blokui nepriklausančių šalių aptaria bendras strategines grėsmes. Tokios kandidatės į ES nares kaip Moldova – ekonomiškai silpna buvusi sovietinė respublika, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių – narystę šiame forume vertina kaip tarpinę stotelę kelyje į Briuselį.
„Tokio milžiniško įvykio Moldovos istorijoje dar nėra buvę“, – sakė Vokietijos Friedricho Eberto fondo Ukrainos ir Moldovos ekspertas Felixas Hettas.
„Jei viskas bus gerai, aukščiausiojo lygio susitikimas taps Moldovos reklaminiu renginiu ir įrodymu, ką ši maža šalis gali pasiekti“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP.
Moldova turi separatistinį regioną, kurį okupavo vadinamieji Rusijos taikdariai, o šalies politikai kenkia korupcija ir užsienio provokatoriai.
Siekdama prisijungti prie Europos projekto ji atsiliko nuo kaimyninių šalių vakaruose ir šiaurėje, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjęs Vakarų šalių dėmesys šiam regionui pakeitė politinį vaizdą.
„Moldovos politikai supranta, kad dėl karo Ukrainoje šalis turi kandidatės į ES statusą“, – sakė F. Hettas.
Siekiant užtikrinti saugų ir tvarkingą aukščiausiojo lygio susitikimo organizavimą, nedideliame Moldovos oro uoste rengiama didžiulė oro eismo operacija lyderių lėktuvams priimti.
Tikimasi, kad derybose Mimi pilyje, esančioje už 35 km nuo Kišiniovo ir maždaug už tokio pat atstumo nuo separatistinio Padniestrės regiono sostinės Tiraspolio, dalyvaus daugiau kaip 2 000 delegatų.
Susitikime turėtų dalyvauti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris propagavo EPB kaip Europos strateginę priemonę, apimančią Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, išskyrus Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją.
Be 27 ES narių, pakviesta dar 20 lyderių iš įvairių strateginių interesų turinčių šalių: Jungtinės Karalystės, Turkijos, Šveicarijos, Islandijos, Serbijos, Armėnijos ir Azerbaidžano.
Praėjusių metų spalio mėnesį Prahoje vykusiame pirmajame EPB aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo 44 lyderiai, o nuo tada prisijungė ir Andora, Monakas bei San Marinas.
Antrajame susitikime taip pat gali pasirodyti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ką tik grįžęs iš diplomatinės kelionės į Arabų lygą Saudo Arabijoje ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Japonijoje. Ukrainos lyderio kelionių planai niekada iš anksto neatskleidžiami.
„Reikės pažiūrėti, kas bus nuotraukoje, bet taip pat ir ko nebus, – sakė Briuselyje įsikūrusio Jacques'o Delors'o instituto direktorius Sebastienas Maillard'as. – Tai taip pat galimybė parodyti, kad europiečiai gali aptarti savo strateginius interesus tarpusavyje, be amerikiečių.“
„Moldova nėra viena“
Pačiai Moldovai svarbu ne tik diskutuoti apie jėgų pusiausvyrą Vakarų lyderių sluoksniuose: šis viršūnių susitikimas bus vieta, kur Moldova gali propaguoti savo siekį dėl ES ir apsupti save draugais Rusijos manevrų akivaizdoje.
Anksčiau šį mėnesį prezidentė Maia Sandu naujienų agentūrai AFP teigė, kad Moldova nori kuo greičiau prisijungti prie ES ir per kelis mėnesius pradėti oficialias stojimo derybas.
„Žinoma, niekas neprilygsta tam, kas vyksta Ukrainoje, bet mes matome riziką ir tikime, kad savo demokratiją galime išsaugoti tik būdami ES dalimi, – sakė ji. – Tikrai manome, kad artimiausiais metais Rusija ir toliau bus didelis nestabilumo šaltinis, todėl turime apsisaugoti.“
Artėjant susitikimui Europos lyderiai skelbė trumpus vaizdo įrašus, kuriuose išreiškė paramą Moldovai ir kurie buvo susieti grotažyme #MoldovaIsNotAlone.
2022 metų birželį, nepraėjus nė keturiems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, ES valstybės narės suteikė Ukrainai ir Moldovai oficialų kandidačių statusą. Per ateinančius mėnesius ES turės nuspręsti, kada pradėti derybas dėl narystės sąlygų.
Sprendžiant pagal kitų neseniai prisijungusių šalių ir prie ES durų ilgai laukiančių Vakarų Balkanų valstybių patirtį, visas procesas gali užtrukti ne vienus metus, nepaisant didėjančio V. Zelenskio nusivylimo ir neseniai Moldovoje įvykusio didžiulio proeuropietiško mitingo.
