Europa

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu kalbėjosi su naujai perrinktu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir pakvietė jį apsilankyti Berlyne, pirmadienį pranešė vyriausybė. Islamiškų šaknų turintis konservatyvusis R. T. Erdoganas – ilgiausiai Turkiją valdantis lyderis – sekmadienį laimėjo istorinį antrąjį rinkimų turą ir pratęsė savo du dešimtmečius trunkantį valdymą. „Kancleris pabrėžė glaudžius Vokietijos ir Turkijos ryšius, be kita ko, kaip bendrų sąjungininkių NATO.

Lenkija pirmadienį paskelbė naujas sankcijas 365 baltarusiams, įskaitant daugiau kaip 150 parlamento Minske narių. „Šie asmenys propagavo Baltarusijos režimą, taip pat dalyvavo įteisinant ir remiant Minsko valdžios represinę politiką“, – teigė Lenkijos vidaus reikalų ministerija.

Danijos vyriausybė pirmadienį pranešė kovo mėnesį įsteigtam pagalbos Ukrainai fondui skirianti papildomus 2,6 mlrd. dolerių (2,43 mlrd. eurų), taigi bendra fondo suma dabar siekia 3,6 mlrd. dolerių (3,36 mlrd. eurų). Nuo pat Rusijos invazijos prieš daugiau nei metus pradžios Vakarų šalys yra pasižadėjusios Kyjivui teikti nuolatinę paramą.

Europos Sąjunga padvigubino lėktuvų, galinčių padėti gesinti miškų gaisrus bloke ir kaimyninėse šalyse, skaičių iki 28, pranešė krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius. 10 vandenį liejančių lėktuvų „Canadair“, 14 lengvųjų amfibinių lėktuvų ir keturi sraigtasparniai bus dislokuoti vasarą, kuri gali būti labai įtempta, sakė jis interviu Europos naujienų redakcijai („European Newsroom“), vienijančiai Europos naujienų agentūras, įskaitant AFP.

Lenkijos pasienyje su Baltarusija įstrigo grupė migrantų, tarp kurių yra ir moterų bei vaikų, pirmadienį pranešė lenkų sienos apsaugos tarnyba. Tuo metu aktyvistai apkaltino pareigūnus neleidus migrantams prašyti prieglobsčio. Keturias dienas grupė buvo priversta stovyklauti netoli Bialovežos esančiame miške, prie Lenkijos vyriausybės pastatytos pasienio tvoros, kuria siekiama stabdyti neteisėtus sienos kirtimus.

Portugalijos policija ketvirtadienį pranešė, kad baigė tris dienas trukusias paieškas šalies pietuose esančiame vandens telkinyje, tikėdamasi išsiaiškinti 2007 metais dingusios britų mažametės Madeleine McCann dingimo aplinkybes. „Surinkta medžiaga bus perduota Vokietijos valdžios institucijoms“, – teigiama Portugalijos policijos išplatintame pareiškime.

Graikijos europarlamentarei Evai Kaili, apkaltintai korupcija vykdant „Katargeito“ tyrimą, nuimta apykojė, ir, laukiant teismo, ji paleista iš namų arešto, ketvirtadienį pranešė prokurorai.  Praėjusių metų gruodį policija, atlikdama tyrimą dėl galimo kyšininkavimo Europos Parlamente, Briuselyje sulaikė E. Kaili, o balandį paleido ją į namų areštą. Ji neigia bet kokius kaltinimus.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tapo rimta pretendente vadovauti NATO. Politikė visai neseniai gavo kvietimą apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas paskelbė, kad prezidentas Joe Bidenas kitą mėnesį priims Frederiksen, o tai pakurstė gandus NATO būstinėje, kad JAV gali palaikyti Danijos kandidatę vadovauti NATO. Tradiciškai šis postas yra skirtas europiečiui, tačiau jam reikia Vašingtono palaiminimo, rašo Politico.

Tarptautinė „Booker“ literatūros premija pirmą kartą skirta už knygą bulgarų kalba – bulgarų rašytojui Georgiui Gospodinovui ir vertėjai Angelai Rodel už romaną „Laiko slėptuvė“ (bulg. Vremeubežišče, angl. Time Shelter), paskelbta antradienį. Šia prestižine premija pripažįstami grožinės literatūros darbai iš viso pasaulio, išversti į anglų kalbą. 50 tūkst. svarų (57,5 tūkst. eurų) premiją po lygiai pasidalija autorius ir vertėjas.

2022 metais į kaimyninę Suomiją persikėlė rekordinis skaičius rusų – daugiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Suomijos statistikos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais iš Rusijos į Suomiją iš viso persikėlė 6003 žmonės, taip ją paversdami pagrindine imigrantų kilmės šalimi.

Danijoje translytė moteris, kuri kalėdama pakeitė savo teisinę lytį, bet nepasidarė lyties keitimo operacijos, privalo atlikti bausmę vyrų kalėjime, trečiadienį nusprendė apeliacinis teismas.  62-ejų moteris, 2015 metais atlikdama bausmę už išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis, pakeitė savo teisinę lytį iš vyriškos į moterišką.  Danijos Rytų Aukščiausiasis teismas trečiadienį paviešintame sprendime nurodė, kad ši kalinė kelia rimtą pavojų kalinčių moterų saugumui.

40 Europos Parlamento (EP) narių paragino Bendrijos nares įvesti Vengrijai sankcijas pagal vadinamąjį Magnitskio įstatymą. Kaip trečiadienį pranešė europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras, šios Rusijos teisininko garbei pavadintos sankcijos Vengrijai turėtų būti įvestos už tai, kad ji blokuoja bendrą Europos Sąjungos (ES) sprendimą dėl sankcijų Kremliui už opozicijos lyderio Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą.

Lenkijos valdančioji partija siekia sukurti komisiją, kuri, jos teigimu, tirtų Rusijos įtaką. Kritikai tai vertina kaip bandymą sukurti galingą antikonstitucinį įrankį, kuris padėtų partijai išlaikyti valdžią, net jei ji pralaimėtų rudenį vyksiančius rinkimus. Dėl įstatymo projekto gali būti balsuojama jau trečiadienį. Kai kas baiminasi, kad valdančioji partija gali pasinaudoti planuojama komisija, kad pašalintų Donaldą Tuską iš politinio gyvenimo.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) planuoja ateinančiais metais Ukrainos ekonomikos ir infrastruktūros paramai papildomai skirti 1,5 mlrd. eurų, praneša britų leidinys „The Guardian“, remdamasis šaltiniu banko aukščiausio lygio vadovybėje. Šias lėšas ERPB Ukrainai skirtų prie 3 mlrd. eurų, kurie jau numatyti 2022-2023 metams, kad šalies kad ekonomika atsigautų po Rusijos pernai vasarį pradėtos invazijos. Pernai ERPB skyrė 1,7 mlrd.

Sakartvelo ministras pirmininkas trečiadienį tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti įvesti sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, nes jos sužlugdytų ekonomiką. Susidūręs su tarptautine kritika, Iraklis Garibašvilis griežtai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, kuri per 2008 metų karą okupavo apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Prancūzija yra įsipareigojusi Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui, sako šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas, trečiadienį Paryžiuje susitikęs su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda. „Prancūzija yra labai solidari su Lietuva šiame rytiniame flange, ir aš norėčiau dar kartą patvirtinti, kad Prancūzija yra tvirtai įsipareigojusi saugumui ir stabilumui Lietuvoje ir visame Baltijos regione“, – Eliziejaus rūmuose sutikęs Lietuvos prezidentą sakė Prancūzijos vadovas.

Į Oslą trečiadienį atplaukė JAV lėktuvnešis, vėliau su norvegų pajėgomis dalyvausiantis pratybose. Norvegijos ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad tai joms suteikia „unikalią galimybę toliau plėtoti bendradarbiavimą ir glaudžiau dirbti su mūsų svarbiausia sąjungininke – Jungtinėmis Valstijomis“. Atomine energija varomas laivas „USS Gerald R. Ford“ į Oslo fjordą įplaukė lydimas greitaeigės valties su ginkluotais asmenimis.

Vokietijos prokurorai antradienį paskelbė apie dar tris sulaikytuosius dėl gruodį atskleisto kraštutinių dešiniųjų judėjimo rengto perversmo, kuriuo siekta nuversti vyriausybę. Planas buvo sužlugdytas, kai per visoje šalyje surengtus reidus buvo sulaikyti 25 įtariami sąmokslo rengėjai, tarp kurių buvo save princu tituluojantis asmuo, buvęs parlamento narys ir buvę kariai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pakartojo raginimus užtikrinti didesnį fiskalinį atsargumą, nerimaudamas, kad naujos Europos Sąjungos išlaidų taisyklės prislopins investicijas į svarbiausias sritis. Reagavimas į pastarojo meto krizes reiškė, kad „valstybių skola labai išaugo“, pažymėjo O. Scholzas, sakydamas kalbą Europos profesinių sąjungų konfederacijos kongrese Berlyne. „Dabar mums reikia susitarimo, kaip galėtume vėl sumažinti aukštą skolos lygį“, – ragino O. Scholzas.

Portugalijos policija, pasitelkusi kolegų iš Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pagalbą, antradienį atnaujino prieš 16 metų šalies pietiniame Algarvės regione dingusios mažametės britės Madeleine McCann (Madlen Makan) paiešką.  Apie 20–30 pareigūnų dirbo prie Aradės užtvankos, esančios maždaug už 50 km nuo Praja da Luso kurorto, kur 2007 metais paskutinį kartą buvo pastebėta trimetė M. McCann.

Naujasis susitarimas pandemijų klausimu, dėl kurio deramasi, turi tapti istoriniu, žyminčiu esminį požiūrio į pasaulinį sveikatos saugumą pokytį po COVID-19 krizės, sekmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas. „Negalime tiesiog tęsti to, ką darėme anksčiau“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, atidarydamas PSO metinę asamblėją Ženevoje.

Vokietijos prokurorai kaltina buvusius keturis įmonės vadovus neteisėtai pardavus programinės įrangos Turkijos slaptosioms tarnyboms, kad šios ją galėtų panaudoti šnipinėdamos opoziciją, pirmadienį pranešė pareigūnai. Įtariamieji dirbo Miunchene įsikūrusioje bendrovėje „FinFisher“, kuriančioje ir parduodančioje šnipinėjimo programas teisėsaugos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms.

Popiežius Pranciškus pirmąją rugpjūčio savaitę vyks į Portugaliją, kur dalyvaus Pasaulio jaunimo dienų renginiuose ir aplankys itin populiarią piligriminę vietovę, pirmadienį pranešė Vatikanas. Rugpjūčio 2–6 dienomis vyksiantis vizitas bus ilgesnis, nei iš pradžių tikėtasi. Jis apims beveik visą šio didelio katalikų suvažiavimo, kuriuo šv. Jonas Paulius II siekė atgaivinti jaunimo tikėjimą, savaitę.

Lenkijoje pirmadienį susitinka 12 Šiaurės Europos šalių gynybos ministrai ir aukšto rango gynybos pareigūnai, prieš vasarą įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą norintys aptarti atgrasymo ir gynybos politiką rytiniame NATO flange ir Ukrainos gynybos stiprinimą. Jie susitinka kariniuose objektuose Legionove netoli Varšuvos, dalyvaudami vadinamosios Šiaurės grupės, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos narių saugumo iniciatyvų rengimo platforma, veikloje.

Du Europos lyderiai pirmadienį atvyko į Seulą derybų su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu ir turi aptarti Ukrainos, prekybos susitarimų, Šiaurės Korėjos uždraustų ginklų programų klausimus. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po dalyvavimo Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Japonijoje pirmą kartą lankosi šalia esančioje Pietų Korėjoje.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį anksčiau laiko sugrįžusi iš Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo Japonijoje, sekmadienį aplankė nuo potvynio nukentėjusias teritorijas šiaurės rytų Italijoje. Anksčiau buvo pranešta, kad šiauriniame Italijos Emilijos-Romanijos regione per potvynius žuvo 14 žmonių. Žurnalistams Ravenoje ji teigė, kad bendravimas su savanoriais, nukentėjusiais ir namų netekusiais asmenimis ją labai palietė.

Graikijos ministro pirmininko Kiriako Micotakio konservatyvioji partija sekmadienį vykusiuose rinkimuose, kuriuose, kaip rodo rezultatai, greičiausiai nebus suformuota nauja vyriausybė, pirmauja 11 proc. balsų. Prognozuojama, kad „Naujosios demokratijos“ partija surinks 36-40 proc. balsų, kai tuo tarpu buvusio premjero Aleksio Cipro vadovaujama kairioji partija „Syriza“ – 25-29 proc. balsų.

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas sekmadienį su trumpu vizitu atvyko į Mongoliją. Tai yra pirmasis E. Macrono vizitas į šią šalį. Pasak naujienų agentūros AFP fotografo, kuris keliauja kartu su Prancūzijos delegacija, E. Macronas po Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo Japonijos mieste Hirošimoje, nusileido Mongolijos sostinėje apie 18 val. 30 min. vietos (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo pagrindiniu G-7 susitikimo svečiu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį atvyko į Pietų Korėją, kur po dalyvavimo Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Hirošimoje surengs derybas su šios šalies prezidentu Yoon Suk-yeolu. Prieš susitikimą O. Scholzas, pirmasis per pastaruosius 30 metų dvišalėms deryboms į Seulą atvykęs Vokietijos kancleris, vyks į demilitarizuotąją zoną, skiriančią Šiaurės ir Pietų Korėjas. Abu vadovai surengs bendrą spaudos konferenciją, o sekmadienį vėlai vakare svečias iš Vokietijos išskris.

Vokietijos policija pradėjo tyrimą po to, kai Berlyne vykusioje konferencijoje dalyvavęs rusų žurnalistas ir aktyvistas pranešė apie sveikatos sutrikimus, rodančius galimą apnuodijimą, pranešė laikraštis „Welt am Sonntag“. „Remiantis turima informacija, pradėta byla“, – savaitraščiui „Sunday Weekly“ sakė Berlyno policijos atstovas spaudai.

Dėl gyvybių pareikalavusių potvynių šiaurės rytų Italijoje daugiau kaip 36 000 žmonių buvo priversti palikti savo namus, kylančiam vandeniui pasiglemžiant vis daugiau namų, o naujoms nuošliaužoms atskyrus kaimelius, šeštadienį pranešė regiono pareigūnai. Anksčiau šią savaitę smarkios liūtys nusinešė 14 žmonių gyvybių, o Emilijos-Romanijos regiono miestų ir miestelių gatvės virto upėmis. Lyjant dar daugiau, regiono valdžios institucijos pratęsė „raudonąjį“ orų pavojų iki sekmadienio.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni anksčiau išvyks iš Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo Hirošimoje ir grįš namo, kur potvyniai nusinešė 14 gyvybių, šeštadienį pranešė diplomatinis šaltinis. Per 36 valandas Emilijos-Romanijos regione iškrito šešių mėnesių lietaus norma, o ten kilę potvyniai apibūdinami kaip didžiausi per šimtmetį. Šaltinis sakė, kad G. Meloni išvyks iš aukščiausiojo lygio susitikimo šeštadienio vakarą, nors derybos oficialiai baigsis sekmadienį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį nusileido Japonijos mieste Hirošimoje, kur jis dalyvauja Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo derybose po to, kai įgijo ilgai lauktą galimybę gauti pažangių amerikietiškų naikintuvų Ukrainos gynybai sustiprinti. Ukrainos lyderį, dėvintį savo firminį alyvuogių spalvos džemperį, skraidinęs Prancūzijos lėktuvas buvo pastebėtas nusileidžiantis Hirošimos oro uoste, kur prezidentą pasitiko raudonas kilimas ir būrys pareigūnų.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai šeštadienį įspėjo Kiniją dėl jos militarizacijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau teigė, kad blokas taip pat nori konstruktyvių ir stabilių santykių su Pekinu. Baigiamajame komunikate, paskelbtame jų susitikimo Hirošimoje metu, šalys išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos ekonominės ir karinės veiklos.

Gdanske (Lenkija) pareigūnai bute aptiko mirusius gimdyvę ir jos ką tik gimusį kūdikį. Manoma, kad moteris slėpė savo nėštumą ir mirė dėl nukraujavimo po gimdymo. Kūdikio mirties priežastis – galvos trauma. Lenkijos naujienų portale „Onet“ skelbiama, kad moterį ir jos kūdikį aptiko mirusius bute. Kūdikį surado skalbimo mašinoje. Skrodimas parodė, kad 22-ejų gimdyvė mirė nukraujavusi. Kūdikio mirties priežastis dar nustatinėjama. Pirminiais duomenimis, jis mirė.

NATO liepos mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime Vilniuje žengs žingsnį atgal į ateitį. „Ukrinform“, cituodami „Reuters“ skelbia, kad lyderiai turi patvirtinti tūkstančius puslapių slaptų karo planų, kuriuose pirmą kartą nuo Šaltojo karo bus išsamiai aprašyta, kaip Aljansas reaguos į Rusijos puolimą.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte dirbs kuriant tarptautinę koaliciją, kad padėtų Ukrainai įsigyti naikintuvus. Jie tai pabrėžė Europos Tarybos viršūnių susitikimo metu, skelbia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Kinijos specialusis pasiuntinys Li Hui po dviejų dienų kelionės į Kyjivą penktadienį apsilankys Varšuvoje, antradienį pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija. „Taip ir bus“, – naujienų agentūrai AFP teigė ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina, patvirtindamas ankstesnius Lenkijos žiniasklaidos pranešimus ir pridurdamas, kad pasiuntinys Varšuvoje susitiks su Lenkijos užsienio reikalų viceministru.

Latvijos ekspertų kalbos komisija rekomenduoja latvių kalba vartoti istorinį Kaliningrado pavadinimą Karaliaučius arba vokišką variantą Königsberg. Tai pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Rusija pirmadienį pranešė, kad virš Baltijos jūros pakėlė naikintuvą „Su-27“, kad perimtų du orlaivius – Vokietijos ir Prancūzijos, kurie, pasak Maskvos, bandė pažeisti jos oro erdvę. „Nukreipęs užsienio karinius lėktuvus nuo Rusijos Federacijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas saugiai grįžo į savo oro bazę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Lenkija gavo pirmąją Jungtinių Valstijų pagamintų raketų paleidimo įrenginių HIMARS partiją, kurią, kaip ji teigė, planuoja dislokuoti su Rusija besiribojančiame regione, pirmadienį pranešė lenkų gynybos ministras. „Šis ginklas bus dislokuotas mūsų šalies šiaurės rytuose,.. jo užduotis bus atgrasyti agresorių“, – žurnalistams sakė Mariuszas Blaszczakas\.

Lenkijos konservatyviosios valdančiosios partijos lyderis sekmadienį rinkėjams pažadėjo įvairių naujų lengvatų, įskaitant reikšmingą piniginių išmokų šeimoms su vaikais padidinimą. Šį rudenį Lenkijoje vyks parlamento rinkimai. Jų data dar nenustatyta, tačiau tikimasi, kad balsavimas vyks spalį arba, vėliausiai, lapkričio pradžioje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį su darbo vizitu išvyksta į Romą, kur susitiks su Italijos Senato ir Deputatų rūmų vadovais bei sieks Italijos kolegų palankumo NATO viršūnių susitikimo sprendimams. „Šiuo metu ypač svarbūs Europai stiprūs šalių ryšiai, vieningi sprendimai ir požiūriai.

Prezidentui Emmanueliui Macronui Paryžiuje susitikus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Prancūzija pirmadienį pažadėjo Ukrainai dar dešimtis lengvųjų tankų ir šarvuočių, Kyjivui rengiantis kontrpuolimui. Sekmadienio vakarą V. Zelenskis vakarieniavo su E. Macronu Eliziejaus rūmuose, kur aptarė karinės pagalbos didinimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį apsilankys Vokietijoje ir susitiks su šios šalies lyderiais, naujienų agentūrai AFP pranešė vyriausybės šaltinis Berlyne. Ukrainiečių prezidentas į Vokietiją atvyks kitą dieną po to, kai Berlynas pranešė rengiantis naują ginklų paketą Kyjivui, kurio vertė siekia 2,7 mlrd. eurų ir kuris yra didžiausias nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis šeštadienį paragino Europos šalis tiekti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai didelio nuotolio ginklus ir bendrai spartinti ginklų pristatymą. „Rusai bombarduoja iš toli, tad ukrainiečiai turi turėti pajėgumų pasiekti... tokiu pačiu atstumu“, – po Stokholme įvykusio susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba sakė J. Borrellis.

Vokietijos karinės technikos bendrovė „Rheinmetall“ penktadienį paskelbė, kad steigs bendrą įmonę su ukrainiečių valstybine ginklų gamintoja ir kad naujoji įmonė prižiūrės karines transporto priemones Ukrainoje, o vėliau gamins tam tikrą įrangą. Su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos sąjungininkai yra atsiuntę jai daug karinės įrangos, įskaitant šarvuotas kovos mašinas ir sunkiuosius tankus.

Vokietija rengia naują ginklų paketą Kyjivui, vertą 2,7 mlrd. dolerių ir didžiausią nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, šeštadienį paskelbė Gynybos ministerija. „Visi tikimės greitos šio baisaus Rusijos karo prieš ukrainiečius pabaigos, bet, deja, jos dar nematyti“, – pareiškime nurodė gynybos ministras Borisas Pistorius. „Štai kodėl Vokietija teiks visą galimą pagalbą, tiek, kiek reikės“, – sakė jis.

Lenkijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė šalies oro erdvėje aptikusi iš Baltarusijos atskridusį objektą, tikriausiai stebėjimo balioną. Socialiniame tinkle „Twitter“ ministerija parašė, kad objektas iš radiolokatorių ekranų dingo būdamas netoli Rypino miesto centrinėje Lenkijos dalyje. Objekto ieško Teritorinės gynybos pajėgos, sakoma pranešime. Nuo 2022 metų vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, įvyko dar du žinomi įsibrovimai į Lenkijos oro erdvę.