Šią savaitę LVŽS savo puslapyje galiausiai paskelbė, kaip pati tai vadina, savo programą. Ją sudaro devynios atskiros dalys, apimančios tris valstybinius dokumentus – 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą, Ateities ekonomikos DNR planą bei LR Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 m.
„Mūsų prioritetas – nuoseklus šalies vystymasis ilgalaikėje perspektyvoje. Tą įrodėme šioje kadencijoje kurdami strateginius valstybės raidos dokumentus: 2021–2030 metų nacionalinės pažangos planą bei Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą. <...>
Šie du dokumentai bei mūsų Vyriausybės atnaujintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m., kuriame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai, kovojant su klimato kaita, yra mūsų rinkimų programa, su kuria einame į 2020 m. Seimo rinkimus“, – rašoma LVŽS rinkimų programos preambulėje.
Minėtuosiuose planus parengė Vyriausybė, Finansų, Aplinkos ir Energetikos ministerijos.
Strateginius planus pristatė kaip savo kūrinį
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė kritikuoja LVŽS sprendimą Vyriausybės strateginius dokumentus pasisavinti kaip savo kūrinį ir pristatyti kaip programą.
„Tai dabar reikia suprasti, kad Vyriausybės parengti dokumentai, pasitelkiant ir visą ministerijų turimą potencialą ir taip toliau, tampa partijos programa. Tiesą sakant, tokio dalyko dar nėra tekę matyti, kad Vyriausybiniai strateginiai dokumentai taptų konkrečios partijos rinkimų programa“, – tv3.lt kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologė primena, kad Vyriausybę sudaro ne tik LVŽS, bet ir kitų koalicijos partnerių deleguoti ministrai ir jų vadovaujamos ministerijos. Todėl minimų dokumentų negalima laikyti vien tik valstiečių nuopelnu.
„Vyriausybė, beje, sudaryta iš kelių koalicijos partnerių, kolegialiai dirbdama priėmė šitą pažangos planą. Valstiečiai Vyriausybės bendrą darbą su koalicijos partneriais pasisavina kaip savo nuosavybę. Nesakau, kad tai teisiniai dalykai, bet čia tiesiog yra unikalus atvejis. O kad valstiečiai šiuose rinkimuose yra tikrai unikalūs, mes matome“, – sakė R. Urbonaitė.
Be to, anot MRU lektorės, minėtus dokumentus kūrė ir mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomi Vyriausybės ir ministerijų darbuotojai.
„Kas užsiėmė tvarkymu, kalbos redagavimu? Partijos žmonės kalbą techniškai redagavo? Mes puikiai suprantame, kad tai daro žmonės, kurie už tai gauna atlyginimą, nes dokumentai turi būti peržiūrimi. Kiekvienos tokios institucijos turi žmones, kurie dirba, kad neliktų klaidų ir viso kito.
Akivaizdu, kas tai darė. Jeigu yra LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas dokumentas, dirbo visa Vyriausybė ir jos kanceliarija. Galbūt frakcija prisidėjo, bet tai nėra frakcijos dokumentas, tai yra Vyriausybės dokumentas“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Nepagarba rinkėjui
Be to, R. Urbonaitė primena, kad pažangos planas kuriamas ilgam laikui – iki 2030 metų, todėl kyla klausimas, ką konkrečiai partija ketina nuveikti per ateinančius ketverius metus.
„Labai gerai, kai politikai planuoja ilgiau nei vienai kadencijai, bet tai turi būti planas ir vienai kadencijai, ir kitai, toliau matant, kas turėtų vykti su valstybe. O dabar atsidarome valstiečių programą ir tai yra dokumentas, patvirtintas LR Vyriausybės nutarimu“, – sakė politologė.
Valstiečių sprendimą Vyriausybės darbą pristatyti kaip savo programą R. Urbonaitė vadina nepagarba rinkėjams.
„Ypač, jei suprantame, kad prie šio plano dirbo ir žmonės, kurie nedalyvauja rinkimuose. Jeigu taip, tada reiškia, kad yra pasinaudota kitais turimais resursais. Tai yra išnaudojimas valstybės resursų. Nieko kito čia nepridėsi“, – teigė MRU lektorė.
Partija džiaugiasi savo sprendimu
Savo ruožtu LVŽS partijos narė, parlamentarė Agnė Širinskienė, paklausta, kodėl partija šįkart nusprendė nekurti savo programos, teigė, kad partijos ir Vyriausybės vizijos sutampa, todėl nėra reikalo dokumentų dubliuoti.
„Matote, šie dokumentai yra kurti mūsų Vyriausybės ir visiškai atitinka mūsų vertybes. Dėl to būtų buvę labai keista, jeigu patys parengę valstybei programinius dokumentus, kurie yra nustatantys valstybės raidą dešimtmečiui į priekį, būtume rengę dar kažkokį dokumentą, tarsi sakydami, kad tie valstybės planai yra neišsamūs ar pildytini“, – tv3.lt kalbėjo A. Širinskienė.
Jos teigimu, valdančiosioms partijoms nebūtina kurti atskirų programų.
„Viena yra, kai opozicinės partijos, kurios paprastai Vyriausybei oponuoja, natūralu, kad jos daro programas ir įžvelgia pokyčius. Bet būnant valdančiaisiais ir patiems rengiant programinius dokumentus, na, mano galva, tai buvo logiškas sprendimas. Džiaugiuosi, kad jis buvo toks, koks yra“, – pridūrė A. Širinskienė.
Tiesa, valstiečių koalicijos partneriai – Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – pristatė savo atskiras programas.
„Na, koalicijos partneriai, puikiai žinome, kiek ministrų turi Vyriausybėje. Jų įtaka tos programos rengimui buvo tikrai mažesnė. Natūralu, kad atsiranda kažkokios papildomos vizijos, kurios galbūt nepateko į valstybės pažangos planą“, – teigė Seimo narė.
A. Širinskienė nesutinka su R. Urbonaitės pastaba, kad Nacionalinis pažangos planas yra per platus dokumentas, norintiems žinoti, ką partija ketina nuveikti per artimiausius ketverius metus Seime.
„Jeigu skaityti planą, ten labai aiškiai iškristalizuoti tiek artimiausi darbai, tiek tie darbai, kurie bus įgyvendinami tolesnėje ateityje. Manau, kiekvienas rinkėjas, jeigu jis yra žingeidus, gali susipažinti su tais dokumentais, matyti kartu ir siekinius, kurių tikimasi, kad valstybė pasieks“, – sakė A. Širinskienė.
Išvardino savo nuopelnus
Tiesa, LVŽS rinkimų preambulė apibūdina ne partijos tikslus po rinkimų, o tai, ką valstiečiai nuveikė per ketverius metus Seime. Partija sau priskiria tokius nuopelnus kaip žmonių pajamų augimą, skaidresnį valstybės valdymą, struktūrines reformas.
„Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas per 2016–2020 metus padidėjo daugiau nei 200 eurų (38 proc.). Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) per tą patį laikotarpį augo 75 proc. (150 eurų), o vidutinė senatvės pensija – 50 proc. (133 eurais)“, – rašoma rinkimų programos preambulėje.
Taip pat programoje rašoma apie panaikintą „Sodros“ skolą, sumažintas „Sodros“ administravimo sąnaudas, sutaupytas lėšas.
Partija kalba apie šeimoms skirtą dėmesį, didintus vaiko pinigus, paramą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą regionuose. Taip pat – apie mažesnes vaistų kainas, didesnius atlyginimus medikams ir slaugytojams, išaugusį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Aprašomi pokyčiai švietimo srityje – klasės krepšeliai, pedagogų etatinis apmokėjimas, didesnis finansavimas studijoms, moksliniams tyrimams, didesni dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai.
Išsikėlė kelis tikslus
Kiek anksčiau gavęs progą spaudos konferencijoje pristatyti partijos programą, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis patikino, kad partija ketina tęsti dar 2016 m. pradėtus darbus. Kaip rašoma partijos programoje, „nesame kadencijomis ir vien joms skirtomis programomis gyvenanti partija“.
Vis dėlto programoje partija numatė kelis darbus, kuriuos žada įgyvendinti sėkmės rinkimuose atveju. Tarp jų:
- Vaiko pinigų indeksavimo mechanizmas;
- 13-oji pensija;
- Sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros tobulinimas ir funkcionalumo didinimas;
- Aukštojo mokslo finansavimo sistemos, grįstos valstybės sutartimis su aukštojo mokslo institucijomis, įdiegimas;
- Valstybės finansavimo visiems pirmos pakopos studentams, kurie tenkina valstybės nustatytus gerai besimokančio kriterijus, užtikrinimas;
- Visų kultūros sričių finansavimo programų tobulinimas;
- Valstybinio banko įsteigimas;
- Pelno mokesčio lengvatos įvedimas;
- Vicepremjero pareigybės įvedimas.
Vyriausybė už 66 tūkst. eurų reklamuoja savo darbus
Be to, kaip skelbė portalas 15min.lt, Vyriausybė viešajame transporte ir žiniasklaidoje šiuo metu reklamuoja savo ketverių metų darbus. Ši reklama, kaip teigė Vyriausybės kanceliarija, valstybei kainuoja 66,4 tūkst. eurų.
Rugpjūtį kanceliarija pasirašė 11,979 tūkst. eurų su PVM vertės sutartį su įmone „Media traffic“ bei 54,450 tūkst. eurų su PVM vertės sutartį su bendrove „Havas Media“ ir sutarė dėl klipų apie šešias Vyriausybės inicijuotas reformas transliavimo – atitinkamai – viešajame transporte bei radijuje ir televizijoje.
Vyriausioji rinkimų komisija antradienį svarstys, ar yra pagrindo pradėti tyrimą, įvertinus tai, kad reklama skleidžiama likus mėnesiui iki rinkimų.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
