Gyventojų apklausos rodo, kad į Seimą po rinkimų gali patekti mažiausia keturios partijos, tokios kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų partija ir Darbo partija.
Toliau reitinguose rikiuojasi tokios politinės jėgos (jų pozicijos nuolat svyruoja): partija „Laisvė ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Laisvės partija, Centro partija–tautininkai.
Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su dalies Seimo rinkimuose dalyvausiančių partijų programose aprašytais planais Lietuvos švietimui ir aukštajam mokslui.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dar nepristatė ir, panašu, neketina pristatyti išsamios savo programos. Nors iki rinkimų teliko mėnuo ir visos partijos jau pristatė savo programas, LVŽS interneto svetainėje nurodoma, kad informacija apie ją „rengiama“.
Spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti savo rinkimų programą, valstiečiai švietimo srityje tepasakė ketinantys „gerinti visų pakopų švietimo kokybę ir sukurti bendrą mokymosi gyvenimą sistemą“.
Lietuvos socialdemokratų partija
Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į savo rinkimų programą įtraukė pažadus, susijusius su įvairaus lygio švietimu nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Kaip vieną pagrindinių savo tikslų LSDP iškelia universalią, visiems sąžiningą ir nemokamą švietimo sistemą.
Programoje žadama, finansavimą švietimui didinti iki 6 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o ikimokykliniam ugdymui – iki 2 proc. nuo BVP. Be to, socialdemokratai žada skirti tikslinį finansavimą mokinių pasiekimams gerinti prasčiau veikiančiose mokyklose.
Partija žada užtikrinti, kad pedagogų atlyginimai siektų ne mažiau nei 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Šiuo metu VDU „į rankas“ – 879,2 eurai. Taip pat ketinama apsvarstyti bazinį mokytojo atlyginimą.
Siekiant pritraukti pedagogus dirbti „mažiau patraukliose ar rečiau apgyvendintose teritorijose“, LSDP savo programoje rašo apie „papildomą koeficientą darbui“. Tačiau papildomai nepaaiškinama, kas tai yra.
Klasėse, kur mokosi vaikai su negalia ar specialiais poreikiais, žadama užtikrinti bent po vieną mokytojo padėjėją klasei. Taip pat bendrojo ugdymo mokyklose žadama kurti daugiau psichologų etatų.
Socialdemokratai rašo ketinantys panaikinti „privačių ugdymo įstaigų privilegijas“, finansuoti jas kaip valstybines ugdymo įstaigas bei drausti joms imti mokestį už mokslą.
Taip pat žadama riboti vaikų atrankas į mokyklas, užtikrinant, kad šie į ugdymo įstaigas patektų pagal savo gyvenamąją vietą, o ne pažangumą.
Partija ketina siekti, kad pradinėse klasėse mokytųsi ne daugiau nei 20 vaikų, o vyresnėse – ne daugiau nei 24 mokiniai.
Programoje žadama, kad kiekvienam mokiniui bus prieinama įvairi elektroninė mokomoji medžiaga. Ketinama mokyklose užsiimti patyčių prevencija bei pritaikyti priemones kovojant su priklausomybe nuo kompiuterinių žaidimų, telefonų naudojimu pamokų metu.
LSDP planuoja įgyvendinti „visos dienos mokyklos“ programą.
Partija žada išlaikyti, o esant poreikiui plėsti tautinių mažumų mokyklų tinklą.
Aukštajame moksle LSDP žada, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų uždarbis sieks ne mažiau kaip 150 proc. šalies VDU. O moksliniams tyrimams žadama skirti ne mažiau nei 1 proc. nuo BVP.
LSDP žada užtikrinti, kad visų studijų pirmasis semestras studentams bus nemokamas, o skatinamosios stipendijos bus didesnės. Vis dėlto, nenurodoma, kiek jas planuojama didinti nuo dabartinių 60–100 eurų. Norintiems rinktis aukštąjį mokslą užsienio universitetuose, žadama teikti valstybines, o ne komercinių bankų paskolas.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija
Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) rinkimų programoje švietimo gairės neužima daug vietos. Taip pat partija nesiima kelti pažadų, kuriuos būtų galima aiškiai pamatuoti skaičiais.
Partija savo programoje rašo ketinanti užtikrinti, kad švietimas bus prieinamas visiems ir „deramai finansuojamas valstybės“. Taip partija ketina rengti švietimo reformą, kuri užtikrintų visiems vienodą galimybę gauti vienodą mokymo kokybę.
LSDDP programoje rašo, kad „švietimo kaita turi būti lanksti, kūrybiška, tenkinti visuomenės poreikius“. Partija žada siekti optimizuoti švietimo infrastruktūrą, gerinti švietimo vadybą ir stiprinti savivaldą, kelti mokytojų profesionalumą ir jų profesijos prestižą, didinti atlyginimus.
Konkretūs skaičiai, kaip, kiek ir kada planuojama tai didinti ar keisti, programoje nenurodomi.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ketina siekti, kad iki 2025 m. ne mažiau kaip 95 proc. vaikų Lietuvoje lankytų darželius. Taip pat partija žada pasiekti, kad vaiko pinigų mokėjimas būtų susietas su dalyvavimu ikimokykliniame ugdyme.
TS-LKD žada siekti, kad kiekvienoje savivaldybėje veiktų bent po vieną gimnaziją-daugiafunkcį centrą, o visose Lietuvos mokyklose būtų taikomas vienodas ugdymo kokybės standartas.
Mokyklose žadama taikyti mišrų mokymo būdą, kuomet kombinuojamos kontaktinės ir nuotolinės pamokos. Taip pat TS-LKD žada užtikrinti, kad mokykloms būtų parengtas ir prieinamas skaitmeninio ugdymo turinys. Skaitmenį ugdymą norima diegti ir darželiuose.
Pedagogams ketinama kelti reikalavimą būti įvaldžius nuotolinio mokymo metodikas ir vadybą. Be to, programoje numatoma, kad pedagogui būtinas auštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis.
Programoje žadama, kad iki 2025 m. pedagogų atlyginimas pasiektų 130 proc. šalies VDU. Analogiškas būtų ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų uždarbis.
Tuo metu apie aukštąjį mokslą programoje neužsimenama.
Liberalų sąjūdis
Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis švietimui savo programoje skyrė nemažą dėmesį. Partija žada užtikrinti kokybišką ir prieinamą ikimokyklinį ugdymą kiekvienam, taip pat sieti vaiko pinigus su būtinybe leisti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Mokymosi procese žadama plačiau taikyti technologijas, o nuotolinį mokymą paversti „neatsiejama mokyklų gyvenimo dalimi“. Liberalai teigia, kad „pamokose vykstančios veiklos bus siejamos su realiu gyvenimu“. Taip pat žadama, kad mokyklose bus skiriamas atskiras dėmesys gabių vaikų ugdymui, o sunkumų patiriančios mokyklos sulauks nuolatinės pagalbos.
Mokyklų bendruomenėms Liberalų sąjūdis žada suteikti daugiau galių ir atsakomybės. Taip pat žadama užtikrinti patyčių prevenciją, didesnį neformaliojo švietimo prieinamumą.
Partija savo programoje rašo, kad pedagogų atlyginimas bus ne mažesnis nei 1,5 šalies VDU. Taip pat žadama, kad pedagogų rengimas bus stipresnis, o mokyklose bus užtikrinta didesnė mokytojų kartų įvairovė.
Žadama, kad mokyklų vadovai bus aukščiausio lygio profesionalai, o jų atranka bus tobulesnė.
Partijos programoje rašoma apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pertvarką, kad darbuotojai, ypač vadovai, būtų motyvuoti savo srities profesionalai.
Liberalų sąjūdis ketina užtikrinti tolesnius sprendimus dėl aukštųjų mokyklų jungimo, įgyvendinti aukštojo mokslo finansavimo pertvarką bei pasiekti, kad Lietuvoje būtų bent du universitetai, patenkantys tarp 500 geriausių pasaulyje.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai žadama skirti ne mažiau nei 1,5 proc. nuo BVP.
Partija „Laisvė ir teisingumas“
Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“ savo programoje ties mokslo sritimi per daug neišsiplečia. Pirmiausiai rašoma, kad mokyklų tinklo optimizavimo klausimais savivaldybės turi tartis su bendruomenėmis.
Taip pat partija mano, kad etatinis pedagogų darbo apmokėjimas turi būti pertvarkytas. Programoje rašoma, kad būtina stiprinti nuotolinio mokymosi pagrindus bei kelti pedagogų ir administracijos skaitmeninę kvalifikaciją.
„Laisvė ir teisingumas“ žada siekti pritraukti jaunų specialistų į ugdymo įstaigas regionuose, taip pat pasisako prieš privalomai įvedamas ugdymo įstaigų vadovų kadencijas.
Galiausiai partija žada mokyklose užtikrinti privalomą trečiąją fizinio lavinimo pamoką per savaitę.
Darbo partija
Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija savo programoje rašo ketinanti „teisinėmis priemonėmis didinti pedagogų prestižą“. Partija teigia, kad iki 2025 m. pedagogų atlygis sieks ne mažiau nei 130 proc., mokslininkų – ne mažiau nei 160 proc., o švietimo pagalbos specialistų – ne mažiau kaip 120 proc. šalies VDU.
Partija žada keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką, suteikdama daugiau teisių savivaldybėms. Taip pat ketinama vykdyti „efektyvią“ pedagogų pritraukimo į regionus programą, užtikrinant jų socialines garantijas ir saugumą.
Žadama, kad pedagogų užmokestis priklausys nuo jų išsilavinimo, kvalifikacijos, darbo kokybės ir stažo. O pedagogai, turintys 30 m. pedagoginio darbo stažo, galės išeiti į pensiją. Būdami 55 metų amžiaus.
Žadama užtikrinti, kad ikimokyklinis ugdymas būtų prieinamas kiekvienam šalies vaikui. Taip pat įtvirtinti visos dienos mokyklų modelį bei užtikrinti, kad vienoda ugdymo kokybė būtų užtikrinama visiems vaikams.
Žadama plėsti neformalųjį ugdymą regionuose, užtikrinti daugiau kūno kultūros ir neformalaus ugdymo valandų, užtikrinti patyčių prevenciją, mažinti mokinių skaičių klasėse ir atsisakyti jungtinių klasių.
Partijos programoje taip pat žadama didinti „programavimo ir dirbtinio intelekto pagrindų valandų skaičių ugdymo įstaigose“. Taip pat partija žada „gerbti ir palaikyti tėvų pasirinkimą ugdyti vaikus šeimose“. Tiesa, ši galimybė tėvams jau yra teisinta 2016–2020 m. Seimo kadencijoje.
Darbo partija tvirtina, kad iki savo kadencijos pabaigos pasieks, jog visų mokyklų teritorijos bus apšviestos, aptvertos, jose bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Partijos programoje rašoma, kad bus įtvirtinta „objektyvi ir efektyvi“ aukštųjų mokyklų vertinimo sistema, o aukštųjų mokyklų kontrolę ir priežiūrą iš dalies perims valstybė.
Visiems studentams žadama suteikti galimybę atlikti praktiką mokslo centruose, įstaigose, įmonėse. O įgijus aukštąjį mokslą – galimybę įsidarbinti valstybiniame ir privačiame sektoriuose, verslo struktūrose.
Darbo partija žada aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių), prorektorių ir kitų vadovų atlyginimus susieti su vidutiniu dėstytojų atlyginimu.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
Valdemaro Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) savo programoje švietimo klausimais per daug neišsiplėtė. Partija žada išsaugoti kaimo mokyklas bei atsisakyti „mokinio krepšelio“. Taip pat žadama grąžinti iki 2010 m. veikusį tautinių mažumų švietimo modelį.
Partija žada suvienodinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo pedagogų atlyginimus. Tiesa, šis tikslas turėtų būti pasiektas jau 2016–2020 m. Seimo kadencijoje, šį rugsėjį.
LLRA-KŠS ketina inicijuoti profesinių mokyklų reformą – skatinti jaunimą mokytis paklausių, o ne „madingų“ profesijų.
Taip pat žadama gerinti aukštojo mokslo kokybę bei užtikrinti, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas visoms gyventojų grupėms.
Partija ketina didinti mokslinių tyrimų finansavimą, tačiau nenurodo, kaip ir kiek.
Laisvės partija
Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija savo programoje smulkiausiai iš visų partijų aprašė savo planus švietimui. Pirmiausiai partija žada užtikrinti, kad ikimokyklinis ugdymas bus vienodai prieinamas visiems, o valstybė teiks pagalbą silpniau besitvarkantiems darželiams. Taip pat žadama renovuoti darželių vidinę ir išorinę infrastruktūrą.
Partijos programoje numatoma, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimas pasieks 120 proc. šalies VDU.
Taip pat Laisvės partija žada, kad visiems bus prieinama ir pasiekiama vienodai gera mokykla. Partija žada užtikrinti mokyklose tinkamas technologines priemones mokytis nuotoliniu būdu. Mokyklų programas Laisvės partija žada atnaujinti taip, kad jos būtų pritaikytos nuotoliniam ugdymui.
Laisvės partija savo programoje išskiria, kad sieks, jog visose mokyklose būtų panašus mokytojų amžiaus vidurkis, o universitetuose pedagogai būtų ruošiami pagal specialią švietimo lyderių programą.
Taip pat žadama pasiekti, kad mokytojo atlyginimas siektų bent 130 proc. šalies VDU, augtų ir mokyklų vadovų atlyginimai.
Programoje rašoma, kad pedagogai turėtų turėti ne tik aukštojo mokslo (pageidautina – magistro) diplomą ar net daktaro laipsnį, bet ir būtų įgiję kitos darbinės, visuomeninės ar savanoriškos veiklos patirties. Žadama užtikrinti daugiau mokytojų padėjėjų mokyklose.
Taip pat Laisvės partija savo programoje žada konsoliduotą gimnazijų tinklą, pasiekti, kad specialiose klasėse besimokantys vaikai turėtų daugiau bendros veiklos su bendrųjų programų mokiniais, o į mokyklų valdymą galėtų įsitraukti visi mokyklos bendruomenės nariai.
Tuo metu moksleiviams žadama užtikrinti galimybę mokyklose mokytis trečios užsienio kalbos, o programavimo pagrindus pradėti diegti jau nuo pradinių klasių. Taip pat mokyklose ketinama skatinti sveikos gyvensenos ir mitybos principus.
Laisvės partija žada, kad stojimas į aukštąsias mokyklas būtų vykdomas ne tik pagal egzaminų balus, o įvairią veiklą – projektinę veiklą, olimpiadas, konkursus, motyvacinį vertinimą, stojamuosius egzaminus.
Žadama, kad dėstytojų atlyginimai bus bent 150 proc. VDU, o jaunų dėstytojų ir doktorantų atlyginimai – 100 proc. VDU.
Taip pat programoje ketinama toliau vykdyti aukštųjų mokyklų jungimą bei grąžinti minimalius egzaminų vidurkio reikalavimus.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
