Didžiausias susirgimų skaičius per visą pandemijos laikotarpį tenka Vilniaus miestui. Ten iš viso sirgo 845 asmenys, šiuo metu serga 352. Kauno mieste iš viso užfiksuoti 349 atvejai, šiuo metu serga 203 asmenys. Trečioje vietoje pagal sergamumą – Vilniaus rajonas, kur iš viso užfiksuotas 331 atvejis, o šiuo metu serga 42 asmenys.
Pagal mirčių nuo Covid-19 skaičių taip pat pirmauja Vilniaus miestas – ten nustatytos 22 mirtys nuo viruso. Klaipėdos mieste nuo koronaviruso mirė 18 žmonių, Ukmergės rajone – 9.
Mažiausiai atvejų kol kas užfiksuota Birštono savivaldybėje, ten neužsikrėtė nė vienas žmogus. Pakruojo ir Varėnos rajonuose, Druskininkuose ir Pagėgiuose registruota po vieną susirgimą. Pakruojo rajone tebeserga vienas žmogus.
Rajoną ištiko dvi krizės
Kretingos rajono savivaldybė – viena iš labiausiai Covid-19 paveiktų gyvenviečių. Per visą pandemijos laikotarpį čia sirgo 64 žmonės, šiuo metu – du. Kretingos rajone nuo Covid-19 mirė du žmonės.
Kaip teigia savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, bandant susidoroti su sparčiai plintančiu virusu, savivaldybei teko nemažai iššūkių, kurie vertė ieškoti nestandartinių sprendimų.
Pirmiausiai balandžio pabaigoje Kartenos slaugos ligoninėje užfiksuotas užsikrėtimų Covid-19 židinys. Tąkart virusas užfiksuotas 22 įstaigos pacientams. Užsikrėtusiųjų skaičius vis augo, vienas pacientas nuo viruso mirė.
„Reikėjo išspręsti problemą ir budėjimo, ir buvo personalas užsikrėtęs. Dėl to mes ėmėmės ganėtinai drastiškų sprendimų. Mes pasiūlėme į budėjimą ateinantiems medikams tikrai nemažas algas. Tai suveikė, ko gero. Mes praktiškai per parą radome, kuo pakeisti susirgusius darbuotojus“, – tv3.lt pasakojo J. Girdvainė.
Kita rajonui kilusi problema – pavienis, bet skaudus Covid-19 atvejis šeimoje. Virusas nustatytas vyrui, kuris vienas augino du paauglius vaikus. Vyras nedelsiant buvo išgabentas į ligoninę, o savivaldybė turėjo pasirūpinti vienais likusiais vaikais.
„Esmė buvo, kad vaikus iš karto reikėjo paimti iš tos gyvenamosios vietos, kur jie buvo palikti vieni, juos saugiai nuvežti, patikrinti, paimti testus, apgyvendinti izoliavimosi patalpose, užtikrinti jų visą gerovę, maitinimą, priežiūrą.
Ir po to, aišku, parvežti į namus, spręsti, kur juos laikyti, jeigu būtų pasisukę įvykiai kita linkme. Bet, ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai“, – sakė administracijos direktorė.
Ji pridūrė, kad, nors savivaldybei pandemijos metu teko išgyventi ne vieną nestandartinę situaciją, būtent šios dvi „buvo tos, kurios mus užgrūdino ir sutelkė“.
Nespėjo paskui Verygos įsakymus
Vis dėlto daug sunkumų, anot J. Girdvainės, savivaldybei kėlė sveikatos apsaugos ministro, operacijų centro vadovo Aurelijaus Verygos įsakymai.
„Nes tarsi buvo palikta pačioms savivaldybėms spręsti ir tai daryti tuoj. Mes privalėjome operatyviai rasti daug nestandartinių sprendimų. Ieškoti izoliavimo patalpų, kurios turi atitikti tikrai labai didelius reikalavimus su atskirais sanitariniais mazgais. Ir taip toliau, ir panašiai.
Žinome, kad didžiuosiuose miestuose mes galime kalbėti apie viešbučius, bet mažuose miesteliuose yra neįmanoma praktiškai rasti tokių apartamentų, kurie būtų su voniomis atskiromis ir tualetais. <...> Tikrai operacijų centro vadovo įsakymai buvo praktiškai pradėti tam tikrus veiksmus šiandien ir dėl to mes dažnu atveju ir skambinomės, ir klausėme“, – pasakojo J. Girdvainė.
Kita didžiulė savivaldybei tekusi problema – medikų pajėgos, mat ne vienas specialistas atsisakė kontaktuoti su sergančiais Covid-19. Be to, daugelis rajonuose dirbančių medikų, kaip sakė administracijos direktorė, priklauso rizikos grupei.
„Iššūkis, kai reikia ieškoti kareivių, kurie eis į frontą. Šita pandemija, šitas koronavirusas išryškins lūzerius ir lyderius, kaip aš sakau. Ir taip ir pasijuto.
Jeigu medikai, kuriuos prašome padėti, arba Visuomenės sveikatos biuro žmonės, kurie praktiškai turėtų tose priešakinėse linijose būti visą laiką ir klausti, gal reikia padėti... Dažnu atveju, kai mes prašome eiti, kontaktuoti su sergančiais, – taip, tai nėra paprasta – jie sako, aš pasiimsiu biuletenį, jeigu liepsite man eiti.
Verygos buvo pasakymai, kad mes nieko negalime priversti daryti. Tai, jeigu mes taip vadovausimės visi, kad nieko negalime priversti daryti, ir medikai, kurie yra Hipokrato priesaiką prisiekę, jie irgi gali atsisakyti eiti, tai tada aš nežinau, kaip reikės dirbti. Tikrai buvo labai sudėtinga“, – sakė J. Girdvainė.
Ukmergės rajonas tramdė didžiausią židinį šalyje
Kovą Ukmergės rajonas tapo pirmuoju ir didžiausiu Covid-19 židiniu šalyje. Per visą pandemijos laikotarpį rajone virusas nustatytas 93 asmenims, šiuo metu serga 4. Nuo Covid-19 savivaldybėje mirė 9 žmonės.
Koronaviruso židiniu Ukmergė tapo kovo 19 dieną, kai Ukmergės ligoninėje dirbančiai medikei patvirtintas susirgimas naujuoju koronavirusu. Tuomet susirgimų skaičius savivaldybėje ėmė sparčiai augti.
Savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas pamena, kad židinio suvaldymas tikrai buvo neeilinė situacija, savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistus vertusi kasdien dirbti nuo 8 val. iki 23 val.
„Uždarėme ligoninę, dezinfekavome visus daugiabučius namus, miestų gatves, darėme viską, kas įmanoma. Iš karto užsidarė visos mokyklos, įvedėme nuotolinį mokymą. <...>
Viską kažkaip sudėliojome, miesto neuždarinėjome, bandėme visus variantus. Dukart per dieną Ekstremalių situacijų ir operacijų štabas rinkdavomės į nuotolinius susitikimus. Ten susidėliodavome namų darbus, kurie iškildavo tą pačią dieną, ir juos vis gvildendavome. Po to mes kažkurį laikotarpį, gal 1,5 mėnesio, neturėjome nė vieno užsikrėtusiojo“, – tv3.lt pasakojo D. Varnas.
Kilo problemų dėl mirusiųjų laidojimo
D. Varnas didžiausia savivaldybės patirta problema vadina Covid-19 testų atsakymus. Kadangi pavasarį koronaviruso testus tirdavo tik viena laboratorija, jai teko didžiulė apkrova, todėl testų rezultatų tekdavo laukti ilgai.
„Kai pas mus ligoninėje užėjo tas židinys, tų mirčių buvo. Vis tiek iš slaugos skyriaus pagrinde visi tie žmogiukai mirdavo. Kai norėdavo artimieji palaidoti, nieko negalėdavai daryti, jei nori, kad šermenys vyktų. Turėdavom sulaukti Covid-19 testo. O kol testo negauni, nieko negali daryti, tik arba kremuoti, – o to iš pradžių net neleido, – arba laidoti karste su specialiu maišu. Nebūna jokių atsisveikinimo ceremonijų.
Tai buvo skaudžiausia. Žmonėms labai sunku buvo pergyventi. Įsivaizduokite, artimas žmogus miršta, paskui negali jo palaidoti laiku. Bet tai greitai išsisprendė, per keletą savaičių“, – prisiminė D. Varnas.
Didžiausias iššūkis – uždarytas miestelis
Vilniaus rajonas – viena labiausiai Covid-19 paveiktų savivaldybių. Čia per visą pandemijos laikotarpį užfiksuotas 331 Covid-19 atvejis, vis dar serga 42 asmenys. Nuo koronaviruso čia mirė trys žmonės.
Vilniaus rajono merė Marija Rekst pripažįsta, kad savivaldybės situacija pandemijos pradžioje buvo nedėkinga. Didžiausias savivaldybei tekęs iššūkis – situacijos Nemenčinėje, kuri tapo židiniu, suvaldymas. Nemenčinė iki šiol yra vienintelė teritorija, į kurią pandemijos metu buvo apribotas judėjimas.
„Reikėjo operatyviai informuoti gyventojus, organizuoti eismo reguliavimo pakeitimus, užtikrinti senyvo ir neįgalumą turinčių asmenų priežiūrą, maitinimą, aprūpinti visus židinyje dirbusius asmens apsaugos priemonėmis ir kt.
Priėmus sprendimą ištirti visus Nemenčinės gyventojus, reikėjo per kelias valandas organizuoti mobiliųjų tyrimų punktą, kuriame buvo atliekami ne tik PGR, bet ir serologiniai testai. Darbas punkte buvo organizuojamas visai kitu principu, negu kituose mobiliosiose punktuose“, – atsakyme tv3.lt rašė M. Rekst.
Anot merės, gyventojai turi įprasti gyventi su nauju virusu.
„Turime pradėti vengti žodžio „kovoti“. Visas viešojo gyvenimo organizavimo principas pasikeitė, turime laikytis saugaus atstumo nuo kitų asmenų, turime įprasti naudoti asmens apsaugos priemones, plauti ir dezinfekuoti rankas kiek įmanoma dažniau ir pan. Šiuo metu itin atidžiai stebime padėtį ugdymo įstaigose, kaip visus Operacijų vadovo sprendimus pavyks įgyvendinti ten“, – rašė merė.
Kauno rajone susirgimų pikas įvyko atšaukus karantiną
Per visą pandemijos laikotarpį Kauno rajone Covid-19 sirgo 96 žmonės, 64 iš jų vis dar serga. Tačiau, kaip teigia Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, susirgimų pikas pastebėtas ne pandemijos pradžioje, o gerokai vėliau – jau atšaukus karantiną.
„Nuo Covid-19 pandemijos pradžios, karantino laikotarpiu Kauno rajono savivaldybė galėjo džiaugtis pakankamai žemu sergamumo rodikliu ir nedideliu ligos atvejų skaičiumi. Iki gegužės 6 d. turėjome tik 21 asmenį, kuriam buvo nustatyta liga, daugelio pacientų simptomai buvo neryškūs. Buvome tarp geriausiai su pandemija besidorojančių savivaldybių.
Situacija pablogėjo pokarantininiu laikotarpiu. Nuo liepos 15 d. iki šiandienos nustatyti 75 nauji atvejai, 11 iš jų jau pasveiko“, – atsakyme tv3.lt rašė V. Makūnas.
Jo teigimu, susirgimų rajone galėjo padaugėti dėl to, kad savivaldybė glaudžiai susijusi su Kauno miestu, be to, su tuo susijusi savivaldybės infrastruktūra.
„Čia susikerta tarptautinės transporto arterijos, daug logistikos, viešojo maitinimo įmonių, turizmo objektų, Karmėlavoje veikia tarptautinis oro uostas, todėl suprantama, kad galimybių įvairiems kontaktams yra gerokai daugiau nei rečiau apgyvendintose savivaldybėse“, – svarstė meras.
Vis dėlto, pasak V. Makūno, šiuo metu savivaldybei netrūksta resursų kovoti su Covid-19, rajonas bendradarbiauja su Respublikine Kauno ligonine, pasitelkia savanorius – šaulius ir ugniagesius.
Susirgusiųjų Covid-19 virusu asmenų amžius Kauno rajone yra nuo 6 iki 84 m. Iš 64 aktyvių atvejų, maždaug 10 proc. asmenų hospitalizuoti. Dauguma serga lengva forma arba besimptomiai ir gydosi saviizoliacijoje ambulatoriškai savo namuose.
