Lietuvos tėvų forumo (LTF) atstovo Audriaus Murausko tvirtinimu, jau sulaukiama įvairių nusiskundimų dėl nenoro priimti vaikus dėl menkiausios slogos.
„Negaliu apibendrintai teigti, kas vyksta visoje Lietuvoje, tačiau gauname signalų, kad suslogavusio vaiko nenori be COVID-19 testo priimti atgal į mokyklą, kitos įstaigos tuo metu gi nereaguoja, atskiria, kur yra COVID-19, kur įprastos grėsmės“, – kalbėjo jis.
Pasigenda aiškumo
Pašnekovo manymu, šiuo metu koją labiausiai kiša tinkamos komunikacijos stoka, kaip tokiose situacijose reikėtų elgtis.
„Baimės akys didelės ir šiandien, man atrodo, mokyklose yra labai analogiška situacija, kaip kad buvo pandemijos pradžioje medicinos įstaigose, kada perdėtai interpretuojant įsakymus buvo patirta daug rūpesčių ir galbūt mirčių, kai buvo laiku nesuteikta paslaugų.
Tai galbūt lygis nėra tas pats, kaip dabar yra mokyklose, bet tikrai trūksta aiškios, nedviprasmiškos informacijos. Kita vertus, gal jos yra per daug arba ji per daug greitai keičiasi ir žmonės, nespėdami jos sekti, patys daro apibendrinimus ir nueina lengviausiu keliu apsisaugojant – tada geriau viską apriboti ir uždrausti, kad nepatirtų nesėkmės“, – dėstė A. Murauskas.
Situacija neeilinė
Kita vertus, jis sutiko, kad tokia situacija yra unikali ir tikėtis idealaus veikimo iš institucijų būtų per didelis lūkestis.
„Viena vertus, gal ir gerai, kai daug sprendimų atiduodama priimti pagal laiką ir aplinkybes, bet, kita vertus, ne visi ugdymo įstaigų vadovai yra pakankamai kompetentingi, savarankiški, drąsūs, įžvalgūs ir dėl to yra skirtumai. Vieni sugeba tai puikiai suvaldyti ir elgtis pagal aplinkybes, kiti gi priima sprendimus daugiau įvesdami apribojimus“, – sakė LTF atstovas.
Jo pastebėjimu, savivaldybės švietimo skyriai turėtų pažinoti ugdymo įstaigų vadovų savybes ir automatiškai žinoti, kuriems reikia didesnės pagalbos.
„Bet greičiausiai dažnai ir tuose skyriuose dirba ne pakankamai savarankiški ir kūrybingi žmonės. Todėl natūralu, kad galima rasti skirtingų savivaldybių skirtingų reakcijų, kaip ir skirtingų ugdymo įstaigų ar tėvų reakcijų“, – konstatavo A. Murauskas.
Veryga: vaikų nereikia išsiuntinėti namo
Nors valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymuose juodu ant balto parašyta, kad ugdymo procese negali dalyvauti, jei pasireiškia karščiavimas (37,3 laipsnių ir daugiau temperatūros) ar kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir kt.), atsakomybė įvertinti situaciją realybėje, panašu, gula ant ugdymo įstaigų pečių, jų gebėjimo lanksčiai reaguoti.
„Sloga slogai nelygu. Žiūrint, ką vadinate sloga. Jeigu vaikui tiesiog varva nosis, tai gali atsitikti ir dėl šaltesnio oro (įėjus į patalpą) arba vaikui, kuris turi alerginių susirgimų. Matyt, kiekvienu atveju reikėtų pasižiūrėti individualiai“, – spaudos konferencijos metu komentavo ministras.
Jis pabrėžė, kad sloga nėra laikoma specifiniu COVID-19 ligos simptomu, jam labiau būdingi kiti simptomai:
„Karščiavimas, skonio, uoslės praradimas, galbūt gerklės skausmas ir pan. Tai, kas yra būdinga labiau gripui. Todėl ir rekomendacijos yra skiepytis. Sloga nėra dažnas šios ligos simptomas, tad tikrai nereikėtų sloguojančius vaikus išsiuntinėti namo.“
Serga 9 kartus per metus
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad vaikams būdinga sirgti įvairiomis peršalimo ligomis kelis kartus per metus, labai dažnai pasitaiko ir alergijos.
Alergologė-pulmonologė Indrė Plėšytė-Būtienė teigia, kad rudenį vaikų susirgimų iš tiesų padaugėja, o koronaviruso apsuptyje dažnas ligas lengva supainioti su šiuo nauju virusu.
Jos teigimu, rudenį vaikų susirgimų padaugėja ne dėl orų permainų, vaikai ligas „pasigauna“ po vasaros sugrįžę į ugdymo įstaigas.
„Vaikai sugrįžta į darželius, mokyklas, kontaktuoja tarpusavyje ir todėl dažniau serga įprastomis vaikiškomis ligomis, tokiomis kaip sloga, peršalimas, t. y. viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijos ligomis. Kartais pasitaiko ir žarnyno infekcijų“, – pasakojo gydytoja.
