Anot Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMP) direktoriaus, GMP asociacijos valdybos pirmininko Nerijaus Mikelionio, deja, toks yra psichologinis paradoksas, kad laukiant pagalbos sekundės ima prilygti minutėms, o šios – valandoms.
Vis dėlto jis patikino, kad esama griežtų terminų, per kiek laiko greitoji turinti atvykti.
Kelių lygių kategorijos
„Visų pirma reiktų paminėti tai, kad yra kelių kategorijų iškvietimai. Pirmoji – tai skubi kategorija, kai siekiama, kad mieste greitoji medicinos pagalba atvyktų per 15, o kaimo teritorijose – iki 25 minučių.
Antra kategorija (neskubi) – tai atidėti kvietimai, kada galima važiuoti ilgiau, kai žmogaus negalavimai nekelia didelio pavojaus sveikatai ir gyvybei. Tokiu atveju greitoji pagalba turi atvažiuoti iki valandos“ – aiškino N. Mikelionis.
Jo teigimu, be abejo, sudėtingiausia yra „pataikyti“ į vadinamosios pirmosios kategorijos iškvietimus, todėl ir teisės aktuose yra nurodyta, kad tokius skambučius siekiama aptarnauti iki 15 min.
„Tačiau dėl to labai stengiamės. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad Kaune apie 90 proc. skubios kategorijos kvietimų yra aptarnaujami iki 15 minučių“, – džiaugėsi jis.
Laukiant laikas išsitęsia
N. Mikelionis kartu pastebėjo, kad kai žmonės skundžiasi ilgai laukiantys greitosios pagalbos, čia neretai suveikia ir psichologinis veiksnys.
„Žmogui laukimo minutės gerokai išilgėja. Tai yra psichologinis fenomenas, kai sekundės eina kaip minutės, o minutės – kaip valandos.
Todėl kartais žmonėms atrodo, kad jie labai ilgai laukia, tačiau kai pasižiūri į duomenų bazėje esančius skaičius, matome, kad spėjame į numatytas 15 minučių.
Be abejo, nesakau, kad nėra stengiamasi atvykti dar greičiau, ypač kai yra grėsmė gyvybei, žmogus yra be sąmonės, gaivinamas, nelaimė nutikusi viešoje vietoje“, – kalbėjo jis.
Rajone išsikviesti sunkiau
Be šio psichologinio niuanso pašnekovas įvardijo dar vieną aspektą, į ką vertėtų atkreipti dėmesį.
„Reikia suprasti, kad ypač kaimo teritorijose brigadų skaičius nėra didelis, o teritorija yra, iškvietimų skaičius pakankamai didelis. Taigi atsitinka taip, kad tenka siųsti pabudėti greitąsias iš kitų rajonų arba aptarnauti kvietimą.
Taip pat turime klasterinių brigadų, turime pastotes, kur važiuojame ir budime tam, kad galėtume padėti kolegoms ir pagerinti operatyvumą“, – kalbėjo N. Mikelionis.
Jis pabrėžė, kad visada stengiamasi į kvietimus reaguoti kaip galima greičiau, bet tai ne visada pavyksta dėl darbo krūvio.
„Būtų labai gerai, jei kvietimai eitų lygiai ir iš eilės, bet būna visokių situacijų“, – sakė Kauno miesto GMP stoties vadovas.
Per pilnatį – daugiau iškvietimų?
Pašnekovas sutiko, kad daug įtakos iškvietimams turi ir kitos aplinkybės, kaip antai – pilnatis, savaitės ar mėnesio diena ir kiti sutapimai. Tokias tendencijas pastebintys sako ir kitų tarnybų atstovai.
„Būna ir paros kvietimo pikai – rytiniai, vakariniai, pastarųjų skaičius yra didesnis. Lygiai taip pat yra ir ciklas metuose – yra pavasario, rudens laikotarpiai, kada kvietimų yra daug. Taip pat esama ir mėnesio kvietimų ciklai, kurie, kartais sunku pasakyti, nuo ko priklauso“, – sakė N. Mikelionis.
Jis pridūrė, kad kvietimų skaičiui atsiliepia ir šventinės dienos, ypač ilgieji savaitgaliai.
„Vasarą gal daugiau pasitaiko traumų, nors ir žiemos metu po pirmo pašalo būna tokių pacientų antplūdis. Kuo daugiau švenčių ir laisvų dienų, tuo daugiau turime kvietimų“, – konstatavo pašnekovas.
