Moteris sako nebežinanti, kur kreiptis, nes jaučiasi atsidūrusi tokioje situacijoje, kad, kaip sako ji, nei juokis, nei verki.
Vilniaus apskrities Sveikatos priežiūros įstaigoje, kur prižiūrimi garbaus amžiaus pacientai, dirbanti Rasa (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.) pasakojo, kad profilaktiškai dėl koronaviruso buvo tiriama dar nuo kovo pabaigos kas dvi savaites.
Tačiau po atostogų paskutinėmis liepos dienomis atlikusi, atrodytų, eilinį testą, buvo nustebinta žinios, kad serga COVID-19, ir dar labiau papiktinta, kaip viskas rutuliojosi toliau.
Patyrė šoką
„Liepą atostogavau tris savaites ir pagal protokolą prieš grįždama į darbą turėjau atlikti Covid-19 testą. Kadangi į darbą turėjau ateiti rugpjūčio 3 d., tai liepos 30 d., kada, kaip visada buvo imami testai darbe, jo atlikti atvykau ir aš.
Laukiu, penktadienį, šeštadienį atsakymų nėra, per tą laiką buvau nuvykusi ir į Vilnių, pasiskiepyti į „Endemik“ kliniką, visą dieną ten praleidau“, – pasakojo ji.
Tačiau jau nuo sekmadienio ryto moteris pasakojo sulaukusi įvairių tarnybų skambučių.
„Sako, kad man nustatytas Covid-19, žiūriu į e.sveikatą – nėra, sako, gal savaitgalis, tuoj bus, bet štai Vilnius jau pranešė rajonui. Skambina iš mano darbovietės, visi jau žino. Pati aš jaučiuosi normaliai, jokios temperatūros, nieko.
Gerai, izoliavausi viename iš trijų kambarių, butas nemažas, vėl skambina iš tarnybų, prašo kontaktų, kiek atsimenu, pasakau. Verkiu, sakau, kad kažkoks nesusipratimas, bet niekas manęs neklausė.
Visus – tėvus, uošvius – išsiuntė į saviizoliaciją, „uždarė“ normalius, dirbančius žmones. Pirmadienį dar skambina ir sako, kad dar ne visus kontaktus pasakiau, nors tuo metu jau daug kas buvo pasidaręs testą mokamai“, – kalbėjo Rasa.
Dar labiau moteris stebėjosi, kodėl visus jos darbovietėje patikrino, nors čia nebuvo nuo liepos 3 d.
Pakartotino testo „neužskaitė“
Moteris tikino, kad visa situacija sunkiausia buvo psichologiškai, mat gyvenanti mažame miestelyje, žmonės iki šiol laikosi nuo jos per atstumą, nors, kaip teigia ji, virusu net neturėjo sirgti.
„Įrašas apie diagnozę atsirado savaitgalį, o nuo pirmadienio ryto visi mane laiko raupsuotąja. Skambinu į tarnybas, sakau, kadangi jau kartą atliekant profilaktinį tyrimą pavasarį mano testas buvo dingęs, tai noriu pasidaryti jį pakartotinai.
Tačiau man neleidžia, prašau leidimo nuvykti pasidaryti mokamai, bet niekas neleidžia, nes išmeta sistemoje, kad neva sergu. Tuo metu provincijoje visi mane jau „laidoja“, bado pirštais, spėlioja, kur galėjau užsikrėsti. Mama, anyta tuo metu sėdi namie su neigiamais testų atsakymais, pakilusiu spaudimu, niekur išeiti negali“, – pasakojo moteris.
Ieškant išeičių, kaip atlikti tyrimą pakartotinai, moteris pasakojo, kad jį jai padarė gydymo įstaigos, kurioje dirba, darbuotojai, atvykę į namus su visa specialia apranga ir reikiama įranga.
„Ketvirtadienį į namus man vadovas atsiuntė žmogų su visa įranga į namus, penktadienį gaunu atsakymą, kad testas neigiamas. Ką, vadinasi, – pasveikau? Negana to, visų 90 kontaktą turėjusių asmenų tyrimai irgi buvo neigiami“, – sakė ji.
Moteris pasakojo, kad šeštadienį skambinusi į tarnybas, tačiau niekam jos neigiamas atsakymas buvo neįdomus.
„Man sakė, kad tyrimas atliktas ne pagal protokolą, neva kaip nėštumo testas – jį gali darytis kelis darytis, bet kol gydytojas nepatvirtins, kad tai yra nėštumas, tai „nesiskaito“. Sako, kai išsėdėsiu visas dienas, tada du iš eilės testus turėsiu atlikti“, – sakė ji.
Anot Rasos, ji vos ne vos išsiprašiusi, kad atliktų testus vyrui su sūnumi.
„Buvo tokių gandų, kad mano vaiko darželyje serga vieno vaiko mama, tai pagalvojau, kad galbūt per darželį kažkur galėjo virusas ateiti. Nes jei aš besimptomis atvejis, tai ir mano vaikas toks galėjo būti. Tačiau testą vaikui padarė tik tada, kai pasakiau, kad jis kiek sloguoja. Trečiadienį sužinojome, kad abiejų testai neigiami“, – pasakojo pašnekovė.
Trys neigiami testai
Moteris sakė nors jautėsi beviltiškai, toliau neliko nieko kito – tik laukti izoliacijos pabaigos. Ji turėjo baigtis rugpjūčio 15 d., tačiau testą atlikti jai buvo siūloma tik antradienį.
„Nežinojau, ką daryti, mano nedarbingumas „užsidaro“ 14 d., šeimos gydytoja sako, kad negali pratęsti, nes tada išeis, kad dar sergu. O į darbą tai reikia. Vėl tariuosi su direktoriumi, prašau, kad atsiųstų vėl atlikti tyrimą.
Vėliau skambiu dar į karštąją liniją dėl tyrimo, surado man vietą sekmadienį. Tai buvo taip, kad vadovas paėmė penktadienį testą, šeštadienį paskutinėmis saviizoliacijos valandomis gavau leidimą ir važiavau sekmadienį darytis testo jau žinodama, kad esu sveika, nes tai buvo antras neigiamas testas per kelias dienas, o iš viso per tą laikotarpį – jau trečias“, – teigė ji.
Grįžimas į darbą, moters teigimu, vėl buvo psichologiškai nelengvas – visi sveikinosi tik iš tolo, kavos iki šiol niekas negeria.
„Atrodo, ir supranta situaciją, juokiasi, kad tapau „statistikos auka“, bet tikrai nejauku", – sakė ji.
Tačiau, jos teigimu, viskas tuo nesibaigė, ji sulaukė skambučio iš NVSC, kad jos vaikui dar turi tęstis saviizoliacija, nes neturėjau teisės jo leisti į darželį.
„Tai ką – aš dar 14 dienų su vaiku turiu sėdėti? Man sako, kad nuo tos dienos, kai mama pasveiksta, vaikui pridedama dar 14 d. Klausiu – kodėl? Juk jam testas neigiamas, man irgi, simptomų neturim, sakau, mes kartu nebuvom. Paaiškinau, kad nebuvo jokio kontakto. Tai tada pradėjo abejoti, sako, kad reikia dar testą atlikti“, – pasakojo ji.
Antikūnų neatsirado
Rasos teigimu, šios istorijos „vyšnaite ant torto“ buvo žinia, kad jos organizme nėra jokių susidariusių antikūnų.
„Dar prieš tai, kai sulaukiau skambučio dėl neva sūnui reikalingos izoliacijos, buvau užsirašiusi atlikti mokamą antikūnų tyrimą. Tačiau atsakyme rodė visiškus nulius.
Taigi, taip išeina, neaišku, kaip, kada susirgau, pasveikau, gavau tris neigiamus testus, o dabar neturiu antikūnų. Sako, kad mūsų praktikoje taip būna, 1 iš 1000 pasitaiko. Abi – mama, anyta per tą laiką pražilo, vyras pusę klientų prarado, o aš ką – tapau statistikos auka?“ – nusivylimo neslėpė pašnekovė.
SAM: vėlesnis neigiamas testas nepaneigia teigiamo
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovės teigimu, teisės aktuose galimybė pakartoti tyrimą nemokamai nėra numatyta, nors mokamai tyrimus atlikti gali visi to pageidaujantys asmenys. Be to, galiojanti aiški tvarka, kada turi būti imami testai.
„Kai vienas testas yra neigiamas, o kitas teigiamas, vertinama taip: jei nustatomas teigiamas rezultatas, žmogus laikomas sergančiu ir tyrimas kartojamas ne anksčiau kaip po 14 d. pasveikimui patvirtinti – tam turi būti atlikti ne mažiau kaip 2 tyrimai per 24 val.
Jei neigiamas tyrimo rezultatas būtų nustatytas po mažiau nei 14 d., to pasveikimo faktui nustatyti neužtektų ir žmogus vis tiek būtų laikomas užsikrėtusiu. Tai reiškia, kad atliktas testas parodo tos dienos būklę, todėl vėlesnis neigiamas testas nepaneigia anksčiau nustatyto teigiamo koronaviruso testo rezultato“, – komentavo Jurgita Tamolytė.
Ji kartu patikino, kad PGR testai pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu.
„Todėl labai maža tikimybė, kad testo rezultatas gali būti klaidingai teigiamas“, – pabrėžė SAM atstovė.
Rezultatas gali būti klaidingas
Savo ruožtu Lietuvos mokslininkai kalbėdami apie tyrimų tikslumą pabrėžia, kad kiekvienas testavimo metodas turi savo panaudojimo galimybes ir limitus.
„Pavyzdžiui, pradedant nuo nosiaryklės tepinėlio, kurio pagalba ieškomos viruso dalys. Nebūtinai, jei jų randame, jos yra gyvo viruso dalys, galbūt tai yra dalys jau išskaidyto viruso, kurios parodo, kad būta viruso pėdsako.
Visgi dažniausiai radus tas viruso dalis daroma prielaida, kad tuo metu asmuo turi aktyvų virusą ir yra užkrečiamas. Bet taip bus nebūtinai“, – yra pastebėjęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas.
Jo teigimu, kitas dalykas, kad šito metodo tikslumas priklauso nuo labai daug dalykų – pirmiausia, iš kur ir kaip buvo paimta tiriamoji medžiaga, tas tepinėlis.
„Paprastai tai daroma iš nosiaryklės, tam reikia įgudimo. Toliau vežama į laboratoriją, bet čia vėl visko gali būti – gali duoti klaidingus rezultatus, tai priklauso nuo laboratorijos darbo kokybės ir testo laboratorijoje kokybės. Tačiau negirdėjau, kad būtų pas mus atliekama išorinė laboratorijų kontrolė“, – dėstė jis.
Spėja nuslinkti kvėpavimo takais
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad infekcijos eigoje virusas „leidžiasi“ iš nosiaryklės kvėpavimo takais žemyn.
„Tad jei imsime tepinėlį toje stadijoje, kai virusas jau nusileido žemyn, gali būti, kad bus taip, kad to viruso jau nebėra nosiaryklėje ir jis jau yra plaučiuose.
Gali būti taip, kad nosiaryklėje jau nebėra, o plaučiuose dar yra 30 ir daugiau dienų. Arba išmatose dar išskiriama 13 dienų po to, kai nosiaryklėje nebeaptinkama“, – sakė S. Čaplinskas.
Antikūnai pasigamina per dvi savaites
ULAC vadovas kartu aiškino, kad priklausomai nuo ligos sunkumo formos skiriasi ir kiek laiko žmogus gali užkrėsti kitą, ir per kiek laiko gaminsis antikūnai.
„Žmogui sergant lengvai, kai gaminasi mažiau viruso, tyrimai rodo, kad 10 dienų praėjus po užsikrėtimo, viruso toks asmuo jau nebeišskiria, jis nebeužkrečiamas. Priešingai yra, jei sergama sunkia forma.
Taip pat ir priešingai, antikūnai žmogui pradeda gamintis praėjus tam tikram laikui, kai vystosi imuninis atsakas. Maždaug po savaitės kas antram jau galima aptikti, o po dviejų praktiškai pas visus turėtų būti aptinkami antikūnų kiekiai, jei nėra kažkokios imuninės patologijos“, – pastebėjo jis.
Siūlo derinti įvairius testus
Todėl, S. Čaplinsko įsitikinimu, kuo įvairesnis testų rinkinys diagnostikoje bus naudojamas įtraukiant skirtingas laboratorijas, tuo bus gauti tikslesni rezultatai.
„Taikant kuo daugiau tyrimo metodų ir kuo greičiau taikysime konkrečiam žmogui ir atskiroms žmonių grupėms, tuo daugiau suprasime, iš vienos pusės, kas vyksta to žmogaus organizme, kaip jam geriau padėti, kita vertus, sužinosime, kur virusas cirkuliuoja ir kaip efektyviau užkirsti kelią jo plitimui“, – aiškino jis.
Specialisto tvirtinimu, pavyzdžiui, taikant tiek PGR metodą, tiek serologinį antikūnų tyrimą, būtų pagerinta diagnostiką.
„Nes gali būti, kad PGR bus klaidingai neigiamas, o jei rasime IgM klasės antikūnus, tai parodys kad yra infekciją ir žmogus yra užkrečiamas, jei bus tik IgG klasės antikūnai, tai greičiausiai žmogus jau nėra užkrečiamas“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
