Atsakydama į klausimą, kodėl augant susirgimams mirčių skaičiai nedidėja, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė įvardijo kelias galimas priežastis.
„Viena vertus, žmogui susirgus komplikacijos išsivysto vėliau, kai jis serga kokį mėnesį, du, kai pasunkėja kvėpavimas ar kyla citokinų audros. Paprastai tai nesivysto pirmomis infekcijos dienomis ar pirmą infekcijos savaitę.
Kita vertus, kas, manyčiau, yra realiausia, kad vis dėlto einant laikui apie virusą sužinome vis daugiau, atsiranda būdų jį įveikti. Taip pat padeda ir tai, kad jau yra vaistų, kurie padeda tiek ankstyvoje viruso stadijoje, tiek besivystant komplikacijoms. Ir tai irgi nulemia mažesnį mirštamumą“, – dėstė A. Žvirblienė.
Didesnis sergamumas – tarp jaunų
Kartu ji pridūrė, kad mažesniam mirtingumui turi įtakos ir tai, kad dabar virusu daugiau užsikrečia jauno amžiaus žmonės.
„Keičiasi infekuotų žmonių kontingentas ir dabar daugiau tai yra jauni žmonės, kuriems ir atsipalaidavimas galbūt yra labiau būdingas. Jiems virusas mažiau pavojingas, rečiau sukelia sunkias komplikacijas.
Taigi tai ir būtų vienas paaiškinimų, kodėl tų mirčių yra mažiau. Nes kai virusas buvo įsisukęs į slaugos, socialinės globos namus, gydymo įstaigas, kur yra žmonės su gretutinėmis ligomis, tai ta statistika buvo liūdna“, – priminė imunologė.
Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis savo ruožtu pabrėžė, kad, savaime aišku, jauni žmonės turi mažiau gretutinių ligų:
„Todėl stebimas ir mažesnis mirusiųjų skaičius. Kiek pasižiūriu ir prancūzų, ispanų, italų duomenis, matau, kad daug visur daugiau serga jauni žmonės.“
Statistika gali atrodyti kitaip
Dėl šios priežasties, A. Žvirblienės teigimu, ir statistika netrukus galinti atrodyti kitaip.
„Jei pirmų mėnesių mirštamumo statistika buvo vienokia, ji gali pasikeisti. Lietuvoje dabar mirštamumas siekia maždaug 3–3,5 proc. nuo užsikrėtusiųjų.
Vėlesnėje pandemijos stadijoje galbūt paaiškės, kad mirštamumo procentas yra dar mažesnis todėl, kad šiuo metu liga perserga kitos amžiaus grupė, sveikesni žmonės. Taigi gali būti, kad po kelių mėnesių ta statistika bus kitokia“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
Spėjo mutuoti?
Paklausta, ar gali būti taip, kad virusas mutuoja ir galbūt tampa mažiau „piktas“, mokslininkė pabrėžė, kad ir kaip norėtųsi tuo tikėti, tačiau mokslinio patvirtinimo tam kol kas nėra.
„To viruso mutacijų yra identifikuota nemažai, bet tokio moksliškai pagrįsto fakto, kad COVID-19 sukėlėjas darosi mažiau virulentiškas, neteko skaityti“, – sakė ji.
Savo ruožtu A. Laiškonis teigė, jog galima tokia prielaida, kad kuo daugiau virusas susiranda aukų, tuo jo agresyvumas galėtų mažėti.
„Kada virusas plinta ir turi daug aukų susirasti, vėliau jis savotiškai pradeda keistis ir jo agresyvumas mažėja“, – sakė profesorius.
Kartu jis pridūrė, kad šiuo metu plintantis virusas ne tiek daug skiriasi nuo dar šio šimtmečio pradžioje pavojų kėlusio SŪRS (sunkaus ūminio respiratorinio sindromo).
„Dabartiniu metu plintantis virusas nuo to, kuris buvo prieš 17 metų, yra pasikeitęs 30 procentų. Taigi 70-čia proc. jis atitinka tą, kuris buvo tuomet. Neatsitiktinai mokslininkai gailisi, kad protrūkiui greit pasibaigus šis virusas nebuvo toliau išsamiai tyrinėtas“, – pastebėjo Prancūzijoje SŪRS protrūkio suvaldymo metu dirbęs medikas.
Rudenį cirkuliuos mažiau pavojingas virusas?
Panašias prielaidas patvirtino ir VUL Santaros klinikų gydytojas infektologas prof. Arvydas Ambrozaitis.
„Kadangi virusas keliauja iš vieno į kitą asmenį ir suprantama, kiek galimų pasažų yra dėl jo dauginimosi įvairiuose organizmuose, tai jo piktumas, sugebėjimas sukelti kažkokią ligą gali šiek tiek sumažėti.
Kaip ir kuriant vakcinas virusas yra nukenksminamas daug kartų ir jo patogeniškumas sumažėja.
Visgi tai yra prielaida yra, remiantis kitų prieš tai buvusių pandemijų eiga, bet, aišku, kaip bus, matysime tik atėjus rudeniui“, – sakė gydytojas.
