Nors pastarosiomis savaitėmis fiksuojama daugiau susirgimų COVID-19 infekcija, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad reagentų tyrimams atlikti tikrai nestinga.
„Kol kas yra pakankamai. Kiekvieną dieną yra bendraujama su laboratorijomis, žiūrima, kokie yra likučiai. Ten, kur trūksta, yra perkami. Tikrai ne vienas yra pirkimas, ir pačios gydymo įstaigos, kurios turi laboratorijas, įsigyja. (...)
Tikrai aš visų pirkimų neišvardinsiu, nes yra ir įrangos skirtingos, ir tų reagentų ne vieno tipo reikia“, – spaudos konferencijos metu aiškino jis.
Turi tik iki rugsėjo pabaigos
Visgi oficialiais duomenimis, skaičiuojama, dabar Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) turimų reagentų turėtų pakakti tik kelioms savaitėms.
„Dabar turimų reagentų turėtų užtekti visam rugsėjo mėnesiui. Jei testavimo apimtys išliks panašios, reagentų turėtų užtekti ir spalio pradžiai“, – aiškinama naujienų portalui tv3.lt pateiktame atsakyme.
Ministerija informavo, kad šiuo metu vyksta viešieji pirkimai dėl reagentų įsigijimo. Jie, planuojama, šalį turėtų pasiekti spalio pirmoje pusėje.
„Rugsėjo 14–18 d. planuojamas vokų atplėšimas. Perkama 545 tūkst. PGR ir 595 tūkst. vienetų RNR testų. Perkamų reagentų turėtų užtekti 3–4 mėnesiams priklausomai nuo tyrimų apimčių“, – komentavo ministerijos atstovai.
Kaip paaiškinama, minimi PGR ir RNR testai skiriasi tik tyrimo eiga. Pirmiausia atliekamas viruso RNR (ribonukleino rūgščių išskyrimas), kitas etapas – atliekama amplifikacija (viruso gausinimas ) PGR metodu (polimerazės grandininės reakcijos).
Taip pat priduriama, kad yra rengiamos specifikacijos ir 15 tūkst. vienetų greito testavimo reagentų pirkimui.
Kartu pabrėžiama, kad be NVSPL, tyrimus atlieka ir daugiau laboratorijų, kurios taip pat rūpinasi reagentų įsigijimu.
„Tokiu būdu išskaidoma reagentų įsigijimo rizika“, – aiškino ministerijos atstovai.
Įžvelgia sistemos spragų
Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko, šiuo metu girdimos situacijos, kai tyrimo rezultatų reikia laukti kelias paras, rodo, kad ne viskas vyksta sklandžiai.
„Jei reikia ilgai laukti tyrimo rezultato, o taip Lietuvoje yra, tai, reiškia, yra testavimo pajėgumų klausimas. Jeigu negalima laiku suvesti tyrimo duomenų, tai tų, kas suvedinėja, pajėgumų klausimas.
Jei žmogus nustatyta infekcija ir, kiek žinau, kelias dienas nesusisiekiama su jo kontaktais, tai kontaktų atsekimų ir t.t. vykdymo klausimas. Ir čia prieiname prie to, kad mes pilnai nevaldome infekcijos“, – dėstė jis.
Pašnekovo teigimu, jei reikėtų kalbėti apie reagentus, jų pirkimus, tai šiandien tai tik prioritetų ir finansų klausimas.
„Dabar jų stygius rinkoje tikrai nejaučiamas, tad jei būtų taip, kad jų trūksta, tai faktas, kad kažkas nebuvo iš anksto numatyta“, – sakė jis.
Siūlo naudoti daugiau testų
S. Čaplinsko įsitikinimu, kuo įvairesnį testų rinkinį mes naudosime įtraukdami skirtingas laboratorijas ir būtinai vykdydami jų išorinę kokybės kontrolę, tuo gausime tikslesnius rezultatus, kas prisidės prie geresnio infekcijos valdymo.
„Kuo greičiau kuo daugiau tyrimo metodų taikysime konkrečiam žmogui ir atskiroms žmonių grupėms, tuo daugiau suprasime, iš vienos pusės, kas vyksta to asmens organizme, kaip jam geriau padėti, kita vertus, sužinosime, kur virusas cirkuliuoja ir kaip efektyviau užkirsti kelią jo plitimui“, – aiškino ULAC vadovas.
Specialisto tvirtinimu, pavyzdžiui, taikant tiek PGR metodą, tiek serologinį antikūnų tyrimą, būtų pagerinta diagnostika.
„Nes gali būti, kad PGR bus klaidingai neigiamas, o jei rasime IgM klasės antikūnus, tai parodys kad yra infekciją ir žmogus yra užkrečiamas, jei bus tik IgG klasės antikūnai, tai greičiausiai žmogus jau nėra užkrečiamas“, – dėstė jis.
Skirtingos testavimo galimybės
S. Čaplinskas sutiko, kad kiekvienas testavimo metodas turi savo panaudojimo galimybes ir limitus, tačiau, jo teigimu, apie dalį jų mūsų šalyje išvis nekalbama arba kalbama per mažai.
„Pavyzdžiui, jei užtrunka PGR tyrimas, jei reikia greito atsakymo, tai galima daryti antigeno greitąjį testą. Jo metu lygiai taip pat imamas tepinėlis, tik jo principas kaip ir greitųjų antikūnų ar nėštumo testo – nereikia jokios aparatūros, atsakymą pamatai iškart. Jo tikslumas yra beveik toks pats kaip ir PGR, bet, aišku, jautrumas mažesnis. Tai jei bus mažai viruso, gali neparodyti“, – sakė specialistas.
Kartu jis priminė ir apie genų sekvenavimo tyrimus, kurie gelbėja siekiant išsiaiškinti, ar žmogus virusu užsikrėtė iš naujo, ar infekcija tik atsinaujino.
„Džiaugiamės, kad atliekame vos ne daugiausiai testų pasaulyje, bet klausimas, ką mes testuojame, kokia testavimo kokybė ir kaip naudojame testavimo duomenimis“, – savo nuomonę išdėstė jis.
Jo teigimu, tai, kad nesiremiama šiuolaikinės diagnostikos galimybėmis, neva įrodo ir kad 4 mėnesius buvo laikomi nupirkti greitieji testai.
„Dabar atliekami išplėstiniai tyrimai, o kaip jų rezultatai gula į priimamus sprendimus, iš kitos pusės vyksta populiacinis tyrimas ir ar jis kažką duoda, buvo tiriama Nemenčinė ir ką tie tyrimai parodė, išorinė laboratorijų kokybės kontrolė ar vykdoma, neaišku“, – sakė jis.
Pagal testavimą – vieni pirmaujančių
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, prof. Aurelija Žvirblienė nebuvo linkusi sutikti, kad Lietuva testuoja per mažai ir minėtas kelių tyrimų derinimas pagerintų diagnostiką.
„Visų pirma, vienintelis patvirtintas ir aiškus testas, kuris parodo šiuo metu esančią infekciją, tai ir yra molekulinis arba PGR testas, kas ir Lietuvoje yra daroma.
Mūsų šalis pagal atliekamų testų, tenkantį milijonui gyventojų, skaičių yra tarp lyderių. Lyginant su kaimynais, Estijoje ir Latvijoje testų atliekama dvigubai mažiau.
Kadangi testuojame nemažai, tai ir tų naujų susirgimų fiksuojama daugiau. Kita vertus, manau, kad 3 milijonų gyventojų šaliai tie dabar nustatomi 30, 40 atvejų nėra labai daug“, – dėstė pašnekovė.
Diagnostikos metodai patvirtinti
Profesorė kartu pridūrė, kad neteisinga manyti, jog serologinis tyrimas prisidėtų prie ūmios infekcijos diagnozavimo.
„Anksčiau gal ir buvo manančių, kad serologinis, t. y. antikūnų, testas irgi gali parodyti ūmią infekciją, tačiau šiuo metu jau yra patvirtinta, kad antikūnų tyrimas tam netinka.
Kitas dalykas, jei norima patikrinti, ar žmogus yra persirgęs arba kalbama apie atvejus, kai žmogus gydomas ligoninėje, jam išsivysto plaučių uždegimas ar kiti į Covid-19 panašūs simptomai, bet PGR testas yra neigiamas.
Kaip žinia, virusas gali būti kvėpavimo takais jau „nuslinkęs“ toliau, tai tokiu atveju antikūnų testas gali padėti patvirtinti infekciją, jei ji yra tik įtariama. Bet jis nepadeda atrinkti infekuotų ir šiuo metu virusą platinančių žmonių“, – dėstė ji.
Siūlo užsipirkti greitųjų antigeno testų
Tačiau, kitas dalykas, A. Žvirblienės teigimu, greitieji viruso antigeno nustatymo testai.
„Šių testų privalumas tas, kad atsakymas gaunamas greičiau, jie paprasčiau atliekami nei taikant PGR metodą. Tai ypač pasitarnautų priėmimo skubios pagalbos skyrių, poliklinikų darbuotojams, kai susiduriama su karščiuojančiais ligoniais“, – sakė ji.
Paklausta, ar, jos manymu, dabar perkant naujus reagentus nevertėtų jų įsigyti daugiau, ypač žinant, kad panašių į COVID-19 simptomų varginamų žmonių šaltuoju metu gali padaugėti, imunologė išsakė kitokį patarimą.
„Manau, kad būtų labai teisingas žingsnis nupirkti modernių greitųjų viruso antigenų testų. Tik kalbu ne apie tuos vadinamojo nėštumo tipo testus, kurie atsakymą parodo iškart, bet kuriems atlikti reikalinga ir speciali įranga.
Aišku, taip pat būtų svarbu, kad iš to paties mėginio būtų galima nustatyti ne tik COVID-19 infekciją, bet ir gripo virusą. Tokių testų pasaulyje irgi yra sukurta. Gal jie ir brangesni, bet būtų labai svarbūs.
Bet jei nebus galimybės įsigyti tokių greitųjų testų, nežinau, ar įmanoma dar išplėsti laboratorijas, kurios darytų PGR tyrimus. Tai – sudėtingas tyrimas, reikalaujantis ir kvalifikacijos, ir laiko, tad nežinau, ar vertėtų plėsti jų atlikimą ir pirkti dar daugiau reagentų“, – pastebėjo ji.
Daugiau apie koronaviruso situaciją galite stebėti video reportaže:
