Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė buvo atstatydinta iš pareigų. Tokį sprendimą priėmė premjerė Inga Ruginienė ir jį pateikė šalies prezidentui Gitanui Nausėdai.
Viešojoje erdvėje užfiksuota, kaip dar prieš politinių nesutarimų eskalaciją, eidama savo pareigas, D. Šakalienė išreiškė moterišką solidarumą pataisydama I. Ruginienės plaukus, kai ši ruošėsi fotografuotis su kitais ministrais.
Tokie gestai kai kuriems žmonėms sukūrė įspūdį, kad tarp jųdviejų vyrauja geri ir dalykiški santykiai.
Vis dėlto, po D. Šakalienės atsistatydinimo pasigirdo replikų iš premjerės pusės, kad, pasirodo, krašto apsaugos ministrė nebendradarbiavo ir netinkamai elgėsi su ministerijos darbuotojais.
Psichologas: „Žmogus gali meluoti žodžiais ir judesiais“
Kalbėdamas apie rodomą vienokį elgesį viešumoje ir kitokį – už viešumos ribų, psichologas Gediminas Navaitis teigė, kad žmonės gali meluoti ne tik žodžiais, bet ir kūno kalba. Politikoje tokia netikra pritarimo ar palankumo demonstracija [kaip plaukų patvarkymas], anot jo, yra visiškai įprasta.
„Žmogus gali meluoti žodžiais ir judesiais. Nieko stebinančio čia nėra.
Prisiminkime Trumpo susitikimą su Putinu: kaip jie apsikabina, kaip Trumpas ploja jam ateinant. Tokie pritarimo ir dėmesio ženklai politikoje nestebina, nes yra įprasti“, – įvertino jis.
Eksperto manymu, trumpi žiniasklaidos vaizdai pateikia tik fragmentišką bendravimo vaizdą, todėl žiūrovai gali būti suklaidinti.
Išsamesnis ir ilgesnis stebėjimas, kaip daroma tiriant asmenų bendravimą, leidžia tiksliau įvertinti emocinius signalus ir santykių dinamiką.
„Vis dėlto retas kuris turi galimybę stebėti visą bendravimo procesą. Žiniasklaidoje dažniausiai parodomos tik kelios sekundės, todėl esame įtraukiami į žaidimą ir priimame pateikiamą informaciją.
Jeigu stebėjimas būtų ilgesnis, pavyzdžiui, apie valandą, situacija būtų aiškesnė“, – dalijosi pašnekovas.
Reikia atsižvelgti į daugybę neverbalinių reakcijų
Psichologas atkreipia dėmesį, kad apskritai analizuojant dviejų asmenų bendravimą, svarbu atsižvelgti į daugybę neverbalinių reakcijų, įskaitant elgesį, kai į pokalbį įsitraukia trečias asmuo.
„Taip pat vertinama, kaip reaguojama į trečio žmogaus įsiterpimą į pokalbį. Galima būtų ilgai vardyti visus ženklus, tačiau svarbiausia suprasti, apie kokius bendravimo aspektus kalbama“, – pridūrė jis.
G. Navaitis pastebi, kad santykių pablogėjimas paprastai nėra staigus, nes neverbaliniai signalai jau anksčiau išduoda formalumą ir augančią kovą dėl galios bei kontrolės.
„Todėl sakyti, kad santykiai buvo nuostabūs ir staiga sugedo, dažniausiai nėra tikslu.
Dažnai matyti, jog jie buvo formalūs, o laikui bėgant pradėjo ryškėti kova dėl lyderystės ir kontrolės.
Neverbaliniai požymiai tai gali aiškiai parodyti“, – akcentavo jis.
Politikams derėtų pasinaudoti specialistų įžvalgomis
Atidus neverbalinės komunikacijos stebėjimas, anot psichologo, padeda tiksliau suprasti žmonių tarpusavio santykius, todėl net politikams ir derybininkams kartais prireikia specialistų įžvalgų.
„Iš to galima daryti išvadą, kad verta būti atidesniems aplinkiniams, nes tuomet geriau suprasime, kas vyksta.
Rimtiems politikams kartais prireiktų psichologo patarimų įvertinant situaciją.
Kai kuriose aukšto lygio diplomatinių derybų situacijose pasitelkiami neverbalinės komunikacijos specialistai, kurie stebi procesą negirdėdami žodžių ir vėliau pateikia savo vertinimus“, – komentavo ekspertas.
G. Navaitis mąsto, kad Lietuvoje neverbalinės politikų komunikacijos analizė nėra taikoma, tačiau žiniasklaida galėtų ją panaudoti kaip priemonę numatyti galimus vidinius politinių komandų konfliktus.
„Lietuvoje, kalbant apie Seimo ar Vyriausybės narių bendravimą, tokių analizių paprastai neatliekama, tačiau tai galėtų būti įdomus žiniasklaidos sprendimas, leidžiantis prognozuoti galimus būsimus konfliktus politinėse komandose“, – pabrėžė psichologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
