Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) svarstant kitų metų PSDF biudžetą keltas klausimas ir dėl rajoninių bei regioninių ligoninių padėties.
„Aišku, džiugina skaičiai, kad tikrai didėja pajamos, išlaidos asignavimams, (...) tačiau ar nesukels ateinantys metai dar didesnio nuostolio pačiose sveikatos priežiūros įstaigose?
Šiandien situacija tikrai nėra gera ir yra tendencijos, jeigu tikrai didinsime rezervus, neperžiūrėsime įkainių, turėsime atsisakyti arba tam tikrų paslaugų, tai yra jas atitolinsime nuo pacientų, arba įstaigos patirs dar didesnį nuostolį.
Nes faktiškai ir šiais metais tik tos įstaigos dirba su pliusu, kurios neatsižvelgia į sutartį, nedidino atlyginimų. Bet jeigu tik bandė didinti atlyginimus, iš karto tapo nuostolingos“, – nerimą keliančią realybę konstatavo demokratas Linas Urmanavičius.
Pasirinkimas, kuris neišvengiamas
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius sutiko, kad pasirinkimas – paslaugos ar nuostolingas veikimas – greičiausiai yra neišvengiamas.
„Dėl šių iš lėto ateinančių problemų ypač regionų ligoninėms jau esame kalbėję komitete. Tai iš tikrųjų gali reikėti pasirinkti, jeigu matysime, kad geopolitinė situacija gerėja ir yra užsidegimas didinti fondo pajamas, tada šitos problemos kaip ir laikinos.
Bet jeigu matysime, kad, tarkime, per ateinančius kelerius metus fondo finansavimas reikšmingai nedidėja, tuomet greičiausiai reikės imtis optimizavimo darbų. Iš tikrųjų šiuo metu ten, kur atliekama mažai akušerijos, pediatrijos, neonatologijos, infarkto, insulto gydymo klasteriuose paslaugų, jie yra nepakankamai finansuojami.
Šiaip atskirai paimtos paslaugos tarifas yra teisingas, bet problema, kad nedidelėje ligoninėje tų paslaugų nėra daug, nėra daug insultų. Aišku, mes džiaugiamės, kad žmonės neserga, bet ta ligoninė negali išsilaikyti, kai insultų yra tik šimtas per metus, o ne tūkstantis“, – kalbėjo ligonių kasų vadovas.
Pasak jo, jei sutariama, kad įstaigoje reikia paslaugos, turime mokėti bazinį mokėjimą, kad nuolatos budėtų intervenciniai radiologai, neurologai.
„O jeigu nutarėme, kad neturime pinigų, tada stipriname skubios pagalbos skyrių, priperkam reanimobilių ir vežame į centrus. Čia toks pasirinkimas, kurį kažkada gali tekti padaryti“, – konstatavo G. Bendorius.
Stiprinsime regionus ar nedideles ligonines rajonuose?
SRK pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė prieštaringai reagavo į tokius svarstymus. „Nesutinku, kad ten, kur yra klasteriai, reikia uždaryti šias ligonines ir vežti pacientus, tai mes nespėsime laike, turime galvoti apie pacientą“, – pabrėžė ji.
Paklausus, kaip Sveikatos apsaugos ministerija mato šią situaciją, viceministrė Laimutė Vaidelienė neslėpė, kad padėtis sudėtinga – apie pusė regiono ligoninių turi minusinį biudžetą.
„To priežastys yra dvejopos – vienos tikrai yra vidinės, organizacinės, tačiau kitos tikrai yra dėl paslaugų įkainių ir nedidelio pacientų kiekio tose įstaigose. Turbūt teks rinktis, kaip ir sakėme, jeigu nebus finansavimo. Labai gražiai skamba pasakymai, kad stiprinsime regionus. Jei sakome, kad stiprinsime regionus, turėtume susitarti, kas yra regionas – ar stipriname regioną, ar atskiras nedideles ligonines rajonuose?
Tai jeigu mes kalbame apie regionų stiprinimą, tai vis tik manyčiau, kad tame regione vis tiktai reikia kažkaip organizuoti paslaugas taip, kad jos būtų regiono centre ir jos tada bus gana arti. Tačiau gal tada nereikia tiek investuoti į tas nedideles rajonų ligonines, kurios iš tikrųjų dažnai turi daug problemų dėl finansavimo ir pacientų trūkumo“, – kalbėjo ji.
Pasak viceministrės, čia reikalinga diskusija, lygiai taip kaip ir dėl paslaugų optimizavimo, žiūrint, „kur galbūt vis tik gali tekti vienaip ar kitaip paslaugų spektrą įstaigose siaurinti“.
„Kita vertus, tikimės, kad tas finansavimas didės kitais ar dar kitais metais ir bus padidintas įkainis už valstybės draudžiamuosius, ir tokio žingsnio nereikės daryti“, – pridūrė L. Vaidelienė.
Pasigenda esminių pokyčių
Prezidento patarėja sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad prie besikeičiančios sveikatos sistemos reikia prisitaikyti, tačiau ji to pasigendanti.
„Taip, populiacija mažėja ir sensta. Iš tikrųjų demografija keičiasi – mažiau gimsta, ilgiau gyvena. Čia ateina rekomendacijos ir iš Europos, kaip keičiasi sistema ir kaip reikia adaptuotis. Taip, regione bus kitos paslaugos, ir joms irgi reikės lėšų. Tai kur ta adaptacija? Nesimato.
Vėlgi kalbama apie ilgalaikę integruotą priežiūrą. Stovi ligoninės, kur jau iš chirurginių palatų turime slaugos palatas, tai toliau reikia daryti tą pokytį. Be to, šita politinė jėga atėjo labai daug kalbėdama apie personalizuotą mediciną, kur tai? Toliau finansuosime tą, ką kalbėjome anksčiau, bet nieko naujo.
Mano supratimu, parodyti, kad mes turėsime truputį geriau negu praeitais metais, jau nebetinka. Keičiasi demografinė situacija, keičiasi sveikatos paslaugos, keičiasi poreikiai. Tai kur tas pokytis? Net ir tose pačiose sumose galima būti efektyvesniems. Tai man šiek tiek kažkokio pokyčio ir naujumo norisi, kitokio požiūrio“, – kalbėjo ji komitete.
Kaip anksčiau skelbė VLK, planuojama, kad kitais metais PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos sudarys apie 4,3 mlrd. eurų, tai yra 9,4 proc. (369 mln. eurų) daugiau nei 2025 m. patvirtintame biudžete. Lyginant su faktiniu šių metų pajamų vykdymu, biudžetas didėja apie 8 proc. (321 mln. eurų), todėl fondo galimybės papildomam sveikatos sistemos finansavimui išlieka ribotos.
Kaip atrodys kitų metų PSDF?
Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė PSDF biudžeto dalis – apie 70 proc. visų išlaidų – skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. 2026 m. joms numatyta 3 mlrd. eurų, arba 8,4 proc. daugiau nei 2025 m. biudžete.
Didžiausia papildomų lėšų dalis – 148 mln. eurų – bus skirta sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms indeksuoti, kad visų gydymo įstaigose dirbančių darbuotojų pastovioji darbo užmokesčio dalis atitiktų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatas.
Papildomai 15 mln. eurų numatyta bazinėms kainoms indeksuoti dėl infliacijos, 30 mln. eurų – skubios pagalbos paslaugų kompensavimui tęsti, 17 mln. eurų – šeimos gydytojų tyrimų ir skatinamųjų paslaugų plėtrai ir 11 mln. eurų – intensyviosios terapijos paslaugų klasteriui finansuoti.
