„Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad vienų ar kitų metų žiema buvo šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį neretai gali sukurti vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiemos dalis galėjo būti šilta. Daugelis vyresnių žmonių galbūt dar pamena, kad seniau žiemos dažnai buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės (sniegas per žiemą kaupdavosi iki pat pavasario)“, – skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Tarnybos meteorologai pateikia 1961–2025 metų žiemos oro temperatūros grafiką. Jame matyti, kad praeityje šaltų žiemų pasitaikydavo kur kas daugiau.
„Paskutinė labai šalta žiema buvo jau seniai, prieš tris dešimtmečius, 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra – neigiama). Šalta buvo tiek gruodį, tiek 1996 m. sausį–vasarį ir netgi kovą. Žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko apie 5 mėnesius“, – teigiama įraše.
Kitos šaltos žiemos buvo 2002–2003, 2009–2010 ir 2010–2011 m. Jų metu fiksuoti stiprūs šalčiai, gausesnis sniego kiekis. Po šių žiemų atėjęs kovas dažniausiai būdavo žiemiškas.
Šiais laikais žiemos kitokios, anot Tarnybos meteorologų, jau 12 žiemų iš eilės buvo šiltos, o kai kurios priminė rudenį ar net pavasarį.
„2019–2020 m. žiema pasitaikė pati šilčiausia stebėjimų istorijoje, jog meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį“, – skelbia Tarnyba.
Manoma, kad tokių žiemų, kai didelę sezono dalį vyrauja pilki orai ir teigiama temperatūra, ateityje daugės.
„Atsižvelgiant į tendencijas, yra didelė tikimybė, kad ateinančia žiemą ir vėl vyraus nešalti orai ir per tris kalendorinės žiemos mėnesius įsiterps vos viena kita šalta ir sniegingesnė savaitė“, – prognozuoja meteorologai.
Kelininkai sako pasiruošę žiemai: prisipirko ne tik egiptietiškos druskos
Vėstant orams, kelininkai teigia besiruošiantys žiemos sezonui ir praneša, kad žiemą kelius barstys ne tik egiptietiška druska.
Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemą atliekamų kelio darbų pobūdis dažnai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl barstymai pradedami ne pagal nustatytą datą, o pasirodžius pirmiesiems žiemos ženklams.
„Barstymas slidumą mažinančiomis medžiagomis pradedamas ne pagal nustatytą dieną, o tuomet, kai kelių būklės stebėsenos ir kitos sistemos ar papildomos prognozės indikuoja realią plikledžio, lijundros ar kitų pavojingų reiškinių susiformavimo riziką. Tokia metodika leidžia žiemos kelių priežiūros priemones taikyti tiksliai pagal poreikį, užtikrinant eismo saugumą ir išvengiant perteklinio poveikio aplinkai“, – teigiama „Kelių priežiūros“ atsakyme.
Kelininkai teigi visiškai pasiruošę žiemai – anot „Kelių priežiūros“, šiuo metu 100 proc. bendrovės sandėlių Lietuvoje yra užpildyti slidumą mažinančiomis medžiagomis.
„Be įprastos techninės druskos, iš anksto pasiruošta ir specialios sudėties druska su kalciu, kuri tinka vyraujant itin žemai temperatūrai (žemiau –10 laipsnių)“, – nurodo „Kelių priežiūra“.
Druska, kuria barstomi Lietuvos keliai, yra tiekiama iš Egipto.
„Ji yra jūrinė, natūralios kilmės druska, atitinkanti visus kelių priežiūrai keliamus techninius reikalavimus. Natrio chlorido kiekis joje siekia apie 98–99 proc.“, – teigiama bendrovės atsakyme.
Naudoja ir kitas medžiagas keliams
„Kelių priežiūra“ priduria, kad papildomai šiemet bendrovėje įrengiamos 4-ios laikinos druskos sandėliavimo vietos, kurios leis sukaupti apie 4000–4500 tonų papildomą rezervą.
„Tai užtikrina, kad net esant ilgesniam intensyvių orų periodui, medžiagų nepritrūktų“, – nurodo bendrovė.
„Svarbu pabrėžti, kad slidumą mažinančių medžiagų tiekimo procesas organizuojamas taip, jog būtų užtikrintas nepertraukiamas medžiagų prieinamumas viso sezono metu. Tai reiškia, kad druska ne tik kaupiama iš anksto, bet ir nuolat papildoma pagal poreikį“, – pabrėžiama atsakyme.
Kaip aiškina „Kelių priežiūra“, laikantis „atsakingo požiūrio į aplinką“, slidumą mažinančios medžiagos barstomos tiksliai pagal poreikį, atsižvelgiant į oro sąlygas, kad būtų užtikrintas eismo saugumas ir kartu išvengta perteklinio barstymo. Tam daugiau naudojami tirpalai.
Be įprastos druskos, antrus metus bus naudojami formiatų (organinių, pavyzdžiui, skruzdžių rūgšties, druskų) pagrindu pagamintos medžiagos. Jos naudojamos mediniams pėsčiųjų tiltams prižiūrėti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
