Jau kuris laikas dalis medikų bendruomenės, pacientų organizacijos ir Seimo opozicija priešinasi valdžios užmojams naikinti priemokas gydymo įstaigose, teigdami, kad reforma problemų neišspręs, o priešingai – jas tik dar labiau gilins.
Pacientas turi teisę pasirinkti paslaugas
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, pacientai kategoriškai nepritaria šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktiems ir Seime jau svarstomiems projektams.
„Pacientams yra svarbiausia individualiai geriausiai tinkama ir kokybiška sveikatos priežiūra. Neturi būti ribojama, kur – privačioje ar valstybinėje įstaigoje – žmogus gaus tas paslaugas. Kiekvienas žmogus moka įmokas ir turi teisę pasinaudoti paslaugomis.
Bet valstybė tik kalba, kad viskas yra nemokamai, jokių priemokų negali būti, tačiau niekada neišdrįsta pasakyti, kokią paslaugų dalį išgali sumokėti iš PSDF biudžeto. (...)
Dirbantiems žmonėms turi būti sudarytos galimybės draustis savanorišku papildomu draudimu, kuris padengtų skirtumą norint gauti geresnes paslaugas. Valstybė turi neatstumti ir pačių žmonių, kurie gali dalinai prisidėti prie lėšų gaunant paslaugas“, – trečiadienį opozicinių konservatorių politikių surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
Teigia, kad patys pasirenka primokėti
Pasak jos, sergančiųjų diabetu pacientų apklausos parodė, kad situacija esą nėra tokia baisi, kaip piešia ministerija.
„Apie 60 proc. apklaustųjų pasisakė, kad tenka pasinaudoti ir privačiose įstaigose dirbančių specialistų pasaugomis. Taip pat klausėme, ar reikia mokėti antrą kartą, kaip yra deklaruojama ministerijos, tai nė vienas nepasakė, kad tas, kuris turėjo siuntimą, reikėjo dar kartą tiek pat sumokėti.
„Valstybė turi neatstumti ir pačių žmonių, kurie gali dalinai prisidėti prie lėšų gaunant paslaugas“, – sakė V. Augustinienė.
Ir tik keli žmonės sakė, kad kai pasirinko kažkokias papildomas paslaugas, dalį reikėjo prisimokėti. Ir visiems buvo paaiškinta, už ką ir niekas per prievartą žmogaus neverčia mokėti, visada dedi parašą, jei renkiesi kitokias paslaugas, nei kurios neįeina į įkainį“, – teigė ji.
V. Augustinienė pridūrė, kad prieš svarstant šiuos projektus pacientų organizacijos apskritai pasigedo dialogo su valdžios atstovais:
„Raštais kreipėmės tiek į Vyriausybę, prezidentą, Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau į tai niekas nereagavo. (...) Dėl ruošiamų sprendimų buvome informuoti tik tada, kai jie jau buvo suformuluoti. Kai išreiškėme nuomonę, ji tapo nereikalinga, nepajudino net kablelio.“
Bijo, kad gali grįžti kyšiai
Remdamasi Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atlikta apklausa, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė tikino, jog nemaža dalis kolegų nepalaiko reformos, o daug jų dėl to žada ir emigruoti.
Be to, ji tvirtino, kad ši SAM inicijuota sistemos reforma sudaro prielaidas grįžti kyšiams.
„Reforma gali grąžinti į sistemą korupciją, tai yra kyšius. Nes siekdami gauti greitesnę paslaugą viešajame sektoriuje ir lygiai taip pat apeidami eiles, žmonės, kurie galbūt neturi labai daug pinigų gydytis privačiame sektoriuje, jie tą bandys daryti greičiau viešajame ir, be abejonės, tai sukels vėl grįžimą korupcijos, kurios jau dešimtmetį bendruomenė stengiasi išvengti“, – teigė gydytoja.
A. Gerliakienė pabrėžė, jog viešasis sektorius vykdyti reformai neturi resursų, o visuomenė gali nukentėti dėl suprastėjusio paslaugų prieinamumo.
„Priemokų draudimas, manau, labai neigiamai atsilieps viešajam sektoriui. Svajonė apie gydytojų grįžimą į viešąjį sektorių iš privataus, yra tik svajonė, tokios prielaidos neturi jokio pagrindimo. Medikų reakcija yra neigiama – jei jie negrįš į viešąjį sektorių, arba keis profesiją, arba emigruos“, – portalui tv3.lt sakė LMS atstovė.
Iškalbingi tyrimų rezultatai
Pasak jos, iškalbingai situaciją nušviečia ir lietuvių atliktų mokslinių tyrimų rezultatai. Lino Šablinsko atliktas tyrimas apie medikų emigraciją atskleidė, kad apie ją jau galvoja net 50 proc. studentų, 35 proc. rezidentų ir 10 proc. gydytojų.
„Kitas tyrimas yra Povilo Kavaliausko – tirta medikų psichikos sveikatos būklė. Tai 68 proc. gydytojų galvoja apie savo specialybės pakeitimą, išėjimą iš sistemos. 23 proc. apklaustųjų įvardijo, kad turėjo sunkius ir itin sunkius depresijos simptomus, 27 proc. – stiprų ir itin stiprų nerimą, 21 proc. stiprų ir itin stiprų stresą.
„Reforma gali grąžinti į sistemą korupciją, tai yra kyšius“, – įspėjo A. Gerliakienė.
Taigi Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai patiria didelį stresą ir turi prastą psichinę sveikatą ir jiems reikalinga psichosocialinė pagalba siekiant išvengti perdegimo ir darbuotojų netekties. Tai fonas yra toks ir jame bandoma daryti didžiules pertvarkas. Piešiasi labai liūdnas ir grėsmingas vaizdas“, – komentavo ji.
Opozicija pasigenda nuoseklumo
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Jurgita Sejonienė ir Gintarė Skaistė pabrėžė, kad valdančiųjų inicijuotoje sveikatos reformoje nėra nuoseklumo užtikrinant gydymo paslaugų prieinamumą, jų kokybės kriterijus bei poveikį pacientams ir įstaigoms.
„Net 73 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad pagrindinė problema jiems yra sveikatos paslaugų prieinamumas ir pirmiausia kalbama apie specialistus. Tačiau tai, ką pasiūlė socialdemokratų Vyriausybė, nėra reforma, kuri spręstų prieinamumo klausimus. Tai yra reforma dėl sistemos, ne dėl žmogaus“, – trečiadienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu teigė G. Skaistė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė J. Sejonienė antrino, kad valdančiųjų planai kelia pagrįstų abejonių.
„Pacientai išsako, kad eilės, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra problema. Deja, ir šis pažadas, panašu, lieka neįgyvendintas. Imamasi visiškai netinkamų priemonių eilių problemai spręsti.
Kai mes kalbame apie geresnę vadybą, apie didesnį efektyvumą – dabartiniai valdantieji kažkodėl nusitaikė į vieną, ne patį didžiausią finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto gaunančią įstaigų grupę, kažkodėl skirsto įstaigas pagal nuosavybės formą“, – Seime kalbėjo ji.
Siūlo 5 krypčių planą
Portalas tv3.lt primena, kad opozicijoje dirbantys konservatoriai spalį pristatė penkias kryptis, kurios, jų teigimu, galėtų sutrumpinti pacientų eiles gydymo įstaigose.
Pirmiausia siūloma užtikrinti skaidrią pacientų registraciją, kurioje būtų pateikiami realūs laukimo laikai ir visų įstaigų duomenys.
Be to, siūloma taikyti vieningo prieinamumo standartus, pagal kuriuos šeimos gydytojas pacientus turėtų priimti per septynias dienas, o specialistas – per trisdešimt dienų.
TS-LKD vertinimu, situaciją dėl eilių taip pat padėtų finansinės paskatos – įstaigos būtų skatinamos organizuoti procesus taip, kad bent 90 proc. pacientų gautų reikiamas paslaugas laiku.
Taip pat siūloma visoje šalyje įtvirtinti vienodus standartus, kad šeimos gydytojo komandos nariai (slaugytojai, atvejo vadybininkai, gyvensenos specialistai) realiai perimtų dalį lėtinių ligų priežiūros –pratęstų receptus, užsakytų būtinus tyrimus pagal nustatytas schemas, stebėtų ligos eigą.
Galiausiai, pasiūlyta numatyti, kad paslaugas, įtrauktas į PSDF krepšelį, pacientas turi teisę gauti tiek viešose, tiek privačiose įstaigose pagal vienodus standartus – šeimos gydytojo konsultacijas gauti per 7 dienas, specialisto – per 30 dienų.
Portalas tv3.lt primena, kad tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai neseniai kėlė klausimus dėl vėluojamo pateikti planuojamų pokyčių poveikio vertinimo. „Šiandien neturime jokio pagrindo netikėti šiuo vertinimu, kadangi jokio alternatyvaus jūs nesate pateikę. Tai dar kartą reziumuojant, labai tikimės, kad daugiau nebedelsite, kad pateiksite savo turimus duomenis“, – kalbėjo Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ministrė Marija Jakubauskienė nurodė, kad visos analizės buvo atliktos prieš teikiant įstatymų paketus ir projektus ir remiantis ministerijos atliktomis analizėmis, aiškinamieji raštai buvo parengti ir pateikti kartu su tais dokumentais. „Poveikio vertinimas yra platesnio mūsų politinio dokumento, kurį mes pavadinome Sveikatos politikos gairėmis, dalis. Ir iš tiesų jis yra labai didelės apimties, (...) jis yra baigiamas redaguoti ir kai tiktai jis turės viešinimo stadiją, mes tikrai įdėsime jį ir į interneto puslapį ir tikrai pasidalinsime su dideliu džiaugsmu“, – prieš savaitę komentavo ji.
Primenama, kad Seimas svarsto Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurias priėmus iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas. Tikimasi, kad tokiu būdu būtų didinamas skaidrumas sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumas, mažinamos eilės pas gydytojus.
Taip pat Seimą pasieks pataisos, kurios keistų Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Siūloma, kad pirmenybė būtų teikiama sudaryti tokias sutartis su viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigomis. Tikimasi, kad tai prisidėtų prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažintų pacientų eiles ir atskirtį.
Kad tik vyriausybė nedraustų vaikščiot poliklinikoj ir ligoninėj atsegta pinigine?!
Kažkas čia šlanga apsimeta..
