Ko gero, retas gali pasigirti patiriantis malonumą lankydamasis pas odontologus. Jei vieni vizitai nors ir nemalonūs, daugiau mažiau pakenčiami, po rimtesnių procedūrų tikrai ne darbas būna galvoje.
Vis tik gauti nedarbingumo pažymėjimą tokiais atvejais gali nebūti taip paprasta kaip, pavyzdžiui, eilinio peršalimo atveju atvykus pas šeimos gydytoją.
Kada odontologas gali išduoti nedarbingumą?
Kaip žinia, nors draustiems gyventojams valstybės iš dalies apmokamas odontologines paslaugas priklauso gauti toje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, prie kurios jis yra prisirašęs, didžioji dalis dantis gydosi privačiai.
Kaip portalui tv3.lt komentavo Žalgirio klinikos Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas, veido ir žandikaulių chirurgas Nerijus Stukas, yra numatytos situacijos, kai odontologas turi galimybę išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
Kalbant apie privačias odontologines klinikas, reglamentas galioja tik toms įstaigoms, kurios turi sutartį su ligonių kasomis ir „Sodra“. Tada nedarbingumą galima išduoti daugiausiai trims dienoms.
Kai pacientai atvyksta į Žalgirio kliniką, dėl nedarbingumo poreikio sprendžiame pagal situaciją. Jei tai yra skubos tvarka atvykę pacientai ir jie atvyksta dienos metu, kai dirba poliklinikos, tada juos ambulatoriškai sugydome ir dėl nedarbingumo sprendžia gydytojas.
Jei procedūra yra nepakankamai didelės apimties, tada galima pacientą tiesiog išleisti, o nedarbingumą jau paskiria šeimos gydytojas su tam tikra diagnoze. Jei gydytojas mato, kad atlikta intervencija tiesiogiai trukdo darbui, tad gali išduoti nedarbingumą vadovaujantis ligoninės reglamentu pagal diagnozę“, – komentavo jis.
Dažniau išduoda tik vienai dienai
Pasak gydytojo, jei paciento būklė sunkesnė, galima išduoti nedarbingumą ir daugiau nei 3 dienoms, jei situacija paprastesnė – tik vienai dienai, jei tai pacientui trukdo tą dieną atlikti darbą, bet kitą – jau netrukdys.
„Jei nutinka taip, kad pagalba suteikiama nakties metu arba po poliklinikos darbo valandų ir žmogui už tą dieną reikėtų nedarbingumo, jį ir išduodame, jei liga sutrukdė tiesioginiam jo darbui. Toliau nedarbingumą, jei yra poreikis, jau tęsia šeimos gydytojas.
„Po odontologinių procedūrų nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti tik procedūrą atlikęs gydytojas, įvertinęs paciento galimybę dirbti“, – komentavo SAM.
Bet viskas labai priklauso nuo to, kad nutiko pacientui, jei tai kažkokia žaizdelė, kuri visiškai netrukdo dirbti, tą šeimos gydytojas įsivertina ir toliau nebetęsia nedarbingumo. Tada jis tai dienai išduodamas tik dėl to, kad buvo sutrukdytas darbo laikas“, – kalbėjo N. Stukas.
Kada nedarbingumą gali išduoti šeimos gydytojas?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad, vadovaujantis nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, asmens sveikatos būklės bei darbingumo vertinimą atlieka asmenį gydantis gydytojas.
„Todėl po odontologinių procedūrų nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti tik procedūrą atlikęs gydytojas, įvertinęs paciento galimybę dirbti“, – komentavo SAM.
Pasak N. Stuko, kalbant apie situacijas, kai nedarbingumą išduoda šeimos gydytojas, tai yra tiesiog koduojama kaip priežiūra po tam tikrų procedūrų.
„Tam yra atskiri ligonių kasų kodai kaip tolesnė ar chirurginė, ar skubioji priežiūra ir pan. Bet gydytojams reikia gerai įsivertinti, ar išties reikia to nedarbingumo.
Bent kalbant apie Žalgirio klinikoje teikiamą skubią odontologinę pagalbą, procedūros būna labai minimalios, nebent yra kažkoks didesnis pūlinys, bet jei paprasčiausias nuskausminimas, žmogus toliau kreipiasi į savo polikliniką, kur gydosi dantis arba privačią kliniką, kurių kiekvienos nuostatos skiriasi. Kai kurios jų išvis negali išduoti nedarbingumo“, – pabrėžė jis.
Privačioje įstaigoje retai gausi nedarbingumo pažymėjimą
Pasak pašnekovo, nors dauguma privačių klinikų turi sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, mat yra suinteresuotos atlikti protezavimą su valstybės kompensacija, tačiau nedarbingumai yra dalinami retai.
„Kiek konkrečiai yra tokių įstaigų, kurios turi sudariusios šias sutartis, sunku pasakyti. Be to, sutartis su ligonių kasomis yra vienas dalykas, dar turėtų būti atskira sutartis ir su „Sodra“.
Šiaip kokioje įstaigoje bedirbtų, specialistai šiandien stengiasi, kad intervencijos būtų kuo mažesnės apimties ir jų žala pacientui mažesnė. Stengiamės, kad būtų kuo mažiau tinimo ir panašiai. Aišku, to ne visada įmanoma išvengti, bet išties labai retas atvejis, kad nedarbingumus dalintume dirbdami privačiose klinikose.
Jei procedūra yra didesnės apimties, pacientas jau yra stacionarizuojamas Žalgirio klinikoje ar kitoje ligoninėje ir tada pagal stacionaro taisykles nedarbingumą galima išduoti ir ilgesniam laikotarpiui, priklausomai kokia tinimo rizika ir atsigavimo poreikis“, – kalbėjo N. Stukas.
„Išties labai retas atvejis, kad nedarbingumus dalintume dirbdami privačiose klinikose“, – sakė chirurgas.
Kitaip sakant, jei pacientui planuojamas sudėtingesnis danties ar net kelių šalinimas, implantavimas ar kitos tokios procedūros, po kurių įprastai reikia laikytis tam tikro gijimo režimo, jausdamasis nedarbingas laisva diena turi pasirūpinti pats.
„Dar pirmos konsultacijos metu prieš, pavyzdžiui, implantaciją pasakome, kad yra tinimo rizika, vertėtų pasiplanuoti kelias laisvesnes dienas, jei įmanoma, ir panašiai. Dažniaus nedarbingumas jau išduodamas, jei įvyksta kažkokia komplikacija ar net žmogus yra jau stacionarizuojamas ligoninėje“, – komentavo chirurgas.
Kada odontologo paslaugos nemokamos?
Valstybinės ligonių kasa (VLK) primena, kad teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas sveikatos priežiūros (taip pat – ir odontologo) paslaugas turi tik privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti (PSD) asmenys.
Dėl odontologo paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), prie kurios asmuo yra prisirašęs.
„Įprastai pirminio lygio odontologo paslaugos, kaip ir šeimos gydytojo paslaugos, teikiamos toje pačioje įstaigoje. Jei minėtoje įstaigoje odontologo nėra, įstaigos darbuotojai turi pateikti informaciją, koks odontologinis kabinetas ir kur teikia nemokamas odontologines paslaugas PSD apdraustiems toje įstaigoje prirašytiems asmenims“, – aiškino ligonių kasų specialistai.
Kada gali prireikti siuntimo?
Pirminio lygio odontologo paslaugoms siuntimo nereikia. VLK nurodo, kad įprastai, jei pacientui prireikia specializuotos odontologinės pagalbos, pirminio lygio gydytojas odontologas išrašo siuntimą gydytojo odontologo specialisto konsultacijai gauti.
„Siuntimą gydytojo odontologo specialisto konsultacijai išrašyti gali ne tik gydytojas odontologas, tačiau ir gydytojas specialistas. Siuntime nurodoma trumpa anamnezė, objektyvūs duomenys, atlikti tyrimai, taikytas gydymas, preliminari diagnozė, siuntimo konsultuoti tikslas ir kokio gydytojo odontologo konsultacijos yra siunčiamas pacientas“, – aiškina ligonių kasos.
Jei šeimos gydytojas įtaria odontologines problemas, jis visų pirma pacientui pasiūlo užsiregistruoti pas pirminio lygio gydytoją odontologą (siuntimas nereikalingas).
„Jis įvertins paciento būklę pagal savo kompetenciją, o esant poreikiui siųs gydytojo odontologo specialisto konsultacijai gauti“, – paaiškino ligonių kasų specialistai.
Primenama, kad pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugoms priskiriamas dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų įtarimas, vaikų dantų ėduonies profilaktika, sąkandžio anomalijų išaiškinimas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.
„Siuntimo, jei kreipiamasi į sutartį su ligonių kasomis sudariusią įstaigą, reikia PSDF lėšomis kompensuojamoms specializuotoms sveikatos priežiūros paslaugoms, t. y., odontologų specialistų konsultacijoms, dienos chirurgijos odontologijos paslaugoms, stacionarinės odontologijos paslaugoms.
Gydytojo odontologo specialisto konsultaciją pagal savo kompetenciją teikia antrinio ar tretinio lygio gydytojas endodontologas, gydytojas ortodontas, gydytojas odontologas ortopedas, gydytojas periodontologas, gydytojas burnos chirurgas, gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, gydytojas vaikų odontologas“, – nurodo VLK.
Be siuntimų pas antrinio ir tretinio lygio gydytoją odontologą specialistą pacientai gali lankytis, jeigu:
- pacientas atvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą dėl būtinosios odontologinės pagalbos paslaugų ir registratūros darbuotojas, turintis medicininį išsilavinimą, registruoja pacientą į gydytojo odontologo specialisto konsultaciją;
- pacientas lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį gydytoją odontologą specialistą;
- kitais teisės aktų numatytais atvejais.
