Pasak šeimos gydytojos Elenos Šukės, nebūtina sunkiai sirgti gripu, tačiau sulaukusiems 40 metų amžiaus rizika patirti infarktą ar insultą per pirmas ligos dienas nepasiskiepijus gerokai išauga.
„Yra įrodyta, kad virš 40 metų amžiaus, lėtinėmis ligomis net nesergantiems žmonėms užsikrėtus gripu 3 pirmos ligos dienos būna kritinės, kada infarkto ir insulto tikimybė didėja geometrine progresija – infarkto 10 kartų, o insulto – 8 kartus“, – įspėjo ji.
Pirmos 3 paros – kritinės
Pasak gydytojos, net nereikia karščiuoti, labai kosėti, mirtimi vaduotis, užtenka ir labai lengvos ligos formos, kas dažnu atveju ir būna.
„Čia ir yra gripo klasta, kad pačios ligos gali net nejausti, bet pasekmės bus rimtos. Pirmas tris dienas, kai gripas patenka į organizmą, elgiasi kaip laukinis banditas, daro ką nori, o mūsų imunitetas bando bėgti iš paskos.
Paskui jis „pasiveja“ ir susitvarko, bet tomis pirmomis dienomis dėl smulkiųjų kraujagyslių pažaidos padidėja insulto ir infarkto rizika. Nes pačios smulkiausios ir svarbiausios kraujagyslės yra širdyje ir smegenyse, jų yra ir pirštų galiukuose, bet jei ten pažaida ir įvyks, tai nebus taip gyvybiškai svarbu“, – kalbėjo „Antėja“ gydytojaE. Šukė.
Be to, žmogus jau gali turėti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių (antsvorį, padidėjusį kraujo spaudimą, „blogąjį“ cholesterolį, rūkyti) apie tai nieko neįtardamas arba nesusimąstydamas, o tai situaciją gali tik dar komplikuoti.
Du didesni srautai, kada plūsteli pacientai su infarktu
Pašnekovė teigimu, ne veltui apie gripo vakcinas pasauliniuose kongresuose dabar kalba ne infektologai, o daugiausiai kardiologai ir neurologai.
„Nes vyresniam nei 40 metų žmogui vakcina yra reikšminga ne tik kalbant apie tokias gripo komplikacijas kaip plaučių uždegimas, bet ir saugantis nuo kardiovaskulinių įvykių.
„Yra įrodyta, kad virš 40 metų amžiaus, lėtinėmis ligomis net nesergantiems žmonėms užsikrėtus gripu 3 pirmos ligos dienos būna kritinės“, – sakė E. Šukė.
Tai kartu atsako ir į klausimą, kas seniai žinoma, kad žmonių su infarktais į ligoninę didesniais srautais patenka du kartus per metus – kai yra dideli karščiai ir gripo epidemijos metu. Kodėl infarktų padaugėja lauke esant 32 laipsniams karščio, būna aišku – žmonės negeria pakankamai skysčių, kraujas sutirštėja, kur dar jei žmonės alaus su šašlykais išgeria.
Bet kodėl daugiau žmonių su infarktais patenka į ligonines gripo epidemijos metu, buvo daug pamąstymų, galvota, kad tai kažkaip susiję. Tai būtent gripo virusas paveikia, iš esmės sudrasko smulkiausias kraujagysles ir tai sukelia infarktą arba insultą“, – komentavo gydytoja.
Kardiologas: didžiausia rizika jau sergantiems širdies ligomis
Paklaustas, ar išties neskiepytiems asmenims infarkto ir insulto rizika susirgus gripu išauga tiek stipriai, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius laikėsi labiau rezervuotos nuomonės, tačiau patikino, kad jau sergantiesiems širdies ligomis komplikacijų rizika išties didėja.
„Nesutikčiau su teiginiais dėl tiek kartų padidėjančios rizikos patirti infarktą ar insultą. Šiandien skiepijimas akcentuojamas sergantiesiems širdies nepakankamu, širdies ir kraujagyslių ligomis, nes susirgus kvėpavimo infekcija pasunkėja širdies darbas, paryškėja širdies nepakankamumo simptomai, blogėja išeitys“, – komentavo Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas.
Jis pridūrė, kad štai 2025 m. naujas ispanų tyrimas atskleidė, kad privalomas skiepijimas nuo juostines pūslelinės 18 proc. sumažino insulto ir infarkto išsivystymą. „Taip yra dėl to, kad infekcijos metu yra pažeidžiamos ir kraujagyslių sienelės, nulemiančios tokias baigtis“, – sakė R. Kubilius.
Kas nuo gripo gali pasiskiepyti nemokamai?
Gyventojai kasmet raginami nepamiršti pasiskiepyti nuo gripo, o dalis jų kviečiami tą padaryti nemokamai.
Kaip primena Valstybinė ligonių kasa (VLK), gripo vakcina nemokamai skiepijami 2–7 metų vaikai, nėščiosios, 65 metų ir vyresni žmonės, globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Nuo šio gripo sezono nemokamai skiepijami ir sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.
Norėdami nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, išvardytų rizikos grupių žmonės turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę.
Epideminis sergamumas nefiksuotas
Paskutiniais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 13–19 d. (42-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Savaitę prieš tai jis buvo šiek tiek didesnis – 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 42-ąją savaitę išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.
Lyginant šių metų 42-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų skaičius padidėjo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos – sumažėjo, tačiau bendras sergamumas išlieka panašus į praėjusių sezonų. 2024 m. 42-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Praėjusią (42-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 3 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 104 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos – 2 mirties atvejai. Abu asmenys priklausė 80–89 amžiaus grupei, abu neskiepyti ir turėjo lėtinių ligų.
Didžiausias sergamumas sausį–vasarį
Kadangi sergamumas gripu įprastai yra didžiausias sausio–vasario mėnesiais, gydymo įstaigai gavus vakciną ligonių kasų specialistai pataria pasiskiepyti ilgai nedelsiant. Pasitarus su šeimos gydytoju, kartu galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19 infekcijos.
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad ligonių kasa šiam gripo sezonui yra nupirkusi 223 tūkst. dozių „Vaxigrip“ vakcinos už beveik 770 tūkstančių eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Kaip skelbta, vakcina jau pasiekė Lietuvą ir per spalio mėnesį turėtų būti paskirstyta daugiau kaip 540 gydymo įstaigų pagal jų iš anksto nurodytą poreikį.
„Lietuvoje daugėja rizikos grupėms priklausančių žmonių, kurie skiepijasi nuo sezoninio gripo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2023–2024 metų sezonu ligonių kasos apmokama vakcina nuo gripo pasiskiepijo daugiau kaip 182 tūkst., o 2024–2025 metų sezonu – per 206 tūkst. gyventojų, t. y. 13 proc. daugiau.
Didžiausią jų dalį – 67 proc. – praėjusį sezoną sudarė 65 metų ir vyresni gyventojai. Vis dėlto tą sezoną dėl gripo netekome 75 žmonių, iš kurių 89 proc. nebuvo pasiskiepiję“, – komentavo VLK.
Praėjusį sezoną – rekordiškai daug mirčių
NVSC specialistai primena, kad praėjęs gripo sezonas buvo ilgas ir aktyvus. Jo metu vienu metu cirkuliavo visų tipų gripo virusai, SARS-CoV-2 ir kiti ŪVKTI virusai, tarp jų ir respiracinis sincitinis virusas.
Taip pat dėl gripo ligoninėse buvo gydoma daugiau asmenų nei praėjusiais sezonais. Be to, registruotas didžiausias mirties nuo gripo atvejų skaičius per visą daugiametę stebėseną – iš viso 75 atvejai. Iki šiol daugiausia mirties atvejų (27) buvo užregistruota per 2023–2024 m. sezoną. Dėl COVID-19 ligos praėjusį sezoną mirė 59 asmenys.
Tiesa, pažymima, kad didesnį registruotų gripo, tarp jų ir mirties, atvejų skaičių galima sieti su diagnostikos pokyčiais, t. y. nuo 2024 m. spalio mėn. gydymo įstaigose naudojami greitieji gripo ir COVID-19 testai, leidžiantys tiksliau nustatyti diagnozę.
2-3dienų pradėjus vartoti vaistus?
