Nuo lapkričio 7 dienos įsigalioja pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo ir pardavimo. Tikimasi, kad įsivažiavus naujai tvarkai popierinių receptų ir klaidų juos išrašant bus mažiau, gydytojai galės sklandžiau paskirti gydymą, o pacientams nereikės lankstyti per vaistines ieškant reikiamų vaistų. Taip pat jie galės nuspręsti, kokiu dažnumu ir kurioje vietoje juos įsigyti.
„Pagrindiniai įsakymo pakeitimo tikslai yra skatinti racionalų vaistų vartojimą, gerinti jų prieinamumą gyventojams, valdyti vaistų tiekimo sutrikimus, mažinti administracinę naštą sveikatos priežiūros specialistams bei sukurti teisinę aplinką, reglamentuojančią mūsų elektroninės sveikatos sistemos plėtrą“, – šią savaitę Seimo sveikatos reikalų komitete kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
Receptai įsigalios anksčiau, bus galima įsigyti ne visą vaistų kiekį
Plačiau apie tai, kokie laukia receptinių vaistų išrašymo ir išdavimo pokyčiai, pristačiusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus patarėja Kristina Povilaitienė pabrėžė, kad prioritetas bus skiriamas elektroniniams receptams bei administracinės naštos mažinimui.
Tiesa, nors pakeistas įsakymas įsigalios lapkričio 7 dieną, pakeitimus asmens sveikatos priežiūros įstaigos turės pritaikyti iki kitų metų gegužės 6 dienos, dalies nuostatų įgyvendinimas vyks tam tikrais etapais.
Pakeitimais visų pirma yra įvirtinta paankstinta receptų įsigaliojimo diena. Tai reiškia, kad išrašytas receptas galės įsigalioti likus 7, o ne 5 dienoms iki anksčiau paskirtų vaistų, kompensuojamųjų MPP likučio pabaigos.
„Labai reikšmingas pokytis – nebelieka ilgalaikių žymų gydymui tęsti. Tai reiškia, kad gydytojas, išrašydamas receptą, neturės nurodyti vaistų atsiėmimo periodiškumo. Pagal dabartinę galiojančią tvarką jei gydytojas išrašo, tarkime, 3 dėžutes vaistų, o vaistinėje yra tik viena dėžutė, tai pacientas turi blaškytis per vaistines ir ieškoti tos, kur yra visas vaisto kiekis.
Tai ypač aktualu esant vaistų tiekimo sutrikimams. Šis pokytis taip pat atlieps ir pacientų, kurie turi finansinių iššūkių, poreikius. Jei žmogus neturi pinigų įsigyti vaistų visam gydymo kursui, galės įsigyti vaistų tiek, kiek galės tą dieną – savaitei ar mėnesiui“, – nurodė SAM atstovė.
Palengvinimas dėl sudėtinių ar tik kartais reikalingų vaistų
Pasak K. Povilaitienės, dar vienas palengvinimas pacientui – receptas su nauja žyma „Esant poreikiui“. Pavyzdžiui, čia kalbama apie situacijas, kai žmogui periodiškai pasireiškia tam tikri negalavimai – pūslelinė, migrena arba kitokie skausmai. Tokiu atveju jam nebereikės nuolat namuose laikyti vaistų atsargų.
„Gydytojas, žinodamas paciento sveikatos būklę, gali išrašyti receptą, kuris galiotų pusę metų, uždėjus tokią žymą receptas nenustos galioti. Tai reiškia, kad pacientas galės įsigyti vaistą ne iškart išėjęs iš gydytojo kabineto, kurio galbūt net nesuvartos, o tada, kada jam reikės, kada ištiks am tikra situacija ir nereikės blaškytis paūmėjus simptomams“, – kalbėjo ji.
„Jei žmogus neturi pinigų įsigyti vaistų visam gydymo kursui, galės įsigyti vaistų tiek, kiek galės tą dieną – savaitei ar mėnesiui.“
Taip pat atsirado galimybė išduoti sudėtinius vaistus atskiromis veikliosiomis medžiagomis.
„Tai irgi ypač svarbu esant vaistų tiekimo sutrikimams. Tokiais atvejais pacientui nebereiks grįžti perrašinėti recepto, kad gydytojas paskirtų naują gydymą atskiromis veikliosiomis medžiagomis. Ši problema galės būti išsprendžiama vaistinėje – turint vaistų farmacininkas galės pasiūlyti atskirus preparatus. Jos bus kompensuojamos, jei veikliosios medžiagos įrašytos į kompensuojamųjų vaistų sąrašą“, – nurodė SAM specialistė.
Kada vaistą išduotų be recepto?
Kalbėdama apie galimybes išduoti vaistus ir be tuo metu galiojančio recepto, K. Povilaitienė priminė, kad iš principo tai nėra naujas sumanymas, tačiau pakoreguota nuostata leis pacientui sutaupyti.
„Šiuo metu receptinius vaistus pacientai gali gauti be galiojančio recepto, bet yra tam tikros sąlygos. Farmacijos specialistas turi įsitikinti, kad vaistas vartojamas ilgą laiką, ne trumpiau nei 3 mėnesius ir tą turi patvirtinti receptai.
Bet kuo šis pokytis yra geras pacientui, kad gyvenime atsitinka įvairios situacijos, ypač kompensuojamųjų vaistų srityje, ne visada suspėja užsirašyti pas gydytoją, pamiršta. Šiuo atveju pacientui bus galimybė išduoti vaistą be galiojančio recepto ir jį kompensuoti, nes šiandien vaistą išduodant be galiojančio recepto tekdavo primokėti viso vaisto kainą.
Tačiau tai yra tik vienkartinis toks vaistų išdavimas – pacientui duodamas mėnesio langas, kad jis užsirašyti pas sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų išrašytas receptas“, – aiškino ji.
Kuo mažiau popierinių receptų
Pasak SAM specialistės, didelis palengvinimas farmacijos bendrovėms yra tai, kad numatytas vaistų pakuotės ardymo lankstumas. Kitaip sakant, leista neardyti didesnių pakuočių supilant pacientams reikiamą kiekį į maišelius – tai užtikrins geresnes vaisto sąlygas, pacientas matys, koks tai vaistas.
Ji dalijosi ir popierinio recepto išrašymo pokyčiais – atsiranda naujos žymos, bus prašoma sveikatos priežiūros specialistų nurodyti priežastis, kodėl būtent yra išrašomas popierinis receptas.
„Matome, kad sveikatos priežiūros specialistai nesilaiko teisės aktų, kur yra aiškus baigtinis sąrašas situacijų, kada turi būti išrašomi popieriniai receptai. Jų rašymas apsunkina farmacijos specialistų darbą ir taip neužtikrinama visa sveikatos istorija vienoje vietoje“, – kalbėjo K. Povilaitienė.
Pasak SAM atstovės, atskira grupė – narkotinių psichotropinių vaistų išrašymo pokyčiai: „Tai yra labai jautri pacientų grupė, šie vaistai skiriami lėtinių skausmų, sunkių būklių atvejais.“
Ji pasakojo, kad po ilgų diskusijų su specialistais nutarta prailginti narkotinių vaistų receptų galiojimą iki 30 dienų. Šiuo metu jie galioja 10 dienų.
Gydytojas kartais nežino, kokius vaistus vartoja pacientas
K. Povilaitienės aiškinimu, visas fokusas yra į sveikatos istoriją, kad gydytojai ją matytų ir galėtų sklandžiau padėti pacientui:
„Pasitaiko atvejų, kad gydytojas net nežino, kokius vaistus pacientas vartoja, nes įsigyja pagal popierinį receptą. Taigi po ilgų diskusijų išsigryninome 3 grupes vaistų, kuriuos norėsime matyti elektroninio išdavimo dokumente, kas ir nugula ligos istorijoje.“
Kaip įvardijo ji, visų pirma kalbama apie kompensuojamuosius vaistus arba medicinos pagalbos priemones, narkotinius ir psichotropinius vaistus bei antibiotikus.
„Pasitaiko atvejų, kad gydytojas net nežino, kokius vaistus pacientas vartoja, nes įsigyja pagal popierinį receptą.“
„Lietuva nėra tarp geriausių šalių, yra stebimas neracionalus antibiotikų vartojimas. Taigi nuo 2027 metų lapkričio 3 dienos prašysime elektroninį išdavimo dokumentą papildyti visais antibiotikų receptais.
Kadangi žinome, kad iššūkių bus, numatėme etapinį įgyvendinimą, skaičiavome receptus ir tikime, kad per dvejus metus prie naujų reikalavimų prisitaikys tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek farmacijos specialistai“, – komentavo SAM atstovė.
Laukia ir atnaujinimai E. sveikatos sistemoje
Nurodoma, kad šių receptų rašymo ir išdavimo taisyklių pokyčiai labai glaudžiai susiję su E. sveikatos sistemos pakeitimais, kurie įsigalios lapkričio 7 d.
„Jie yra ženklūs ir labai dideli, jų naudą ir gėrį pajusime visi. Trumpai tariant, keičiasi tai, kad gydytojai galės savo pasirinktu eiliškumu pildyti dokumentus. Tai palengvins gydytojų darbą, nes ypač kur yra skuba, pavyzdžiui, priimamasis, norint išrašyti receptą gydytojas turėdavo užpildyti seką dokumentų. Šiuo atveju turės galimybę išrašyti receptą ir vėliau, turėdamas laisvesnę minutėlę, galės sėsti ir užpildyti kitus reikiamus ir būtinus dokumentus.
Taip pat yra parinkta insulino skaičiuoklė, kur tikrai matome, kad išrašant receptus yra daug klaidų, neteisingai paskaičiuojamas insulino kiekis. Skaičiuoklės padės mažinti klaidų skaičių ir pacientai rečiau turės sugrįžti perrašyti receptą.
Taip pat sukurti sufleriai, paaiškinimai, kurie gydytojui padės greičiau užpildyti receptą. Labai svarbus pakeitimas, kad rašant receptą bus pateikiama aktuali informacija apie vaistų tiekimą į rinką. Jeigu, pavyzdžiui, bus išrašomas vaistas ir gydytojas iš karto matys, kad yra to vaisto tiekimo sutrikimas, galės „čia ir dabar“ priimti sprendimą rašant receptą, keisti gydymą. Tai vėlgi leis sutrumpinti paciento kelią“, – vardijo L. Povilaitienė.
Ji pridūrė, kad taip pat yra atvertas naujas papildomas kanalas farmacijos specialisto ir gydytojo komunikacijai: „Jei farmacijos specialistas norėtų sustabdyti receptą, pastebėtų klaidų, galėtų parašyti žinutę gydytojui.“
Taip pat yra suintegruoti aktyvūs priminimai, kurių bus daugiau kaip 10. „Pavyzdžiui, bus tokie priminimai, kad žmogui baigėsi recepto galiojimas ir prašoma nueiti į vaistinę arba kad pacientas jau baigia vartoti savo vaistus, reikia išsirašyti naujus. Tokie priminimai ateis iš e.sveikatos, todėl labai svarbu, kad visi sveikatos įrašai būtų toje sistemoje.
Visais šiais pakeitimais skatinsime ir racionalų vaistų vartojimą, kad būtų be streso planuojami vizitai pas gydytojus, būtų galima sklandžiau išsirašyti vaistus ir juos įsigyti, taip pat bus patogesnis būdas pateikti informaciją apie nepageidaujamas reakcijas“, – reziumavo L. Povilaitienė.
Psichiatro diagnozę matys ne visi
Seimo narė Jurgita Sejonienė teiravosi, kaip įsigaliojus pakeitimams bus su psichotropinių vaistų pardavimu.
„Iš gydytojų psichiatrų sulaukiau nerimo, ar tikrai turi būti recepte būtinai nurodyta diagnozė, nes tai ypatingai jautru kai kurioms profesijoms. Suprantu, kad psichikos ligų stigmą reikia mažinti, bet, žinia, visuomenėje pokyčiai nevyksta taip greitai.
Tai ar ta diagnozė privalės būti ir kiekvienas gydytojas, kuris gali prisijungti prie paciento sveikatos istorijos, turės galimybę žinoti, kad yra kažkokia diagnozė?“ – teiravosi konservatorė.
Viceministras ramino, kad saugikliai yra numatyti. „E. sveikatos atnaujinimas bus susijęs ne tik su vaistais, bet bus ir atskira psichikos sveikatos posistemė, ji turės daug stipresnius saugiklius. Netgi pats pacientas galės patikrinti, kas užėjo ir kas, vardais, pavardėmis pamatė tai. Tad tikrai bus užtikrinta apsauga“, – tikino D. Naumovas.
Vaistininkai siūlo daugiau naujovių
Savo ruožtu vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovas Žydrūnas Mineikis atkreipė dėmesį, kad dar yra būtų, kaip padėti pacientams ir racionaliau panaudoti valstybės finansus.
„Ne kartą siūlėme, kad galbūt reikėtų apibrėžti tam tikrą specifinę, labai griežtai reglamentuotą dalį vaistų, kuriuos farmacijos specialistas galėtų išduoti be recepto. Pavyzdžiui, jei ateina pacientas į vaistinę ir sako, kad blogai jaučiasi, pamatavęs kraujo spaudimą vaistininkas mato, kad reikia kaptoprilio, tačiau jo šiuo metu neišduoti negali, turi kviesti greitąją.
Ji atvažiavusi dažnu atveju duoda tą patį kaptoprilį. Tai kelia klausimą dėl racionalaus lėšų panaudojimo. Norėtųsi ateityje padiskutuoti apie galimybę, turėtų griežtai apibrėžtą sąrašą vaistų, kuriuos galėtų išduoti savo nuožiūra, jei mato, kad jis gali padėti pacientui taip taupant ir valstybės lėšas“, – siūlė vaistininkų atstovas.
D. Naumovas patikino, kad farmacinę rūpybą ketinama plėtoti, tačiau tai – jau būtų atskiro projekto klausimas.
