Nors pluoštas minėtų pakeitimų, kurių dalis jau svarstoma Seime, ir taip kaip reikiant yra įsiūbavę medikų ir pacientų bendruomenę, nuogąstaujama, kad SAM ruošia dar vieną „dovanėlę“.
Apie naujus svarstymus, kad pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti tęsti jį nemokamai, viešai ką tik prabilo pati sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Šita idėja yra svarstoma, turėčiau taip pasakyti. Jos tvarumas ir yra vertinamas, kiek tai prisidėtų prie eilių mažinimo ir taip toliau, vertinimo kontekste ir yra vertinama“, – LRT teigė ji.
Pasak ministrės, pakeitimams įtvirtinti užtektų pasirašyti ministro įsakymą, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas. Taip pat nėra aišku, ar yra kalbama apie mokamas paslaugas tik privačiame, ar ir viešajame sektoriuje.
Mato prieštaravimą konstitucinėms teisėms
Dalis medikų ir pacientų organizacijų tokius svarstymus jau sutinka itin skeptiškai. Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) išsakė nuogąstavimus, kad toks teisės ribojimas į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas tiems pacientams, kurie pradėjo savo lėšomis apmokamą gydymą ar diagnostiką, prieštarautų konstituciniams teisinės valstybės principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
„Gydytojo darbo specifiką, atsakomybę ir kompetencijos ribas nustato jo profesinė licencija, nepriklausomai nuo gydymo įstaigos nuosavybės formos. Gydytojas turi teisę ir pareigą siųsti pacientą tolimesniems tyrimams ar aukštesnio lygio specialisto konsultacijai, jei įtaria patologiją, kurios patikslinimui ar gydymui būtinos atitinkamos paslaugos.
Bet koks šios gydytojo funkcijos ribojimas ne tik prieštarautų profesinės atsakomybės principui, bet ir pažeistų paciento teisę į tinkamą ir savalaikę medicinos pagalbą“, – rašoma išplatintame LMS kreipimesi į valdžios institucijas.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad pacientas, savo iniciatyva pasirinkdamas mokamą gydytojo konsultaciją ar tyrimą, prisideda prie sveikatos sistemos efektyvumo, nes tokiu būdu sutaupo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas.
„Todėl toks paciento pasirinkimas negali būti vertinamas kaip pagrindas apriboti jo teisę gauti valstybės garantuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. LMS įsitikinimu, bet koks naujas teisinis reguliavimas šioje srityje turi būti rengiamas, užtikrinant konstruktyvų dialogą su gydytojų bendruomene“, – dėstoma rašte ir prašoma SAM leidimo susipažinti su viešai paminėtu ruošiamo įsakymo projektu.
Nesąžininga pacientų atžvilgiu
Niekur jokių teisės aktų savo akimis teigė nemačiusi ir Seimo narė Jurgita Sejonienė. Nepaisant to, tokius siūlymus ji visų pirma sakė vertinanti kaip didžiulį nepatogumą pacientams.
„Išties dabar pati bandau suvokti, kas čia vyksta, nes jeigu taip, kaip buvo iškomunikuota, kad jeigu žmogus nueina į privačią sveikatos priežiūros įstaigą gauti paslaugos ir dėl tos sveikatos problemos nebegali grįžti į viešąją įstaigą, tai yra visiška nesąmonė. Man atrodo, tai pirmiausia labiausiai nesąžininga paciento atžvilgiu.
Suprantu, kad šios valdančiosios daugumos tikslas yra pasakyti, kad privačios įstaigos nėra sistemos dalis. Mano supratimu, tai nėra teisinga, per 30 metų taip jau susiklostė sveikatos priežiūros sistema, kad joje yra ir privačios, ir valstybinės įstaigos.
Ir jei pacientas jau susimoka vienoje įstaigoje, jis neabejotinai turi teisę gauti paslaugą ir kitoje įstaigoje. Be to, kad pusė pacientų moka ir Privalomo sveikatos draudimo įmoką. Kaip atrodo, jei pacientui reikia platesnio ištyrimo, didesnės chirurginės intervencijos, o ta privati įstaiga teikia tik ambulatorines paslaugas?“ – stebėjosi ji.
Gydytojo kompetencija nuo darbo vietos nepasikeičia
Be to, parlamentarė pabrėžė, kad, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos, tie patys specialistai turi licencijas, dirba tiek privačiose, tiek viešosiose įstaigose, tad abejoti jų kompetencija būtų mažų mažiausiai keista.
Konservatorė kartu pasvarstė, ar tokie siūlymai apskritai nėra reakcija į jos jau antrą kartą registruotas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad ir tose privačiose gydymo įstaigose, kurios nėra sudariusios sutarties su ligonių kasa, dirbantys gydytojai galėtų išrašyti siuntimus valstybės apmokamas paslaugoms ir receptus kompensuojamiems vaistams.
„Mano supratimu, laisvoje šalyje pacientas turėtų teisę rinktis, į kokią įstaigą jis nori eiti. Ir jeigu jam kažkokios paslaugos reikia greičiau ir jis už ją gali susimokėti ar prisimokėti, jis turi teisę nueiti ir į privačią įstaigą.
Beje, mokamas paslaugas juk teikia ir valstybinės įstaigos. Tai ar tai reiškia, kad jei jam reikės kažkokio tyrimo ar platesnio gydymo, net atstovėjus bendroje eilėje tai irgi nebegalės būti kompensuojamas iš PSDF, jei už pirmą konsultaciją susimokėjo?“ – komentavo J. Sejonienė.
„Žmogus iš esmės staiga taptų nedraustas“
Pacientų onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės pozicija taip pat buvo vienareikšmiška – tokios idėjos įgyvendinimas būtų absoliutus pacientų baudimas.
„Tai būtų visiškas pacientų teisių įstatymo pažeidimas. Tokį nerimavimą jau esame išsakę naujų įstatyminių pokyčių svarstymo kontekste, nes jau buvo nuogąstavimų, kad ši teisinė bazė ir joje esantys tam tikri neapibrėžtumai galimai sukurtų situaciją, kad kartą pasirinkęs mokamą paslaugą žmogus ir toliau turėtų visu keliu keliauti tik mokamai. Iš esmės žmogus staiga taptų nedraustas, kas būtų visiškai nelogiška“, – komentavo ji.
Pašnekovė konstatavo, kad pacientai kai kuriais atvejais jau ir dabar susiduria su tokia situacija, kai po vizito įstaigoje, kuri neturi sutarties su ligonių kasomis, gavę siuntimą ar receptą kompensuojamiems vaistams, norėdami, kad tai būtų apmokėta valstybės, priversti visą kelią nueiti iš naujo.
„Tam, kad žmogus galėtų gauti arba kompensuojamus vaistus, arba tolesnius diagnostinius tyrimus, turi pakartotinai eiti pas šeimos gydytoją ir kitą specialistą, kurį jau finansuojamas ligonių kasų. Jau ir dabar atskirais atvejais taip yra, bet tada ne tik eilės prailgėja, bet ir be reikalo gaišinami gydytojai.
Be to, juk kartą žmogus jau sutaupė PSDF lėšas, apmokėjo konsultaciją. O specialistas juk, ar įstaiga viešoji, ar privati, dirba su licencija, ir tai, turi jis sutartį su ligonių kasa ar ne, nesumenkina jo kvalifikacijos ir siūlomo gydymo“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Ji pridūrė, kad pati jokio įsakymo nėra mačiusi ir apie tokius svarstymus organizacija informuota nebuvo, tad vylėsi, kad galbūt tai ir liks tik pasvarstymų lygyje.
„Jau dabar kaip tik stengiamasi išvengti tokių situacijų apibrėžiant sąlygas, kad jeigu žmogus pasirinks mokamą paslaugą, pavyzdžiui, mokamą palatą stacionare, nebūtų taip, kad vien dėl komforto paslaugos visa paslauga taps mokama“, – pastebėjo POLA atstovė.
Patikslinimo apie galimus tvarkos pasikeitimus naujienų portalas tv3.lt kreipėsi ir į sveikatos apsaugos ministeriją, sulaukę atsakymo, straipsnį papildysime.
