Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje šį trečiadienį ne tik netrūko nuogąstavimų, kur link eina regionų gydymo įstaigos ir kaip joms pavyks išsilaikyti mažėjant pacientų kiekiui, bet ir dėl mažinamo finansavimo ankstyvosios diagnostikos programoms.
Kaip posėdžio metu informavo Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, prevencinėms programoms kitąmet numatomas kiek mažesnis finansavimas.
„Šiais metais matome tam tikrų nevykdymų ir kitiems metams numatomos šiek tiek mažesnės lėšos, negu patvirtintas planas, bet didesnis, negu laukiamas įvykdymas. Tiesiog planuoti lėšų žinant, kad nebus panaudota, būtų negerai.
Didžiausias neįvykdymas yra vienoje – širdies ir kraujagyslių ligų programoje. Tiesiog metodologiškai netiksliai buvo suplanuota suma, tad ji bus peržiūrima ir skiriama pagal realų vartojimą. Visos prevencinės programos vykdomas, yra tenkinamas ir ribojamos nėra, tai yra ir išlieka prioritetas. Bet negali planuoti ir užšaldyti lėšų, turi jas planuoti taip, kad atitektų teikėjams ir pacientams“, – kalbėjo ji.
„Į kokius viduramžius grįžtame?“
Išgirdusi tokius planus prezidento patarėja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimams prof. Sonata Jarmalaitė neslėpė emocijų.
„Aišku, minorinės nuotaikos didėjant PSDF biudžetui lyg ir nelabai tinka, norėtųsi šiek tiek optimizmo įsinešti, bet nepavyksta. Tas 10 milijonų prevencinei programai sumažinimas, žinokite, mes čia kur – į viduramžius grįžtame?
„Mes skiriame lėšas, ateina 50 proc. gyventojų, 50 proc. neateina, tai ką mes padarėme, kad jie ateitų?“ – sakė S. Jarmalaitė.
Jeigu prisimintume elementarias Europos rekomendacijas, kiekvieną kartą minima, kad Lietuvoje išvengiamas mirtingumas yra vienas didžiausių pasaulyje.
Kur mes gyvename, kad investuojame tiktai į klasterius, pažengusias, sunkiausias ligas, kai Europa seniai sako, kad išvengti ligų yra lengviausias kelias sutaupyti sveikatai skiriamą valstybės biudžetą?“ – svarstė ji.
Prikviečia pasitikrinti tik 50 proc. gyventojų
Patarė pabrėžė, kad ir dabar prevencinėmis programomis pasinaudojam nepakankamai žmonių, tad tokie sprendimai stulbina.
„Jei mes nebūtume susitikę ir kalbėjęsi ligonių kasų vadovu, gal suprasčiau, bet susitikome ir kalbėjome. Taip sistema neveikia, nes mes skiriame lėšas, ateina 50 proc. gyventojų, 50 proc. neateina, tai ką mes padarėme, kad jie ateitų?
Yra visuomeninės, įvairios iniciatyvos, pavėžėjimas, dėl to kalbame su merais. Regione, provincijoje tiesiog nėra mamografų, jie ten nestovi ir dar labiau uždarinėjame juos. Tai reikia sprendimų ir jiems įgyvendinti reikia lėšų. Tai gal perskirstykite ir suaktyvinkite prevenciją, o ne vis daugiau ir daugiau pinigų skirkite ten, kur jau dega ir yra labai blogai“, – kalbėjo S. Jarmalaitė.
Pinigai neišnaudojami efektyviausiu būdu?
Seimo narė Jurgita Sejonienė pabrėžė irgi niekaip negalinti teigiamai vertinti, kad ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos programos finansavimas mažėja.
„Ir dabar turime labai nepatenkinamas skaičius – tik 50 proc. įsitraukia į ankstyvos diagnostikos vėžio programas. Ir mes dar mažinam finansavimą, tai, nežinau, kaip tas koordinacinis centralizuotas centras suksis su kuo mažesniu finansavimu ir kaip bus galima pagerinti mūsų įsitraukimo rodiklius“, – sakė konservatorė.
Ji pabrėžė, kad dabar ir taip visas finansavimas nueina asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, tačiau nematomas pakankamas efektas. „Tikrai nemaža dalis – universitetinėms klinikoms, bet jos tikrai teikia daug paslaugų. (...) Bet šiaip iš esmės didžiąją dalį ir suryja rajonų sveikatos centrai, rajonų ligoninės.
Bet ar gyventojas gauna paslaugą, efektą, sulaukia kažkokio pagerėjimo? Tai čia galėčiau labai ginčytis. Ir čia mes sudedame didžiausią dalį savo biudžeto užuot, kaip jau sakė prezidento patarėja, investavę į prevenciją ir mažesnį sergamumą, kad mažiau žmonių atvažiuotų į tuos neefektyvius, beje, dauguma atvejų griozdiškas, energetiškai neefektyvias ligonines“, – svarstė J. Sejonienė.
Buvo didžiulis paslaugų šuolis
VLK direktoriaus pavaduotojos Tatjanos Golubajevos teigimu, lėšos vienai ir programų mažinamos dėl sumažėjusio jos poreikio.
„Prevencinėms programoms ir kitais metais numatoma lėšų, kurių pakaks finansuoti suteiktas paslaugas. Iš tikrųjų tas mažėjimas buvo atsižvelgiant, kaip sakė ir direktorius, į šiek tiek netikslų mūsų planavimą šitiems metams.
„Didžioji dalis gyventojų, kurie priklauso tiriamųjų amžiaus grupei, praėjo per tą programą ir dabar tiesiog yra tos kardiologinės paslaugos poreikio mažėjimas“, – sakė ligonių kasų atstovė.
2023 metais buvo pakeista širdies ir kraujagyslių ligų programa ir tada buvo didžiulis šuolis būtent naujų paslaugų. Didžioji dalis gyventojų, kurie priklauso tiriamųjų amžiaus grupei, praėjo per tą programą ir dabar, kadangi yra numatytas cikliškumas 4 metai, tiesiog yra tos kardiologinės paslaugos poreikio mažėjimas, todėl ir finansai mažėja“, – aiškino ji.
Komentuodama galimybes gerinti šių programų organizavimą, sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė teigė, kad šiandien vykdomas centralizuotas kvietimas jau duoda teigiamų rezultatų.
„Galutinius rezultatus turėsime metų pabaigoje, tada gal geriau matysis. Tačiau atrodo, kad aktyviai veikia centralizuoto kvietimo programa. Manome, kad čia taip pat turėsime tam tikrą proveržį“, – kalbėjo ji.
Demokratas Linas Urmanavičius savo ruožtu pastebėjo, kad ypač regionuose prevencinėms patikroms galima labiau išnaudoti ir Skubios pagalbos skyrius.
„Juose budima ir savaitgaliais, tą radiologijos įrangą galima išnaudoti. Druskininkai taip daro – yra šeštadieniai, sekmadieniais sudaromos eilės, moterys registruojasi ir joms atlieka mamografijas. Taigi labai reikia tinkamo organizavimo, vietos lyderystės“, – teigė Seimo narys.
