Komentarai ir analizė

Pastarosiomis dienomis netyla skandalas dėl Seimo narės Irinos Rozovos, kuri reguliariai palaikė neformalius ryšius su Rusijos diplomatais – tarėsi dėl rusų aljanso politinio darinio formavimo, taip pat ir finansavimo. Apie tai Seimo vadovas buvo informuotas prieš metus, tačiau ženklių sprendimų nepadarė. Apie šią situaciją žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbėjosi su buvusiu Valstybės saugumo departamento direktoriumi Gediminu Grina.

Nors dabar džiaugsmingai minime Baltijos kelio 30-metį, retas kuris turbūt žinome, kad apie visa tai tikrai žinojo ir atidžiai stebėjo KGB. Pasirodo, agentai ne tik iš šono akylai sekė, kas vyksta Baltijos šalyse, bet ir buvo infiltravę savus žmones į visus demokratinius išsilaisvinimo sąjūdžius. Kaip veikė KGB ir kas iš Sąjūdžio veikėjų dirbo Rusijai, kalbame su kaimynų režimą tyrinėjančiu Mariumi Laurinavičiumi.

Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pakto metines. Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas į įtakos sferas pasidalyti Rytų ir Vidurio Europą pasmerkė Baltijos valstybes keliems dešimtmečiams pražūtingos ir brutalios okupacijos.

Virginijus Sinkevičius jau gali būti ramus dėl karjeros Briuselyje – Seimas pritarė, kad ministras savo portfelį iškeistų į eurokomisaro postą. Sinkevičius greičiausiai bus jauniausias komisaras Europos Komisijos istorijoje. Tad opozicija piktinasi, kad siunčiamas toks nepatyręs politikas. Tačiau valdantieji sako, kad metas ir jaunimui patikėti ne tik įtakingas, bet ir dosniai apmokamas pareigas.

„Rinktinės krepšininkai pluša taip, kad net medikams tenka juos stabdyti treniruotėse“ – sako treneris Dainius Adomaitis. Kodėl stratego nuomone rungtynėse niekaip nepavyksta išvengti klaidų ir kaip pasaulio čempionate jis ketina išnaudoti dvi pagrindines žvaigždes Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį pokalbis „Dienos komentare“. Baigėte pasirengimą Europoje, šiandien išskrendate į Aziją. Sakykite, ar viską pavyko padaryti, ką planavote iki šios dienos? Daugmaž taip.

Komunistai, reikalaujantys sąžiningų rinkimų ir mojuojantys Stalino portretais, kad atkreiptų dėmesį į savo reikalavimus – tai atrodo panašu į absurdo komedijas kuriančio italų dramaturgo Dario Fo sugalvotą ironišką atomazgą. Kas toliau? Tarptautinė ksenofobų sąjunga? Anarchistų lygos taisyklių sąvadas? Vis dėlto jeigu praeitą savaitgalį būtumėt apsilankę Maskvoje, savo akimis būtumėt pamatę būtent tuo užsiimančius 4 000 Rusijos Federacijos komunistų partijos šalininkų ir jų sąjungininkų.

Kol opozicija su valdančiaisiais valstiečiais aiškinosi ar Vyriausybė paskirta teisėtai, naujieji ministrai jau trečiadienį planuoja pradėti darbus. Bene daugiausia diskusijų sukėlė lenkų rinkimų akcijos pasirinkti kandidatai, esą jiems neužtenka kompetencijos. Apie tai ir kalbame su naujuoju susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi.

Turbūt ne kartą teko girdėti kolegas ar draugus sakant, kad Lietuvos kurortuose atostogauti neverta, nes užsienyje tai daryti yra pigiau. Turkiją ir Egiptą, kaip nebrangias vietas poilsiui, lietuviai atrado jau seniai, teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Tačiau tai nėra vienintelės kryptys, kur bent apgyvendinimas kainuos pigiau, o kai kuriais atvejais pigiau atsieis ir visa kelionė.

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Nuo rugpjūčio 1 dienos Latvijoje įsigalioja sumažintas akcizo mokestis stipriajam alkoholiui, kuris žymi naujas mokestines kovas tarp Baltijos šalių. Šį kartą dėl pasienio prekybos ir alko-turistų iš Skandinavijos. Latvija skaičiuoja, kad akcizo mažinimas jų biudžetui kainuos 32 mln. eurų per metus.

Lietuvos ekonomika antrą 2019 metų ketvirtį augo panašiu tempu kaip ir pirmą, todėl bendras pusmečio rezultatas buvo labai sėkmingas, atsižvelgus į gerokai sulėtėjusį Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikos augimą. Mūsų šalies BVP praėjusį ketvirtį buvo 4,1 proc.

Ir vėl keičiami teisės aktai greituoju būdu, pažeidžiant teisėkūrą. Valdžia kalba apie tai, kad gyventojai turi mokėti mokesčius pagal teisės aktus, tačiau pati nesilaiko nustatytos tvarkos dėl įstatymo keitimo. Manau, šešėlis tikrai sumažėtų be jokių bauginimo akcijų, jei mes matytume Seime skaidrumo ir atsakingo profesionalumo pavyzdį.

Vyriausybės alkoholio akcizų politika brandina įvairius vaisius. Visų pirma akcizų surinkimas sparčiai didėja, tačiau tuo pačiu metu vartotojai toliau mieliau renkasi stiprųjį alkoholį nei Vakaruose įprastą silpnąjį, kuris, tokiose šalyse kaip Vokietija ar Prancūzija, neapmokestinamas apskritai arba vos minimaliais dydžiais. Per pirmus šešis šių metų mėnesius alkoholio akcizų buvo surinkta 175,6 mln. eurų arba 18,9 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu 2018 metais.

Nekilnojamojo turto kainų klausimas visada buvo aktualus visuomenei. Neseniai pasirodė naujienos, kuriose buvo skelbiama, jog nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje mažėja, tačiau ar tikrai? Apie neklinojamąjį turtą, jo kainas ir tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „UnoHub" vadovaujantis partneris Mindaugas Kazlauskas. Visai neseniai mes išgirdome Registrų centro duomenis, kad pastaruoju metu Vilniuje nekilnojamasis turtas pinga.

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Jei norite pamatyti, kaip atrodo kibernetinių sukčių auka, žvilgtelėkite į veidrodį. Nuo piktavalių elektroninėje erdvėje nukenčiančia įvairūs žmonės – ir studentai, ir bedarbiai, verslininkai ir pensininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, teigia Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento vadovas Apgavysčių metodai tampa vis įmantresni, sukčiai tobulėja, tad verta prisiminti bendrąsias saugios elgsenos internete taisykles ir apgalvoti, kokių papildomų priemonių reikėtų imtis, kad kaip...

Rusija paskelbė leisianti fejerverkus, kad paminėtų septyniolikos Rytų Europos sostinių „išvadavimo“ 1944–1945 metais 75-ąsias metines. Diplomatiniai fejerverkai – ne mažiau įspūdingi. Visų Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos iškvietė Rusijos ambasadorius, kad pareikštų jiems protestą. Nacių valdymo pabaiga Baltijos šalyse žymėjo prasidedančią kitą okupaciją, ir ji truko dešimteriopai ilgiau, be to, kai kuriais atžvilgiais jos žala buvo daug didesnė. Kitų šalių patirtis – panaši.

Liberalizmas, anot Vladimiro Putino, yra miręs. Rusijos lyderis praeitą savaitę davė lipšnų interviu „Financial Times“ ir jame priešpastatė savo šalies kuklumą ir darną Vakarų arogancijai ir susiskaldymui. Tačiau iš tikrųjų į bėdą yra pakliuvęs pats putinizmas. BVP augimas per menkas, kad šalis galėtų prisivyti išvystytos pramonės pasaulį. Gyvenimo kokybė užsispyrusiai nenori kilti. Nepakanka pinigų išlaikyti supervalstybės lygio ginkluotąsias pajėgas.

Likus vos kelioms dienoms iki liepos 1 d., iki kada reikia priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo pensijų fonde, savo įžvalgomis pasidalijo ir Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis. Jo neigiamai vertino dabartinę pensijų kaupimo sistemą. Tinklaraščio „Lithuanian-Economy.net“ autorius pateikė keturis argumentus prieš kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje.

2014-ųjų rugsėjį buvau pakviestas į JK Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komitetą. Jo nariams pateikiau ne vien savo liudijimą, bet ir lenkiškų obuolių bei lietuviško sūrio. Rusija buvo ką tik įvedusi sankcijas maisto produktų iš Europos importui. Lenkijos obuolių augintojai, apie pusę savo produkcijos eksportuodavę į Rusiją, patyrė ypač skaudų smūgį – kaip ir Lietuvos pieno pramonė.

Vyraujant alinantiems orams ligoninėse atsiduria vis daugiau ligonių, kurių negalavimo priežastis – perkaitimas saulėje, fizinis išsekimas. Svarbu žinoti, kaip reikėtų elgtis šiomis dienomis, kai termometrų stulpeliai perkopia 30 laipsnių karščio ribą, o lauke yra itin tvanku. Apie tai, ką reikia žinoti sportuojantiems ar šį savaitgalį prie vandens telkinių vykti planuojantiems žmonėms studijoje kalbėjo gydytojas Gediminas Tankevičius, kurį kalbino Jolanta Svirnelytė.

Jei jūsų vaikui šešeri ar daugiau, yra nemaža tikimybė, kad jis jau yra laikęs rankose vokelį su pinigais. Tai greičiausiai nutiko per jo gimtadienį, ir labiausiai tikėtina, kad viename vokelyje buvo 20 eurų.

Ronaldas Reaganas buvo teisus, kalbėdamas apie „blogio imperiją“. Anuomet, 1983-aisiais, politkorektiški veikėjai šiurpdavo dėl, anot jų, JAV prezidento smarkiai sutirštintų spalvų. Tais laikais, kaip ir dabar, antiimperializmas pasižymėjo keista ypatybe: esą kapitalistinių imperijų aukos nusipelno daugiau užuojautos negu patiriantieji komunistų priespaudą.

  Ekonomikos augimas 2019 metų pradžioje neturėjo nuvilti gyventojų. „Sodros“ duomenimis, 63 proc. darbuotojų draudžiamosios pajamos per metus padidėjo bent 5 procentais, vidutinė senatvės pensija ūgtelėjo 12 procentų, o nedarbas sumažėjo. Nors ekonomika Vakarų Europoje buksuoja, mūsų šalies eksportuotojams metų pradžia didesnių negandų dar neatnešė. Statybų sektoriaus bendrovės taip pat nesiskundžia darbų trūkumu.

Iki šių metų pabaigos minėsime sukaktis, primenančias apie pavergtųjų tautų nuo Baltijos iki Juodosios jūros nepaprastą drąsą ir lyderystę, kai jos atsikratė komunistinio jungo. Pradėsime nuo Lenkijos, šį mėnesį minėsiančios 30 metų sukaktį nuo momento, kai komunistai buvo išstumti iš valdžios per beveik laisvus rinkimus. Tai prilygo politiniam žemės drebėjimui – ir jis buvo toli gražu ne pirmasis Lenkijoje, didžiausioje ir sunkiausiai suvaldomoje šalyje iš priklausiusių Kremliaus imperijai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1262,7 Eur. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 Eur ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo šiek tiek lėčiau nei 2018 m. Gana pastebimai išsiskyrė augimo tendencijos privačiajame ir viešajame sektoriuose. Pastarajame atlyginimai kyla vis sparčiau, o privačiajame jų augimas lėtėja.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus. Dar įspūdingiau atrodo atlyginimų augimas atskaičius mokesčius – dėl sumažėjusios mokestinės naštos daugeliui dirbančiųjų atlyginimas išaugo net 14,6 procento.

Saugumas bankams yra ypatingai svarbi sritis. Juk tai – viena svarbiausių sąlygų klientų pasitikėjimui išlaikyti ir sėkmingai veiklai vykdyti. Klientai savo pinigus ar kitą brangų turtą bankams patikėdavo dėl to, kad jų storos sienos ir seifų durys buvo neįveikiamos piktadariams.

Praėjus dešimtmečiui nuo „Rytų partnerystės“ projekto įkūrimo, dėl ko galėtume švęsti? Armėnijoje stebima kukli, vidaus pastangomis pasiekta pažanga; Azerbaidžanas ir Baltarusija tebėra autokratijos; Gruzija žengia atgal; Moldova išlieka silpna. Ukrainai, palyginus su jos sunkia padėtimi 2009-aisiais, sekasi gerai, bet ji sumokėjo baisią kainą krauju ir kančiomis. Taigi, ši sukaktis turėtų būti metas blaiviai apmąstyti, o ne save sveikinti.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Dar truks laiko, kol ekspertai detaliai išnagrinės rinkimų rezultatus, tad pasinaudosiu progą pasidalyti kai kuriomis mintimis. Pirma, dauguma apklausų tiksliai numatė rezultatus, kad Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė surinks gerokai daugiau balsų negu Saulius Skvernelis, ir kad antro rango kandidatai Vytenis Andriukaitis ir Arvydas Juozaitis surinks tik apie penkis procentus balsų. Tai rodo, jog apklausų organizacijos geba sudaryti tikslų Lietuvos rinkėjų skerspjūvį.

Naujojo prezidento, dėl kurio posto antrame rinkimų ture varžysis finansininkė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, ekonominių pokyčių kryptis gali išryškėti rudenį, kai bus rengiamas ir priimamas 2020 metų biudžeto projektas, o daugiausiai klausimų kyla dėl dabartinės Vyriausybės pradėtų reformų tęstinumo, teigia banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jei euro zonos ekonomiką lygintume su žmogaus kūnu, joje cirkuliuojantys pinigai atstotų kraują, o Europos Centrinis Bankas (ECB), valdydamas pinigų kainą – palūkanų normą, atliktų širdies funkciją.

Rusija priėmė įstatymą, suteikiantį valdžiai kiniško stiliaus interneto kontrolę. Po lapkričio 1-osios prievaizdai galės tiesiogiai kontroliuoti bet kokią veiklą internete, kuri, jų manymu, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Natūrali reakcija į tai tėra gūžtelėjimas pečiais. Rusų biurokratai ir taip elgiasi, kaip nori. Papildomas teisės aktas įstatymų rinkiniuose padėties smarkiai nepakeis. Tačiau naujosios priemonės trukdys Rusijoje veikiančioms užsienio kompanijoms.

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas, komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius.

Nusipirkti butą nuomai, investuoti į fondus, įsigyti įmonės akcijų, o galbūt tiesiog pasilepinti įspūdingomis atostogomis? Žinoma, kam skirti savo pinigus, sprendžiate patys. Vis dėlto SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška pastebi, kad gyventojai dažnai neišnaudoja visų investavimo galimybių. Sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja.

Kaune susidūrus troleibusams žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog nelaimės metu susižalojo net trys moterys, kurios buvo nugabentos į ligoninę, kur keleivėms nustatė sužalojimus. Po šiomis publikacijomis pasipylė komentatoriai, jog, neva, dažnai viešojo transporto vairuotojai vairuoja nekultūringai ir tokių sužalojimų pasitaiko ne tik avarijų metu.

Pavasaris gausybei šalies abiturientų yra laikas, kai tenka rinktis būsimą profesiją. Juk klaida, padaryta dabar, gali reikšti keletą galbūt veltui prarastų metų ir varganas galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau pasirinkimas ir vėl nebus lengvas, nes švietimo institucijos neįsiklauso, ko reikia būsimiems darbdaviams, ir neduoda atitinkamų signalų jaunimui.

2004 m. Lietuvai stojant į ES, šalies BVP, tenkantis vienam gyventojui atsižvelgus į kainų skirtumus, siekė vos 49 proc. ES vidurkio. 2017 m. šis rodiklis pakilo iki 78 proc. ES vidurkio ir panašu, kad pernai pasiekė 80 proc. kartelę. Net jei ne visiems šis rodiklis yra įdomus, daugelis kitų „žemiškesnių“ ekonominių ir socialinių rodiklių rodo tą patį − jokia kita valstybė, prisijungusi prie ES drauge su Lietuva, per 15 metų nesugebėjo pasiekti tokio progreso.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos nesustabdė nepalankūs pasauliniai vėjai – BVP augimas išliko spartus ir siekė 3,9 procento. Tačiau turėdama atvirą ekonomiką Lietuva negali ignoruoti to, kas vyksta už šalies ribų – pastaraisiais mėnesiais pasaulinė prekyba traukėsi sparčiausiu tempu per dešimtmetį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Net ir didžiausi Ukrainos naujojo prezidento gerbėjai per daug nedžiūgavo dėl jo išmanymo nacionalinio saugumo srityje. Tačiau Volodymyro Zelenskio atsakas į Vladimiro Putino naujausią triuką rodo, kad nerimauti dėl jo menkos patirties nevertėjo. Rusijos lyderis, ko gera, mėgindamas išmėginti ukrainiečių ryžtą, pareiškė paspartinsiantis rusiškų pasų išdavimą Rytų Ukrainos separatistinių regionų gyventojams.

Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys, savo komentare rašo  „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasarą.

Ukrainiečiai vėl tai padarė. Per 2014 metų Maidano sukilimą jie parodė netoleruosiantys korumpuoto, autoritarinio Viktoro Janukovyčiaus valdymo. Dabar jie privertė Petro Porošenką paragauti pralaimėjimo kartėlio. Svarbiausia Ukrainos prezidento rinkimų žinia – ne nepaprasta autsaiderio televizijos komiko Volodomyro Zelenskio pergalė, o pareigas einančio prezidento pralaimėjimas.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Socialinės apsaugos ir darbo sritis Lietuvoje beveik visuomet buvo vertinama dviprasmiškai: politikai niekad nesirikiavo eilėje užimti šios ministerijos vadovo pozicijų, bet Lietuvoje beveik visi žino arba „žino“, kaip sumažinti skurdą, praturtinti dirbančiuosius ir senyvus žmones, apginti vaikus ir šeimas, sėkmingai įtraukti į darbo rinką nekvalifikuotus darbuotojus ar padėti neįgaliesiems.

NATO sveikina save su 70 metų sukaktimi. Neabejotina, kad Maginot liniją suplanavę prancūzai irgi sveikino save su pažanga. Ši milžiniška įtvirtintų bunkerių linija, įrengta palei dalį šalies rytinės sienos, buvo Prancūzijos atsakas į Vokietijos sustiprėjimą praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje. Tokiu būdu siekta padaryti karinę invaziją nepakeliamai brangią. Tačiau šis planas turėjo trūkumą: nacistinės Vokietijos kariuomenės planuotojams nereikėjo tiesiogiai pulti Maginot linijos.

Lietuvoje viešėjęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino vienytis diskutuojant dėl būsimojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir pareiškė, kad Vakarų Europa nori augti rytinių kaimynių sąskaita. Premjero teigimu, tai atspindi šiuo metu svarstomas būsimojo daugiamečio ES biudžeto projektas.

Praėjo ginčų kupinas praėjusio ketvirtadienio rytas ir sotūs pietūs, kuriuose dalyvavo devynių šalių lyderiai ir jų padėjėjai. Aš turėjau juos prablaškyti kalbėdamas apie tai, kaip apginti atvirąsias visuomenes nuo grėsmių, kurias kelia „hibridinis karas“ – nuodingas Kremliaus kokteilis iš pinigų, propagandos, ardomosios veiklos ir kitokių metodų.

Choreografas ir šokėjas Paulius Šinkūnas, kartą du metus dirbęs pagal darbo sutartį, išties tikina per tą laikotarpį prikaupęs tik 0,70 EUR pensijos. Galvodamas apie ateitį, vyras išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą, aktyviai dirba, moka mokesčius, o neseniai susirūpino pensija. Kodėl? Sužinosite, pasižiūrėję siužetą.